Žmogaus buvimo žemėje prasmė

Garsiai tariu kiekvieną žodį sakinyje – „Žmogaus buvimo Žemėje prasmė“. Gal tuose žodžiuose įskaitysiu Tavo, žmogau, buvimo čia prasmę? Tačiau šis sakinys veikiau nuskamba kaip klausimas,o atsakymo į jį tikiu ieško kiekvienas ne šiaip egzistuojantis, o išties Gyvenantis asmuo. Ir čia sustoju, įkvėpiu giliai giliai ir mintyse permąstau tai, ką pasakiau. Gyvenantis asmuo. Visa kelionė į gyvenimo prasmę prasideda nuo Gyvavimo „iš širdies“. Taip istorija ir pradedama: „Kartą, visai neseniai, Gyveno žmogus…“

Gyvendamas iš visos širdies žmogus buvo laimingas. Būna kai kurie pragyvena visą ilgų ilgiausią gyvenimą taip niekada ir nepradėję gyventi. Dangstosi veidus dirbtinomis šypsenomis, o kūnus aukščiausios klasės audiniais, sėda tik ant tobulai išpurentos pagalvės, liečias tik prie auksu apdabintų sienų ir kitų tokių pat tik egzistuojančių būtybių. Ir štai čia, atėjus vakarui nusimeta kaukes, auksus, nusimeta idealiai atrepetuotus vaidmenis ir lieka „nuogut nuogutėliai“ prieš save. Šie žmonės sutrinka paklausus „Ar Tu laimingas?“. O istorijos herojus jeigu šypsojosi, tai taip, kad širdis krykštauja iš laimės. Jei žiūri kitam į akis, tai taip jog gali pagalvoti, kad jis užmatys visus slapčiausius Tavo sielos koridorius. Jei jis kalba su Tavimi, tai taip, jog jauti energiją pulsuojančią kiekviename jo tariamam žody. Jei jis daro ką gyvenime, tai tik tai, kas jo širdį verčia šoktelėt aukštyn iš malonumo. Jei jis gyvena, tai Gyvena iš širdies. Ir jei jo paklausia „Ar Tu laimingas“, tai jis neatsako, jis parodo koks persunktas laimės jo pasaulėlis. Taigi pastebėkit, kad žmogaus istorijoje iš pradžių pradeda vykti žodžių „Gyventi“ ir „Būti laimingu“ žaismas – jiedu neatsiejami viens nuo kito.

O būdamas laimingas žmogus jau ir panoro realizuoti save veikloje. Justinas Marcinkevičius sako: „Ką tai reiškia „gyvenimo prasmė“? Jos nėra atskirai nuo manęs ir nuo visuomenės, kurioje gyvenu. Vadinasi, tiktai išreikšdamas save vienu ar kitu darbu, aš deklaruoju savo individualų gyvenimo prasmės suvokimą“. Taigi žmogus tą ir darė įprasmino save statydamas laivą, o šiuo, keliaus drauge su sūnum, kaip ir pažadėjo, aplankyti Pasaulio karšto, kurį visaip kaip apdainavę dainiai ir aprašę mokslo žmonės. Taigi vedinas noro nuveikti kažką prasmingo savo ir sūnaus gyvenimuose, žmogus išplaukė. Devynias galybes dienų plaukęs, horizonte pamatė krantą. Kai laivelis pasiekė krantą ir žmogaus su sūnumi savo nuostabai pamatė tą pačią prieplauką iš kurios buvo išplaukęs, tada jis suprato kokį reikšmingą atradimą savo gyvenimuos jie drauge padarė. Pasaulio krašto nėra. Tai nebuvo šiaip jo, laimingo ir gyvenančio žmogaus kelionė. Ne, tai buvo kelionė, kuri įgijo prasmę. Ir čia, skaitytojau, pastebėk, kad išdrįsęs Gyventi, iš tikrųjų gyventi, žmogus toliau savo istorijoje įprasmino ir realizavo save.

Štai čia įprasminęs save, žmogus susimąstė dėl to, koks didis atradimas atgulė į jo rankas ir suprato – jo pareiga šiuo atradimu pasidalinti. Tiek gyvybės pasaulyje ir visa ji mano, kad pasaulis plokščias ir turintis pasaulio kraštą. Ir čia žmogus plačiai pravėrė delnuose suspaustą atradimą, paleido jį į Pasaulį su viltimi, kad ne vien jo gyvenimas įgijo prasmę, o ją pagaliau suras kiekvienas. Stefanas Cveigas pasakė: „Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę“. Kaip oru kvėpuojam, taip įkvėpėm ir šią žinią. Priėmėm, pamilom ir lig šiolei saugojam ir globojam tai, kuom pasidalino šis žmogus. Taigi, pastebėkit, kad istorijos pabaigoje žmogus pagaliau suprato, kad jo gyvenimas galiausiai atsiremia į norą dalintis. Padėti kitiems.

Ir Tu, žmogau, nepatikėsi, bet tai ne pasaka, tai tikrų tikriausia istorija, kurios herojus Fernandas Magelanas. O jo gyvenimo prasmę jaučiame ir dabar, tikime ligi šių dienų, nes tą lemtingą dieną Pasaulis tapo apvalesnis, nei bet kurio kito akimis prieš tai. Taigi ir drįstu teigti, jog žmogaus kelionė beieškant gyvenimo prasmės prasideda tada, kai būdamas laimingas pradedi Gyventi, ištiesų Gyventi, tuomet tą gyvenimą įprasmini artimoje veikloje, o po to ta veikla širdingai pasidalini su kitais ir sieki nors trupučiu Pasaulį padaryti geresnį.

 

Post Scriptum
Istorijos vadovėliai pasakoja, kad F.Magelanas kelionėje žuvo. Tačiau ar gali mirti toks žmogus, kurio atradimas ir gyvenimo prasmė tebegyvi ligi šių dienų?

 

 

Tai rašinys mano rytojaus lietuvių k. pamokai :)
Kuo nuoširdžiausiai, Iveta.

 

24 komentarai

  1. Tadai, man irgi šitas laaabai kažkaip patinka :) Sugalvojau eksperimentą padaryt, žiūrėsiu kaip ryt mokytoja reaguos į tokį rašinį. Bet jis man turbūt patinka labiausiai iš visų rašytų… Netradicinis.

  2. Tikra teisybė parašyta tikrai :) Nes kaip tikrai padarai kažką gero,tai širdyje tokia šiluma pasidaro ir nuotaikos atsiranda ir visa diena norisi kažką veikti nesustoti,nes tai malonus jausmas. Toks jausmas kaip būnant draugų rate,tyloje vien matydama jų šypsenas jauti ta laimę .Laimę ,kad jie šalia. :)

  3. Sveiki :]
    Rašinys tikrai vertas dėmesio ir visgi paradoksalu, bet žmonija gerindama savo gyvenimo kokybę, siekdama būti laimingesne padarė daug klaidų. Manau, jog gyvenimo prasmė nėra kraštutinumai, kaip antai laimė, džiaugsmas ir t.t. gyvenimo prasmė slypi pusiausviroje, tarkim „diena – naktis“ pamastykit…

  4. Mano manymu yra dvi priežastys, dėl kurių yra tą, ką matome dabar: vis daugiau žmonių nežino dėl ko gyvent.

    1. Žmonės pradėjo gyventi jiems kitų prikištu scenarijumi. Ką dirbti, ką studijuoti, ką veikti laisvalaikiu, ką sakyti, ką nesakyti ir pnš. Ir jie tą priima kaip gryną tiesą, nes pačiam galvoti yra daug sunkiau, o kitas pasako, tai kodėl gi ne, Varom!. Ir vėliau atsitinka taip, kad po 50 metų žmogus pradeda suprast, kad nei jis norėjo to milijono, nei jis norėjo tos mašinos ir pnš. Galbūt jam didžiausią laimę suteiktų paprastas mėdinis namelis miške.
    2. Kitas dalykas, tai mes tampame robotais. Atsiskiriame nuo tikrojo savęs, nuo savo prigimties, savo vidaus. Šypsomės, kai norime verkti, verkiame kai norime šypsotis, kad tik kitiems įtiktume. Pastaruoju metu man tas pradėjo varyti šleikštulį.
    Ir kaip galų gale žmogus gali turėti prasmę, kai yra vergas? Kokia gyvenimo prasmė gali būti žmogaus, kuris daro tai, kas jam yra liepiama, ką priskiria standartai. Lieka tik du keliai: gyventi kito gyvenimo prasme, arba visą gyvenimą kankitis gyvenimo beprasmybėje. Tokiame gyvenime garantuoju, kad nei laimės nei džiaugsmo, ilgalaikio, tikrai žmogus nepatirs. :)

    Mažiau ant kėdutės sėdėti bei verkšlenti, daugiau veikti, kad sužinoti tą prasmę ir jos nesigėdyti :)

  5. Man patiko IGorio pasisakymas :) isties mums brukami standartizuoti „laimingo gyvenimo“ sablonai. Spauda, kino filmai, tv. zinoma patys renkames ka ziurim, ka skaitom, bet juk nuo mazens brukamos tokios masines priemones su iskreiptomis gyvenimo, meiles, sekso formomis.

    Linkiu kiekvienam nepasiklysti ir atrasti tai kas is ties svarbu.

  6. Bijau, kad sukirs tokį rašinį. Labiau primena šiek tiek suvaržytą esė. :D
    Bet jei nežiūrint niekur kitur, mintys šiose eilutėse išties auksinės. Tiek daug visko. Super.:)

  7. Kad ir kokia prasme mes sugalvotume, visada atsiras zmoniu kurie ja bandys nuneigti…
    Ar apskirtai verta tos prasmes ieskoti? Koks skirtumas tam Magelanui, kad jis pateko i tuos Istorijos vadovelius? Kas jam naudos? Jis pats net nesuprato, kad kazka iprasmino, nes ekspedicijos metu zuvo :)

    Ir apskritai kokia prasme po mirties atsidurti vadoveliuose? Sakoma gyvenk taip, kad i tavo laidutuves susirinktu tukstanciai zmoniu…Kas tau is tu tukstanciu, kai nieko jau nebematysi ir negirdesi?

    Tas pats ale noras dalintis…Visi mes is prigimties egoistai.Kartais reiktu labiau atkreipti demesi i savo genus, evoliucija… Pagalba kitam :) Dazniausiai tai akcentuojantis zmones padeda nemazai kam, bet ir tai turi priezasti – jiems reikia pripazinimo, reikia garbes. Kad ir filantropai, mecenatai, vargu ar skirtu tas sumas, jeigu zmones nezinotu, kad tai skyre jie.

    Pazystu zmogu, kuris savo gyvenima iprasmino per pagalba kitiems, jis labai talentingas vaikis ir juokingiausia tai, kad elgdamasis taip kaip kalba tos – „laimes knygos“ – prarado savo gyvenima, nors kartoja koks jis nepakartojamai laimingas, likes tarp 4 sienu verkia.

    As nenoriu nieko baisia neigti, tiesiog kartais tas perdetis pozityvas – knisa. Pazystu begale tokiu zmoniu – lektoriu, mokytoju, seip svajotoju ir kada su jais zmogiski ir nuosirdziai paseneki be jokiu counchingu, NLP ir kitu „kietu“ metodu…O tiesiog parodai, kad tas zmogus tau rupi, supranti, kad tie sklindantis zodziai AS LAIMINGAS ir t.t. anaiptol nera tiesa :)

    P.S. Viena kart su tokiu zmogumi kuris vien tik snekedavo apie geras mintis ir pasakodavo kaip viskas ka jis mato vaizduoteje isipildo, ir kaip jis moka valdyti savo gyvenima atsiduriau kritineje situacijoje. Tai zmogelis ir liko su savo mintim, sededamas kampe ir verkdamas is baimes…Kol zmones turinti tvirta charakteri isgelbejo ta zinanti kaip valdyti savo gyvenima zmogeliuka :)

  8. nitro, egoizmą galima pataisyti. Jei žvelgi į pasaulį be meilės – taip, tuomet viskas yra melas, visi yra veidmainiai ir šypsenos yra dirbtinės. Bet yra žmonių, kurie kekvieną dieną žvelgia su meile. Ir jų pozityvumas nėra farsas, o naturalus. Visas tas „sėkmės“ ir pozityvaus mąstymo knygas galima sutraukti į vieną sakinį – gyvenk su meile.

  9. Neteršiu blogo. Pasakysiu paprastai: pasižiūrėk į savo kūną. Kekviena tavo ląstelė yra kažkieno dalis, sudaro organą, atlieka savo funkciją, šitaip tarnaudama vienai visumai. Jei bent vienas organas tarnautų tik sau (būtų „egoistu“) jį reiktų išpjauti. Kekviena ląstelė gyvena su visuma. Jei ląstelės pradėtų tarnauti tik sau – kūnas susirgtų ir greit mirtų visi (kas dabar darosi su mūsų planeta). Šitaip ir žmonės. Tik jie iš prigimties yra nusidėjėliai bet gali pasitaisyti. Žmonės yra ląstelės aukštesniame kūne :)
    1 John 4:8

    http://www.youtube.com/watch?v=GUNGW-KyKFk

    O šiaip įsivaizduok, kad esi amžinas ir yra išjungti tavo kūniški malonumo pojūčiai. Kas tave priverstų gyventi ir kažką daryti ir yra meilė gyvenimui.

  10. Visas mūsų gyvenimas – tai smegenų veikla. Viskas, ką juntame, viskas, ką girdime, matome, jaučiame, viskas ką galvojame, visi mūsų išgyvenimai ir mintys tėra smegenų veikla, ne daugiau. Mūsų gyvenimas – tai smegenys, išjunk jas, ir gyvenimas nutrūks. Ar ne taip Dariau?

    Kas liečia egoizma, tai būtent mes dėl tos visumos ląstelių (MES, MŪSŲ KŪNAS, VISUMA) ir kovojame. Jam reikia valgyti, mes žudome žvėris, ar tai neegoizmas? Tai gamta ir mes konkurentai :) Aš nemanau, kad labai su meilė žiūrėtum į žmogų kuris vadovui patiktu labiau nei tu.

    Galų gale mūsų gyvenimas – ne tiek ir ne tik įvykiai, o pirmiausiai tai, kaip mes savo gyvenimą jaučiame. Ir visa tai valdo Smegenys…

    Nuo ko prasidėjo diskusija…nuo – „Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę”.

    Per saldu man viskas ;) Tobulo pasaulio iliuzijos… Jus priešinates prigimčiai :)

  11. nitro, rask man vieną žvėri, kuris sąmoningai kenktų kitiems ir siektų blogo? Yra toks tik vienas – žmogus. Rask bent vieną žvėri gebantį suvokti visatos dėsnius? Tik vienas – žmogus. Rask bent vieną sąmoningai valgantį daugiau negu jam reikia? Tik vienas – žmogus. O tu dabar pastatai žmogų greta gyvūlių. Žmogaus prigimtis aukštesnė.

    Smegenys? Nori pasakyti viską determinuoja mechaninis judėjimas jose ir nėra laisvos valios? Pasidomėk „heisenberg uncertainty principle“ ir paaiškink tada man šitai (iš savo perspektyvos): http://en.wikipedia.org/wiki/Logarithmic_spiral . T.y. grynai iš savo galvos mes išrašome dėsnius, kurie yra visatoje. Kitaip tariant – visatą sukūręs protas yra toks pats kaip ir mūsų protas. O t.y. žmogus yra sukurtas pagal Kūrėjo paveikslą.

  12. rašinys įdomus, ir jį daug kas gyrė, tai nebesikartosiu.
    greitai akimis perbėgdama tekstą, užkliuvau už skyrybos klaidų; būtent – įterpinio bei išplėstinių sakinio dalių skyrybos. greičiausiai, mokytoja jau pataisė.
    nesu kokia pakvaišus filologė – tiesiog per kelis metus po mokyklos dar neslėjau užmiršti gramatikos:)
    šiaip prie žmonių – ypač internete – nesikabinėju :), bet, kaip suprantu, Tu dar esi moksleivė, ir tokios „smulkmenos“ gali būti visai ne smulkmenos egzamine.
    sėkmės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *