Trečias kokybiškų santykių ingredientas – tobulėjimas drauge

Kalnas pagalvių, daug spalvotų rašiklių, kurie padeda “mąstyti ant popieriaus”, šalia lekuojantis šuo, kuriam karts nuo karto pakasomas pilvukas ir, žinoma, puodelis cinamoninės arbatos, kurią turėtų užuosti ir kaimynai, sėdintys balkonuose šalimais. Sėdi ji ant to kalno pagalvių su šypsena, išduodančia nusistebėjimą tuo, kad vidury darbo dienos Ji gali leisti sau rašyti naują istoriją. Šią istoriją pradėti rašyti sunkiau nei kitas, nes kamuoja klausimas ar rašyti taip, kaip viskas buvo, ar rašyti sušvelnintą ir į cukraus vatą įvyniotą istorijos versiją. Nes kas gi galėjo pagalvoti, kad istorijos veikėjas, pagyvenęs vyras, pasirodys esantis dar ir kaip šelmiškas diedukas, besidalinantis intymiomis smulkmenomis?

2012m. liepos 5d., Aleksandras

Iš pirmo žvilgsnio jis priminė eilinį vyresnio amžiaus vyrą. Veidas jau pažymėtas senatvės, plaukai praretėję ir žili, ant nosies storo stiklo akiniai, tačiau jo judesiai kalbėjo visai kitokia kalba nei jo išvaizda. Jis judėjo greitai, užtikrintai – kaip vyras pačiame jėgų žydėjime. O kalbėjo kaip Jos vienmetis, jaunuolis dar tik susipažįstantis su viskuo, kas jį supa ir dėl to puolantis į gyvenimo liūną stačia galva. Tai trikdė ir žavėjo vienu metu. Bet laiku sugalvojo Aleksandras jų vidų užpildyti šilta tonizuojančia arbata ir štai visas nejaukumas jau buvo išprašytas už durų. Skruostuose pasirodė švelnus raudonis ir pagaliau prasidėjo pokalbis.

Aleksandras dirba su programavimu, yra matematikos mokytojas, jogos entuziastas ir, atrodytų, dar kokia dešimtis skirtingų asmenų viename. Turbūt tai ir nulėmė nemažą santuokų skaičių – trys. O štai jos nei vieni iš senelių, nebuvo net antros santuokos turėję, o ką jau kalbėti apie tai, kad visi tvirtai laikėsi įsikibę konservatyvumo ir dar Sovietmečiu suformuoto mąstymo. Visa tai kėlė daug prieštaravimų viduje, kuriuos ji bandė nugerti arbata gurkšnis po gurkšnio. Na, bet turbūt jau net nebereikia pasakoti kiek daug nuostabos sukėlė tai, kad net nelaukdamas klausimų iš jos, jis pradėjo berti savo patirtį apie seksą: įprastai, oraliniu būdu, tryse ar daugiau, “kaip tik žmogui priimtina” – sakė jis. Bet galbūt aš jau net nepasakosiu kokios emocijos tuo metu tvyrojo ore ir kaip ji kuo mandagiau pasistengė pereiti prie to, ko pas jį ir atėjo.

Ir nors pokalbyje aiškiai dominavo vyriška nuomonė, tačiau Aleksandras labai pabrėžė tobulėjimo santykiuose svarbą, kurią iki šiol pokalbiuose akcentuodavo moteriškoji poros pusė. Jis neslėpė to, kad iniciatorė čia turi būti visų pirma moteris, bet pripažino ir tai, kad vyrai taip pat turi šiek tiek labiau pasistengti ir moteriai palengvinti šią užduotį. Rankose jis laikė puodelį vandens. Tai lyg ir arbata, bet beskonė. Įdėjus į ją žolelių, ji tampa tobulesnė. Įdėjus medaus, kelis džiovintus vaisius ir įpylus šlakelį pieno ji įgauna dar daugiau vertės. Taip ir santykiai, pasakojo jis, turi augti, eiti iš vieno lygmens į kitą ir tik aukštyn, jokio ritimosi žemyn ar stovėjimo vietoje! Ir nesvarbu kaip pora pasirinks tai daryti (knygos, filmai, seminarai, mokymai, patirtis ar kt.), svarbiausia, kad santykiuose būtų dinamika. Žinoma, jis nesusilaikė ir įterpė tai, kad tas galioja ne tik dvasiniams santykiams ir buitiniam jų lygmeniui, bet tuo pačiu ir seksui. Tai pasakodamas jis prisiminė savo žmonas ir atviravo: “Viena žmona buvo gera meilužė, kita, na, gera žmona. Kol taip yra, vyras nesijaučia pilnavertiškai, jam trūksta arba vieno arba kito. Bet kai abi sritys puoselėjamos ir įgauna daugiau vertės, santykiuose atsiranda taip reikalinga harmonija”.

Aleksandras dviprasmiškai pasakojo toliau: “Formaliai turėjau tris santuokas, neformaliai… Daugiau”. Greičiausiai visam tam turėjo reikšmės būtent tai, kad iš santykių jis negaudavo to, ko norėjosi, todėl trūkumą užpildydavo kitais santykiais. O ji tuo metu ėmė moteriškai smalsauti: “O koks jūsų požiūris į neištikybę? Pateisinat ją tuo?”. Aleksandras šioje vietoje turėjo labai tvirtą nuomonę, jis sakė, kad jeigu tavo mylimasis nuėjo “į kairę ir kita moteris jam padėjo pasijausti gerai”, turėtum džiaugtis, nes jis jautėsi laimingas. Ir nesvarbu ar laimingu padeda jaustis kita moteris ar tu. Mylėti – reiškia džiaugtis mylimojo laime. “O kita vertus, jeigu jau pilnavertiškai pasijusti yra reikalingas trečias žmogus, galbūt reikėtų pamąstyti apie gyvenimą tryse?” – tęsė Aleksandras. Mačiau daug prieštaravimų jos veide, kuriuos ji pati bandė pažaboti. Nelengva yra išsižadėti savų principų ir požiūrio dėl mylimojo, tačiau būtent apie tai šis vyras kalbėjo ir nors jai sunkiai sekėsi perlipti per save, bet tai vertė susimąstyti. Tobulėjimas santykiuose staiga įgavo dar vieną atspalvį. Jis nebeatrodė toks lengvas ir reikalaujantis tik kantrybės ir laiko. Dabar atrodė, kad augti dviese reiškia rasti kompromisus, kartais išsižadėti savų principų, kartais atrasti naujus…

Vienas puodelis arbatai tarnauja maždaug trejus metus. Taip ir santykiuose jau yra išvesta statistika, kad vidutiniškai pora ištempia trejus metus, o tuo metu įvyksta esminis lūžis. Žvelgdama į savo aplinką Ji taip pat skausmingai matė tą statistiką pasitvirtinančią praktikoje, todėl tai buvo vienas iš klausimų, kuriuos ji norėjo užduoti Aleksandrui, vyrui, kuris turėjo tiek patirties, kiek neturėjo visos iki šiol kalbintos poros kartu sudėjus. O jis išgirdęs klausimą, net ir nebandė tam prieštarauti. “Trečiais metais porai ateina laikas, kai santykiuose turi atsirasti kažkas trečias”. Santuoka, vaikas, meilužis ar tiesiog šuo :). Tik Aleksandras dar akcentavo ir tai, kad nebūtinai tai bus treti metai. Brandesnė pora tą lūžį turės anksčiau, ne tokia brandi pora gali lūžį patirti ir po keturių, penkių metų. Vienas labai svarbus dalykas poros augimui yra visiškas atvirumas. Tik jis padės porai tobulėti ar augti kokybiškai. Nes kaip augti drauge, kai vienas ar kitas iki galo neišsako savo nepasitenkinimo ar to, ko jam trūksta?

Atsisveikinusi ji išėjo su šioku tokiu palengvėjimu. Labai daug visokių jautrių vietų tas pokalbis užkabino. Jis vertė nusistovėjusius principus “suminkštėti”, pažvelgti į viską visai kitu žvilgsniu, o tai reikalavo iš jos daug jėgų ir kovojimo su savimi. Tačiau tuo pačiu tas nelengvas pokalbis kiek atvėrė akis ir viduje pasėjo kelias teisingas sėklas. O aš visu tuo tik apsidžiaugiau, nes abi šiandien laimėjom. Ji laimėjo pokalbį, kuris praturtino jos santykius. O jai išėjus, Aleksandras mano likučius supylė į savo arbatą, kurią nunešė prie kriauklės. Taip mums susimaišius susipažinau su Aleksandro puodelyje besiteliuškavusiu vyruku. O ką, nesitikėjote, kad ir arbata gali surasti sau vyruką? Kas žino ar ilgam, tačiau bent kol kas reikia pasimėgauti proga ir išsidūkti su tuo “arbatuku”. Tad šiam kartui atsisveikinu, o jūs irgi nueikite ir pabučiuokite savo antrąją pusę, mes juk norime, kad jie būtų laimingi! Ir verčiau jau su mumis :)

Pasikalbam komentaruose? :)

Kiti įrašai apie moterų ir vyrų santykius:
Antras kokybiškų santykių ingredientas – bendra svajonė
Pirmas kokybiškų santykių ingredientas – individualumo išlaikymas
Kaip jis santykių ekspertu tapti norėjo
Tai, dėl ko santykius dar sunkiau suprasti – meilė, seksas ir hormonai
Kuo skiriasi moterų ir vyrų pasauliai?
Kaip labai skiriasi Jūsų ir Jūsų antrosios pusės smegenys? (testas)

Arbata

6 komentarai

  1. Labai lauktas įrašas- netikėta ir užkabinanti istorija.
    Ir radus tokį sakinį- „Ir nesvarbu kaip pora pasirinks tai daryti (knygos, filmai, seminarai, mokymai, patirtis ar kt.), svarbiausia, kad santykiuose būtų dinamika“, noriu paklausti tavęs, kaip tu pati supranti šitą išsireiškimą- dinamika santykiuose ir tobulėjimas? ( šito momento man tarsi ir trūko- gal konkretumo, gal pavyzdžių, kaip tobulinti santykius poroje, galvojant, kad turbūt šio mėnesio tikslas ir yra sužinoti, ką dar galime patobulinti savo ir antros pusės gyvenime).

    • Labas, Silvija :) Kadangi šiuo metu apsiriboju pokalbiais su kitais žmonėmis, per daug nesigilinu į detales ir bandau atrasti visus ingredientus kokybiškiems santykiams. Per vieną mėnesį labai sudėtinga viską aprašyti detaliai, todėl stengiuosi apžvelgti esminius dalykus. Na, bet, mano nuomone, dinamika santykiuose yra būtent tas nestovėjimas vietoje. Paieškos geros literatūros, tinkamų filmų ar porų, kurios šiek tiek „atvertų akis“. O tobulėjimas tai jau viso to mokymasis ir pritaikymas praktikoje. Bent jau pas mus veiksmingiausiu dalyku tampa draugų poros ar kitos sutiktos poros, kurios pasidalina savo patirtimi. Taip pat filmai ir tuomet gal jau ir knygos :) Nenoriu to įstatyti į rėmus, nes kiekviena pora turi atrasti sau priimtinus būdus tobulėti. Taip ir mes stengiamės atrasti tai, kas arčiausia širdžiai. O sritys, kuriose reikėtų tobulėti, lygiai taip pat yra labai individualios kiekvienai porai ir kiekvienas žmogus turėtų atsisėsti ir pats pagalvoti kur jam norėtųsi paaugti, o tuomet reikia dviems žmonėms surasti kompromisus tarp tų poreikių. Na, tikiuosi aišku ką norėjau pasakyti, o jeigu ne, parašyk dar, pakalbėsime :)

  2. o sita….kas tau su ta arbata jau kazkaip atsibodo tas pats per ta pati: puodelis arbatos puodelis arbatos puodelis arbatos, „o puodelis vandens yra lygu beveik puodelis arbatos“. Wtf???:D atrodo rasai apsinesus

    • Labas, Monika! Tai vadinama rašymo stiliumi :) Man patinka rašyti pasirinkus tam tikrą daiktą, suteikti jam asmenybę, pasaulėžiūrą ir pabandyti į viską pažvelgti iš jo kampo. Santykiams pasirinkau arbatą, nes visi pokalbiai tarp moterų šia tema vyksta prie jos. Nes simboliškai ji labai tinka paaiškinti įvairius dalykus. Gaila jeigu ne visi tą mintį supranta, tačiau svarbiausia, kad man patinka taip rašyti!

    • Monika, žiauriai negražiai užsipuolei. Kaip nori, tegu taip ir rašo, nors ir apsinešus. Sėkmės, Iveta. man laaaabai patinka ;)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *