120% tikslų dešimtukas – 3 savaitė

Kiekvienas savyje turim nustatytas ribas kiek galime sau leisti. Jei nedrįsti jų peržengti, ir po 10 metų būsi absoliučiai toks pats, koks dabar, turėsi tiek pat, jausi tą patį, gyvensi taip pat. Tik drįsęs peržengti galimybių ribas pajauti tikrąjį gyvenimo skonį. Vienas po kito įveikiami iššūkiai įrodo – mūsų galimybės neribotos. Leiskis į Gyvenimą plačiai ištiestomis rankomis ir atvira širdimi. Jei ne dabar, tai kada?

1. Sąžiningai susiplanuoju kiekvieną dieną darbotvarkėje ir jos laikausi.

Oj šios savaitės planavimas nenusisekęs. Bet ne todėl, kad būčiau nesiplanavusi ar nevykdžiusi. Daugybė nenumatytų darbų. Reikia būti tai šen, tai ten. Padaryti tai tą, tai aną. Kartais tikrai – nors persiplėšk. Tai buvo gera patirtis, vis dėlto, kad ir kaip norėčiau suspėti viską, būti visur, būti visiems, tačiau reikia rinktis, reikia klausyti širdies ir dėliotis prioritetus. Kitos tokios savaitės nebeleisiu sau. Iš noro padaryti geriau, į šalį nustūmiau man svarbius dalykus. Taigi šios savaitės tikslai buvo įvykdyti  50proc. (mažas procentėlis ir visai jis man ne prie širdies).

2, 3, 4 tikslai – Aš duodu kitiems dukart daugiau, nei gaunu sau.

1. 120proc. BLOG’as.  Labai noriu pasidžiaugti tuo, kad pagaliau skaitantys šį blog’ą pradėjo tikrai aktyviai reikšti savo nuomonę patys, kad ateina laiškai su pastebėjimais, nuomonėmis – tai man didelis paskatinimas judėti pirmyn :) Kai kurie žmonės nuoširdžiai dėkoja už tai, kad šis blogas egzistuoja ir prašo tik nesustoti. Taigi visiems bendrai atsakau, kol kas neįsivaizduoju kas galėtų mane sustabdyti nuo ėjimo pirmyn :)) Visada skatinu veikti, visada. Ir žinot, aš kaip koks mažas vaikiukas begalo džiaugiuos ir krykštauju žinodama, kad kai kurie žmonės paskatinti šio blog’o imasi realių veiksmų! Nieko mano širdelei nėra mieliau :)

2.Projektas „Aš su Tavimi. Jau turim galutinį scenarijų, storyboard‘ą – kas reiškia didelį žingsnį pirmyn! Šiuo metu ieškom šviesų filmavimams, todėl jei turit pasiūlymų, šaukit :) Taip pat turim įrašą apie geriausią komandą Pasaulyje.

3. Mano mokinys. Netikėtai mano mokinys iš vieno tapo trimis :))) Visų pirma mano oficiali mokinė. Žinokit jaučiuosi kaip mama, tokia rūpestinga ir griežta , bet teisinga. Kartu žengėm didelės mūsų kelionės pirmąjį žingsnį – išsiaiškinom galutinai ko viena iš kitos norim.

Naujas mokinys – Tomas. Šiuo žmogumi aš pati labai labai žaviuosi, pati lygiuojuosi į jį. Ne kiekvienas tuo metu, kai visi bėga iš Lietuvos, grįžta į ją ir dar imasi ją statyti ant kojų. Sutarėm, kad kartu išmoksim planuotis laiką. Jaučiuosi dedanti didelį indėlį ne vien į šį žmogų, bet ir į Lietuvą. Jei tik viskas klostysis taip ir toliau, jis nueis labai toli. Neabejoju.

Nauja mokinė – Jurgita. Mano anglų kalbos mokytoja, mokanti mane papildomai. Visa tai skaitydama imčiau ir pagalvočiau – neužtenka vieno mokinio? Kam to reikia? Pasakysiu paprastai – jei jau aš nusprendžiau žmogų mokyti, tai reiškia, kad aš tikiu juo. Žaviuosi kaip asmenybe. Širdis sako, kad tai tas, kuris nuveiks daug. Būtent todėl sutarėm dėl įdomaus varianto – mokysiu Jurgitą angliškai. Abiems pusėms tai bus labai naudinga.

5, 6 tikslai – aš aktyviai mokausi mokykloje ir ruošiuosi egzaminams.

1. Mokykla. Šiame fronte nieko naujo. Galbūt tik tai, jog ateina suvokimas, kad nėra reikalo žudyti savo nervų ląsteles dėl keleto dienų įvykių – egzaminų. Reikia tiesiog kryptingai judėti. Ką mokykloje ir darau.

2. Kartojimas egzaminams. Trečia savaitė, o čia vėl tas pats. Pykstu ant savęs. Leidžiu sau nustumti vienus dalykus į šoną – matematiką ir lietuvių k., o aktyviai kartoti tik anglų k. Atostogų metų (man atostogos!) sugalvosiu kaip spręsti šitą dalyką. Na, o kaip jau minėjau gera žinia su anglų k. – stipriai lavinsiu kalbėjimą angliškai mokydama anglų mokytoją  apie saviugdą.

  

7. Mano sveikata puiki: Kiekvieną dieną mankštinuosi, išgeriu 2l vandens ir valgau tik tai, kas mano organizmui geriausia.

Šį tikslą nusprendžiau pakoreguoti todėl, kad supratau jog šoku aukščiau galimybių. Mankšta. Neištaikau laiko kievieną dieną mankštintis ‘nors Tu ką‘. Taigi dar šiek tiek koreguosiu dienos planavimosi sistemą ir per pertraukėles skirsiu laiko mankštos pratimams. Taip pat bent vieną kartą per savaitę pabėgioti parke. Šeštadienio rytą bėgiojau ir „kaifavau“. Taip smegenys prasivalo. Diena visiškai kitokia :) Pabandykit!

Su vandenuku vis dar gerai. Ir kas maloniausia – organizmas jau pradeda pats reikalauti, jei jau užsimirštu išgerti kokią stiklinę. Gera save jausti. Nes paprastai nesusivokiam kada mūsų kūnui reikia daugiau vandens, kada daugiau tam tikro maisto. O štai vienas iš pastovaus vandens gėrimo pliusų ir yra tas, jog tai padeda dalinai pradėti save jausti. Labai padeda, užskaitau :)

Maistas. Nevalgiusi pusantros savaitės mėsos supratau padariusi kvailą žingsnį. Organizmui tas absoliučiai nepatiko. Kadangi nelabai atsakingai ir stengiausi pakeisti iš mėsos gaunamas medžiagas panašiomis, tas privedė prie to, jog pradėjau jausti silpnumą, energijos trūkumą, pasyvumą. Grįžau prie vištienos. Ir taip tik šią mėsą mėgstu, tačiau karts nuo karto suvalgydavau ir kiaulienos (iš mandagumo). Nemėgstu, netinka man kita mėsa – jaučiu. Taigi nusprendžiau, kad tik vištieną iš mėsos savam meniu paliksiu. Ir jėgos vėl sugrįžo! :)

8. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.

Na, kaip visada – šis tikslas vienas iš maloniausių. Tai tarsi prizas už visą triūsą, už visas pastangas ir skirtas jėgas. Kai laisvalaikį paverti atlygiu už darbą, pradedi daug labiau branginti laiką, kurį skiri kitiems, ypač mylimiausiems.Taigi šįkart beveik visą savaitgalį skyriau tik tiems žmonėms, su kuriais man gera. Ypač šeštadienis liks atminty ilgai. Rami diena, grožėjimasis naujomis vietomis, karšta arbata iš naujojo termoso, draugo fotoaparatas rankose ir „pyškinimas“ visko ir visur :)) Naktinis Vilnius, geriausia draugė, geriausias klubas Vilniuje, absoliutus atsipalaidavimas, leidimas sau leisti – tai žodžiai apibūdinantys tą dieną. Ir kiekvieną iš jų dievinu.

9. Aš optimizuoju savo išlaidas.

Šią savaitę nestačiau savęs į jokias ribas. Iš teorinės pusės – taip, blogai. Štai noriu optimizuoti išlaidas, o leidžiu sau viską. Bet iš praktinės pusės yra kiek kitaip, kaip visada. Žinodama, kad tie pinigėliai nuėjo tik geriems dalykams, naudingams man arba kitiems, aš nesikremtu. Pusiausvyrą atrasti niekada nėra lengva, tačiau šitaip save pastoviai stebint, manau, laikui bėgant atrasiu tą „aukso viduriuką“.   

10. Aktyviai užsiimu saviugda.

Karjeros planas.  Visiškai stovi vietoje. Šią savaitę nei karto neištaikiau progos prie jo atsisėsti. Pripažįstu – kalta. Na, bet guodžiuosi bent jau tuo, kad štai man prasideda savaitėlė atostogų ir per ją esu pasiryžusi šį darbą galutinai užbaigti.

Kitas Variantas. Lektorius sekmadienį visiems mums padovanojo po kompaktinį diską ant kurio užrašyti žodžiai „Jei abejosi…“. Kad jei jau užklups abejonės, būtų kas skatintų judėt pirmyn. Jame yra visos mūsų grupės nuotrauka su lektoriaus žodžiais ant jos „Aš esu įsitikinęs 120%, kad Jūs savo svajones paversite realybe“, o taip pat daina „Nickelback – If today was your last day „. Taip smagu buvo tai gauti… Jis tiki mumis 120% !

O pati paskaita buvo labai įdomi ir motyvuojanti. Iš pat pradžių drauge su grupioku dariau vieno filmo „Earthlings“ prezentaciją. Aš didžiuojuosi savimi. Tas filmas man buvo didelis iššūkis kaip žmogui. Darau išvadą, kad mesti sau iššūkius nėra lengva ir labai sunku juos pereiti, tačiau galutinai Tu tampi stipresne asmenybe, nei tas, kuris visą gyvenimą sėdi šiltai ir jaukiai. Po prezentacijos mokėmės kaip konstruktyviai kritikuoti. Neįsivaizduoju kaip išgyvenau be to anksčiau. Taip pat gavome dar geresnį tikslų formavimo modelį, kurį ateinančią savaitę pritaikysiu visiems pagrindiniams savo tikslams. Labai sparčiai judam pirmyn, tiesiog „šviesos greičiu“!

SAVAITĖS IŠVADOS:
1. Prieš pradedant rašyti graužė kirminiukas dėl to, jog suplanuotų darbų atlikta tik 50%. Tačiau pabaigus šį įrašą, aš dabar kuo aiškiausiai matau – tegu skyriau planuotiems darbams mažiau, bet užtat nenuginčijamai daug savęs atidaviau neplanuotiems, bet ne ką prastesniems :) Šaunu.

2. Gera ne vien stebinti, o ir būti nustebintai. Po ilgos dienos mokykloj, besėdint 8 pamokoj gavau sms žinutę: „Matei kas ant tavo spintelės?“. Nuėjau pasižiūrėt kas gi, manydama, kad bus kas jau negero. O čia ateinu ir visa spintelė apklijuota rudeniniais lapais, gėlėm ir įvairiom frazėm kaip: „O tu faina!“, „Reikalas už kurį kovoji vertas, kad dėl jo susiteptum renkas :)“, „Gerų atostogų!“, „p.s. O tu tikrai faina!“. Visą mano dieną praskaidrino! Stebinkit ir būkit stebinami.

3. Pats pastoviausias dalykas gyvenime – pokyčiai. Mokausi jais mėgautis, nes esu tikra, kad viskas mano gyvenime įvyksta ne be priežasties, viskas yra prasminga.

4. Labai svarbu kelti sau didelius iššūkius, plėsti savo galimybių ribas. Taip stiprėjam, taip tampam pačiais tvirčiausiais, kurie žiūri baimei į akis ir garsiai sako „Nothing is impossible!“

5. Pabaigai dovanoju Jums šią dainą:

Tiems, ką įkvėpia žodžiai:

Tiems, ką įkvėpia vaizdai:

Su Jumis ir Jūsų,

Iveta

120% tikslų dešimtukas – 2 savaitė

Sveiki, mielieji!

Pasiilgta ramybė vėl pas mane, viena už kitą įdomesnės dienos, žavėjimasis ir mėgavimasis tuo, kas dedasi mano gyvenime… Sunku man nupasakoti žodžiais savo emocijas, tačiau įsijunkite šią dainą ir leiskitės drauge su manimi į kelionę po praėjusią savaitę:

1. Sąžiningai susiplanuoju kiekvieną dieną darbotvarkėje ir jos laikausi.

Visų pirma tai prieš pradedant savaitę susirašiau ką noriu per ją nuveikti. Aną savaitę to nedariau, nes užsilikusių darbų ir taip buvo labai daug, tad galvoti – ką veikt tikrai nereikėjo. Šią savaitę pamaniau, kad jau laikas būtų rimčiau į visa tai pažiūrėti. Ir susidūriau su viena problemėle. Taip, darbai surašyti, viskas persikėlė į dienotvarkę, tačiau kartais būdavo tikrai sunku prisiversti padaryti tam tikrus darbus. Todėl žinodama savo silpną vietą, „PATIUNINGAVAU“ SAVO DIENOTVARKĘ:

Tarp kiekvieno darbo esu palikusi 5-10min. pertraukėlę per kurią teoriškai yra patariama apskritai pakeisti darbo specifiką. Pavyzdžiui, jei rašau dabar šį įrašą Jums, tai pabaigus rašyti, turėčiau pasportuoti, išeiti pasivaikščiot – duoti kūnui padirbt. Taip, tai superinis dalykas. Tačiau, manau, to irgi turi būti sveikai. Žinodama, kad lentynose guli keletas man labai įdomių knygų, laukia keletas nuostabių filmų, sumaniau įvest šiek tiek kitas žaidimo taisykles. Kai padarau vieną numatytą darbą, turiu teisę perskaityti vieną skyrių tos knygos, nuo kurios sunku atsiplėšt, arba pažiūrėti 10min. to filmo, kuris prikausto prie ekrano. Oho kokia motyvacija po to sėst prie kito darbo ir jį kuo greičiau užbaigt :)))

p.s. Šią savaitę iš tiesų žaviuosi tuo, kaip sugebėjau būti sąžininga su savimi atliekant susiplanuotus darbus . Duodu 90%.

2, 3, 4 tikslai – Aš duodu kitiems dukart daugiau, nei gaunu sau.

1. 120proc. BLOG’as. Kaip taisyklė, kai skiri vienam daugiau, kitas nukenčia. Iš tolimesnių žodžių suprasit, kodėl šįkart blog’ui skyriau mažiau dėmesio. Suprantu, kad visame kame turi būti pusiausvyra, todėl tikrai bandau su laikau mokytis ją atrasti, pajausti ir viskam duoti savęs vienodai :) Na, tai kas dėl blog’o, Facebook’e gerbėjų skaičius pasiekė 260 žmonių. Ir kiekvienam naujam žmogui aš pati asmeniškai parašau, pasidomiu ką mano apie blog‘ą, klausiu nuomonės. Ir žinot džiaugiuosi, tegu kartais ir būna tie 15 laukiančių atsakymo laiškų, bet užtat žinau, jog gerbiu kiekvieną prisijungiantį žmogų ir jį vertinu, todėl ir skiriu tam laiko.

2. Projektas „Aš su Tavimi. Jei trumpai, tai pasakysiu taip – anksčiau aš laužiau visus ledus ir stengiaus įvairiausiais būdais sukontaktuoti su reikalingais žmonėmis, dabar viskas lengviau :) Nes reikalingi žmonės patys ateina pas mane. Ir labai gera jausti tą iniciatyvą. Ledai pralaužti. + 9 visiems gerai pažįstami žmonės. Ir šis tas, kas filmukui duos tarptautinio „svorio“. Taip pat jau turim pastovią vietą filmavimui, įranga irgi numatyta, verda idėjos kaip visa tai atrodys :) Beje, dalyvausiu viename konkurse su šia idėja ir esu nusiteikusi jį laimėti. Ir dar kas mane laaaabai džiugina – palaikymas iš aplinkinių. Man skambina žmonės ir sako kaip labai jie tiki tuo, ką darau ir linki nesustoti. Tai didžiulis paskatinimas man. Vis negaliu nustoti žavėtis tuo, kas dedas aplink…

3. Mano mokinys. Jau daviau pirmą namų darbą, aiškinamės ko viena iš kitos norim, ko sieksim drauge :) Galiu pasakyti taip, jog mokyti kitą yra žymiai sunkiau, nei mokytis pačiam. Bet aš tuo žmogum tikiu, ji – manim. Reiškia įveiksim.

5, 6 tikslai – aš aktyviai mokausi mokykloje ir ruošiuosi egzaminams.

1. Mokykla. Didžiuojuosi savimi. Išbandžiau mokymąsi taikant asociacijų metodą. Sugaišau visai ne daug laiko ruošimuisi, o parašiau tikrai gan užtikrintai kontrolinį darbą iš šių metų praeitos medžiagos. Buvo gera išgirsti iš mokytojos, kad darbas padarytas tikrai gan kokybiškai. Jei tik pastebėsit kaip jūs geriau prisimenate, koks jutimas jumyse vyrauja, galit labai palengvinti sau mokymosi procesą. Pavyzdžiui, aš esu visiška vizualė ir kinestetikė. Tai reiškia, kad viską kas mane supa aš ypač gerai suvokiu būtent rega ir lytėjimu. Todėl jei manęs paklausite kokį šokoladą aš mėgstu, pirma prisiminsiu kokios jis spalvos, kaip atrodo, koks jausmas jį liesti. Žinodama tai ir mokydamasi stengiuosi jungti būtent du pagrindinius savo jutimus :)

2. Kartojimas egzaminams. Vis dar ne kas su matematikos, lietuvių k. kartojimu ir malonumas su anglų kalba. Galbūt mano mokytoja motyvuoja, galbūt ji gudriai pateikia medžiagą man įdomiu ir užkabinančiu būdu, tačiau tai veikia stebuklingai. O ir aplinka mane labai motyvuoja mokytis anglų kalbą. Pastoviai susipažįstu su žmonėmis, kurie puikiai šneka šia kalba, kurie tam tikrą laiko tarpą gyvenę užsienyje. Pabuvus su jais aš jaučiu kaip labai man reikia šios kalbos :)

7. Mano sveikata puiki: Kiekvieną dieną mankštinuosi, išgeriu 2l vandens ir valgau tik tai, kas mano organizmui geriausia.

Su šiuo tikslu buvo labai blogai pusę savaitės, o kitą pusę savaitės sakyčiau tiesiog šauniai :) Kažkaip viską apvertė filmas „Earthlings“. Visiems stipresnių nervų rekomenduoju. Po šio filmo kiekvieną rytą mankštinuosi, nesuvalgiau nei kasnio mėsos (ir visiškai netraukia šiam momentui. Žinau, kad tokio tikslo neturėjau, tačiau kol man taip noris – tebūnie.), pirkdama maisto produktus rinkausi tuos, kuriuose minimaliai rasite visokių E. Šeimyna irgi prie to prisideda noriai. O paskatino dvi draugės :) Su vandeniu viskas irgi liuks. Geriam ir mėgaujamės. Džiugu žinoti, kad atsirado noras savimi ir stipriau pasirūpinti.

8. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.

Paskutinės dienos yra vienos iš pačių geriausių. Žinot kodėl? Nes pradedu atrasti pusiausvyrą. Atitinkamas laikas darbams, papildomoms veikloms ir atitinkamas laikas – malonumams. Darbo dienomis stengiausi sąžiningai viską atlikti tik vakarą skiriant malonumams, o štai nuo penktadienio už visą šį triūsą ir įdėtas pastangas gavau nuostabų laiką atgal grąžos :) Penktadienį apturėjau labai įdomų susitikimą, kuris įdomiu keliu mane atvedė iki drabužių kolekcijos ruošimo Klaipėdos šeštadienio renginiui. Kaip buvo įdomu… Pirmą kartą teko stebėti tokią veiklą, tokius žmones. Sužavėjo. Na, o šeštadienio vakaras jazz‘o ritmu, su gera drauge, su daug juoko ir „sveika“ vakariene. O sekmadienį buvau galvojus seses nusivesti į kino teatrą, tačiau neišdegė šis planas, todėl su drauge nukeliavom į kino teatrą. Žiūrėjom „Julie & Julia“. Ar čia veikėja, kuri taip pat rašė blog‘ą, ar čia biografiniais faktais paremtas filmas, ar čia nuostabi kompanija, ar čia dar kas ten žino kas, bet labai patiko. Nuteikė siekti savo svajonių, dalintis viskuom su Jumis, ir toliau taip iš širdies.
Jaučiuosi labai kokybiškai praleidusi savo laiką :)

9. Aš optimizuoju savo išlaidas.

Prisipažinsiu šią savaitę kiek mažiau stebėjau savo biudžetą. Tačiau rašydama žvilgtelėjau į užrašus kur, kiek, kam išėjo pinigėliai ir nustebau, viskas gan neblogai! Daugiau išėjo geriems tikslams, nei kad nereikalingiems dalykams.

10. Aktyviai užsiimu saviugda.

Paskutiniu metu labai daug dalykų atrandu. Ir pastoviai stengiuosi lipti iš savo komforto zonos. Jei tik jaučiu jog dvejoju: „Ką pagalvos kiti? Ar gerai atrodys?“, imu ir darau. Specialiai save stumiu iš to varžymo. Tai nėra vienadienis dalykas, tai sunku, prie jo – dirbti ir dirbti. Tačiau aš pasieksiu savo anksčiau ar vėliau.

Karjeros planas. Nepajudėjo pirmyn. Sakyčiau kaip tik pasimečiau kiek, nes suvokiau, kad sunku apsispręsti dėl studijų. Domiuosi, ieškau, galvoju kaip būtų geriau elgtis man, tačiau aplinka beproto spaudžia. Na, dėl vieno aš džiaugiuosi – nesileidžiu įtakojama kitų šiuo klausimu.

Kitas Variantas. Vis dar mokausi apie tai, kaip priimti kritiką, kaip gesinti konfliktą, kuris kyla kitam žmogui išsakant kritiką. Labai įdomu ir tikrai labai veiksminga. Net neabejoju, kad bus kur šią savaitę pasipraktikuot :)

SAVAITĖS IŠVADOS:

1.Visiems tikslams vis dar turiu priekaištų (manau, jų bus visada), bet apibendrinant,  įvykdžiau ~80% išsikeltų tikslų.

2. Pusiausvyra visame kame – gyvybiškai svarbu.

3. Intucija šią savaitę atvedė iki nuostabių žmonių. Manau, dažniau turėčiau ja kliautis.

4. Imti ir daryti – tai svarbiausia. Šnekos visada lieka šnekom, o ir liežuviu „pamalti“ moka puikiai kievienas. Keista, tačiau pradedu manyti, jog ir daryti tai, ką šneki yra jau vos ne talentas. Dauguma šneka. Mažuma veikia.  Šitokios perspektyvos veikimo srityje? Tai gal visai ir apsimoka imtis realių veiksmų a? :))

120% tikslų dešimtukas – 1 savaitė

Turėjau progą susipažinti su Aivaru Ivaškevičium, projekto www.desimtukas.com iniciatoriumi. Žaviuosi šituo žmogum, žaviuosi jo stiprybe ir ryžtu. Jis uždegė norą ir pačiai išbandyti jo siūlomą techniką – išsikelti dešimt tikslų ir kiekvieną dieną kryptingai eiti jų link. Užskaitau.

Kodėl aš taip sureikšminu šį projektą? Pasakysiu trumpu palyginimu. Žmogus neturintis tikslų – kaip laivelis jūroj, laivelis, neturintis kelionės tikslo ir maršruto (Jis blaškysis tol, kol jūra negailestingai išmes jį į kas ten žino kurį krantą) . O žmogus turintis tikslus – didelis laivas vandenyne, žinantis konkretų kelionės tikslą, maršrutą ir nesvarbu kokios audros jį blaškytų, jis vistiek plauks savo tikslo link.

Savo dešimtuką kiekvienos savaitės pirmadienį (kitas įrašas – spalio 19d.) vis atnaujinsiu nauju įrašu. Jūs matysit progresą, o man tai bus geras spyris judėt dar sparčiau pirmyn :) Taip pat teiksiu medžiagą kaip tobulėti tose srityse, kurias pasirinkau. Taigi, dešimt mano tikslų:

1. SĄŽININGAI SUSIPLANUOJU KIEKVIENĄ DIENĄ DARBOTVARKĖJE IR JOS LAIKAUSI

Dabartinė situacija. Greičiausiai tikrai labai save myliu, nes dažnai leisdavau sau “praslysti” su šiuo tikslu. Dienotvarkę turiu ir visus darbus planuojuosi jau nuo vasario 8d. Na, tarkime diena suplanuota 100%, tai sąžiningai atlikdavau tik 60% suplanuotų darbų. Ką tik supratau, kad dėl šio dalyko save graužiu jau gerus pusę metų. Baisu.
Kodėl man to reikia?Darbų daug – paroj tik 24 valandos. Pats laikas pradėti daryti ne vien tai, kas malonu, o ir tai, kas reikalinga. Išvengsiu streso dėl „Kiek daug visko reikia padaryti ir nuo ko dabar man čia pradėt. Einu geriau tv pažiūrėsiu“. Trūksta tos vidinės ramybės ir žinojimo – viskas suplanuota, reiškia bus liuks.
Pasiekimai. Visos iki vienos dienos sąžiningai suplanuotos. Visi darbai suskirstyti į dienos darbus, kasdienius, papildomus. Viską planuojuosi angliškai (dėl artėjančių egzaminų). Šią savaitę atlikau 80% susiplanuotų darbų. Taigi, su kai kuriais darbais dar leidau sau „nusimuilinti“, tačiau ir tuos +20% laikau pasiekimu. Savijauta nepalyginama, nes pradedu vėl jausti tą malonų žinojimą – viskas einasi pagal planą.

2, 3, 4 TIKSLAI – AŠ DUODU KITIEMS DAUGIAU, NEI IMU SAU.

Dabartinė situacija. Visada kiek tik save prisimenu vadovaujuosi viena taisykle – niekada kitam nedaryk to, ko pats nenorėtum sulaukti. Viskas grįžta dukart stipriau atgal. Galbūt mano tikėjimas, galbūt likimas, bet taip visada buvo ir bus. Darydamas gera iš širdies, sulauki to gėrio ir atgal, tik dar daugiau. Darydamas bloga – taip pat (išimčių nėra). Taigi iki šiol aš, manau, ir taip nebuvau blogas žmogus (Dėkui tėvams už šias man įskiepytas moralines nuostatas). Tačiau vis jaučiau, jog gaunu tikrai labai daug – o štai klausimas ar tai lygiavertiškai ir duodu kitiems? Ne.
Kodėl man to reikia? Mano nuomone, gyvenime turi būti pusiausvyra. Jeigu jos nėra – įsivyrauja chaosas. Šiuo metu gaunu daug gėrio – lankau všį „Kitas Variantas“ paskaitas jau metus, turiu neeilinį asmeninį mokytoją, domiuosi ir gaunu vis naujų žinių, turiu kelis labai artimus draugus, kuo puikiausią šeimą… Aš net neabejoju, turiu dalintis. Tik tada bus pusiausvyra.
Pasiekimai.
1. 120proc. BLOG’as. Šią savaitę intensyvesnis darbas vyko BLOG’o viduje. Kuo įvairesnių žmonių klausiau ir tebeklausiu nuomonės dėl BLOG’o. Nes jis yra ne vien man, o ir Jums. Keletą dalykų pakeičiau, kas nežymiai matosi visiems. Tačiau kas svarbiausia, pati išsiaiškinau ką turėčiau daryti kiek kitaip, ko turėtų būti daugiau, ko mažiau :) Taigi, sudėti taškai ant i.
2. Projektas „Aš su Tavimi“. Šiam dalykui atiduodu labai daug jėgų. Kol kas tas išoriškai taip pat nesimato, nes vyksta labiau pasiruošimo darbai, bendravimas su žymiais žmonėm, idėjos skleidimas. Tačiau realiais rezultatais vertinu šią savaitę išties puikiai, todėl, kad galutinai sutariau su dar vienu žymiu daininku, garsia režisiere, vienu beproto talentingu jaunu žmogum (Su laiku atskleisiu). Užmezgiau kontaktus su keliom dešimtim kitų puikiai visiems pažįstamų žmonių.
3. Mano mokinys. Kaip jau minėjau lankau Kito Varianto paskaitas ir netrumpą laiką. Daug dalykų ten išmokau. Atėjo laikas kam nors visa tai perleisti. Gerai pamąsčiau ir išsirinkau vieną žmogų su kuriuo pasidalinsiu viskuo, ką išmokau ir pritaikiau. Kai jai uždaviau klausimą, ar norėtų būti mano mokine, sulaukiau didelio pritarimo ir tvirto taip. Pirmadienį jau turėsim pirmą susitikimą ir paskaitą. Aš manau, jog tai bus laikas, kai ne vien mano mokinė išmoks didžių dalykų, bet tai bus dar vienas svarbus etapas ir mano gyvenime. Tai didžiulė atsakomybė, kuri eina su dideliais išbandymais ir pamokom pačiai man.

5, 6 TIKSLAI – AŠ AKTYVIAI MOKAUSI MOKYKLOJE IR RUOŠIUOSI EGZAMINAMS

Dabartinė situacija. Su mokslais man niekada nebuvo kokių tai bėdų. Bet visada labiau patiko humanitariniai mokslai. Tai savaime aišku, jog kiek sunkiau prisiversti, pavyzdžiui, su matematika. Taip ir būdavo, kad labiau mokiausi tą, kur ne tiek pastangų dėti reikia. O dabar esu 12-okė. Artėja egzaminai. Laikysiu lietuvių k., matematikos, anglų k. egzaminus. O tvirtai tikrai nesijaučiu.
Kodėl man to reikia? Mokyklą bent jau pabaigt tai reikia :)) Savaime aišku – egzaminus išlaikyti kuo geriau.
Pasiekimai:
1. Mokykla. Susikoncentravus ir išsikėlus šį tikslą, tapo lengviau mokytis ir netgi mažiau laiko užtrunka. Todėl, kad anksčiau atsiskaitymui ruošdavausi paskutinę minutę. Dabar pasidalinu medžiagą lygiomis dalimis kiekvienai dienai ir visas pasiruošimas tapo daug lengvesnis procesas.
2. Kartojimas egzaminams. Šioj vietoj viskas vyksta kiek pasyviai, išskyrus anglų kalbą. Kartą per savaitę važiuoju į privačią anglų k. pamoką, kur kartojuosi egzaminams. Stengiuosi kuo dažniau ne vien šnekėti, o ir mąstyti angliškai. Bet jaučiu, kad su šituo tikslu reikia dar smarkokai pasitempti.

7. MANO SVEIKATA PUIKI: KIEKVIENĄ DIENĄ MANKŠTINUOSI, IŠGERIU 2L VANDENS IR VALGAU TAI, KAS MANO ORGANIZMUI SVEIKIAUSIA.

Dabartinė situacija. Esu lankiusi jogą, daug metų prašokus, todėl dėl to, kokią mankštą daryti – problemų nėra. Bet vat atsikėlus prisiversti tą mankštą ir padaryti – čia jau sudėtingiau. Pradėjau jausti, kad sveikata vėl darosi ne tokia ideali, kokia buvo anksčiau, todėl ir nusprendžiau save “sugriebti” ties sveikata. Gryno vandens apskritai gerdavau labai mažai. Dabar pagalvojau kaip aš dar laikausi ant kojų išgerdama vos po keletą stiklinių vandens per savaitę. O kas dėl maisto, niekada nemėgau riebaus maisto, iš mėsos mėgstu tik vištieną ir kalakutieną. Ne todėl, kad būčiau kokia tai dietininkė. Jaučiu, kad organizmas labai apsunkėja po kokios tai kiaulienos, o ir skonis man nėra jau tas, žadą atimantis. Tačiau kartais taip jau nutinka, kad pasilepinu ir ne tokiu sveiku sau maistu – McDonald‘s, šokoladas, Čili, įvairiausi gardėsiai. Nusprendžiau, kad pakankamai jau užnuodijau savo organizmą.
Kodėl man to reikia? Prieš savaitę buvau ne juokais susirgus. Supratau, kad priėjau ribą – arba ir toliau silpninu savo organizmą, arba susiimu.
Pasiekimai. Su mankšta – blogai. Su maistu – patenkinamai. Su vandeniu – normaliai. Kadangi jau vien kėliausi VISADA 4 arba 5 val. ryto, atsikėlus dar ir save su mankšta muštruoti pasirodė jau kiek negailestinga. Nusprendžiau, kad nuo kitos savaitės pradėsiu. Su maistu – namie save labai kontroliavau ir džiaugiuosi šiuo pasiekimu. Tačiau mokykloje ir už namų ribų – jau nebe. O su vandeniu viskas gan gerai. Manau, organizmui nereikia kelti nervinio priepolio imantis dabar viską daryti maksimaliai, nes čia ne žaisliukas. Taip, galiu tik susigadinti sveikatą. Todėl šią savaitę pradžiai kiekvieną dieną išgerdavau po 1l vandens. Nepaisant kai kurių nukrypimų galiu jau dabar pasakyti – savijauta geresnė, jėgų daugiau, rytai absoliučiai kitokie.

8. AŠ TURININGAI LEIDŽIU LAISVALAIKĮ.

Dabartinė situacija. Dažnai laiką leisdavau su tais žmonėm, kurie mano manymu, nėra verti jo. Paprasčiausiai mūsų vertybės dabar išsiskiria. Ypatingai kalbu apie daugumą bendraamžių. Tie žmonės gyvena mintimis apie penktadienį, apie alkoholio skyrių parduotuvėje, apie malonų virpupiuką, kurį pajaučia pamačius užrašą „Degtinė“, jie tiesiog negali sulaukti to momento, kai suvartojus pakankamai atsiriša liežuvis ir pagaliau tau pasidaro „linksma“(Atleiskit tie, kurie ką tik supykot). Nežinau net ir kam dėkoti, bet Ačiū Dievui, kad nei man tą virpuliuką sukelia koks tai butelys, nei kokias emocijas sukelia alkoholio skyrius ir svarbiausia – stebėdama aplinką jaučiuosi vos ne laimės kūdikis, nes moku linksmintis ir be alkoholio, moku atsipalaiduoti be jo, galų gale aš galiu užkalbinti kitą žmogų ir visiškai blaiva! Taigi, šiuo ilgu monologu noriu pasakyti, kad laiką leidžiu tik su žmonėm, kurie geba išgyventi ir blaivūs.
Kodėl man to reikia? Jei jau esu gan užimta ir turiu minimumą laiko laisvalaikiui, tai tą laiką noriu skirti tik mylimiausiems, artimiausiems ir to laiko vertiems žmonėms.
Pasiekimai. Dėl moralinių nuostatų neišsiplėsiu sakydama kam pasakiau NE, bet aš didžiuojuosi savimi šitoj vietoj. Vis dėlto daugelis mano bendraamžių pasiduoda draugų įtakai, o man tai atrodo daugiau nei apgailėtina. Aš pakankamai stipri – daryti tai, ką aš noriu. Daug šios savaitės laisvalaikio skyriau keliems tikslams, nes pirmą savaitę reikia įsivažiuoti į ritmą. Bet tas laikas, kurį praleidau su draugais, o ypač su geriausia drauge, man buvo šis tas, vat dėl ko jau vien verta gyventi. Mano manymu, tobulai laisvalaikis praleistas tas, kai tu vakare atsiguli į lovą ir pagalvoji – net jei ir tektų dabar palikti viską ir išvykti į kitą pasaulio kampelį vienai – aš jausčiausi super gerai, nes laiką praleidau su mylimiausiais ir taip gerai, kaip tik galėjau. Po šios savaitės dar negalėčiau tvirtai to pasakyti, bet sparčiai einu to link. Ir tikrai daugiau laiko turėčiau skirti šeimai. Atsigriebsiu kitą savaitę.

9. AŠ OPTIMIZUOJU SAVO IŠLAIDAS (Pasiskolinu iš Aivaro išsireiškimą)

Dabartinė situacija. Aivaras buvo pastebėjęs ir aš tik patvirtinu, kad neplanuotos išlaidos sudaro tokią didelę dalį visų išlaidų… Ir labai dažnai netgi viršija pajamas. Trečią mėnesį jau vedu tokį kaip savo biudžetą. Visos išlaidos, pajamos, rašausi kur išplaukia pinigėliai. Tai buvo tam, kad pasidaryčiau tam tikras išvadas apie savo įpročius ir esamą situaciją. Dabar atėjo laikas padarius išvadas – veikti.
Kodėl man to reikia? Vienas dalykas – esu dalinai išlaikoma tėvų. Antras dalykas dirbu Gauminoje, kas leidžia save dalinai išlaikyti. Išvados – pats laikas būtų suvokti kur galima išleisti mažiau, kur daugiau, surasti savo silpnybes ir tas spragas užpildyti.
Pasiekimai. Lyginant su dviem anais mėnesiais, spalio pradžia gan patenkinama. Neplanuotų išlaidų sumažėjo turbūt per pus. Bet man tai dar ne rodiklis, kadangi savaitė yra savaitė. Štai po mėnesio bus galima daryti tam tikras išvadas. Bet vis dėlto manau, kiekvienam yra ne pro šal pasianalizuoti savo biudžetą. Tai suteikia jausmą, jog tu valdai padėtį :)

10. AKTYVIAI UŽSIIMU SAVIUGDA

Dabartinė situacija. Jau minėjau, kad lankau VŠĮ „Kitas Variantas“ paskaitas. Ten ištikrųjų gaunu didžiulę dalį žinių ir praktikos. Tačiau visi žmonės turim silpnesnes savo savybes. Nebajotinai jų turiu ir aš. Matau, kad retsykiais jas ignoruoju ir bandau save įtikinti, kad ir taip galima eiti pirmyn. Bet ne, ta spraga vistiek lieka ir vieną dieną ji išlenda.
Kodėl man to reikia? Manau, šis tikslas yra būtinas, nes jis man padės stiprinti silpnąsias vietas.
Pasiekimai.
Kritika.Sekmadienį gavau teorinių žinių – kaip reaguoti į kritiką ir ją blaiviai priimti. Visą šią savaitę stengiausi taikyti. Turiu pasakyti, kad ne visada tas pavyksta. Tačiau progresą tikrai pastebėjau. Mano manymu, šiai savybei išsiugdyti prireiks tikrai ne vienos savaitės ir ne kelių :) Bet man džiugu, kad yra situacijų, kuriose labai protingai ir blaiviai tą kritiką priimu.
Karjeros planas. Pradėjau jį rašyti. Pajaučiau, kad reikia pagaliau visus taškus ant i sudėti ir gyvenimo kelyje. Kuo galiu pasidžiaugti – atradau kertines savo savybes, pomėgius, charakterio bruožus. Pagal juos galėsiu toliau analizuoti save ir spręsti kurį kelią turėčiau pasirinkti. Ištikrųjų šis darbas yra labai įdomus. Atradau tokių dalykų, tokių įvairiausių sutapimų. Galų gale paaiškėjo, kodėl esu tas, kas esu :) Būtinai atskiram įraše papasakosiu kaip to pasiekiau.
Radijo laida. Prieš metus ėmiau keletą interviu iš labai sėkmingų žmonių. Prieš savaitę dalyvavau tokiam rimtesniam interviu jau pati – Žinių radijas, laida „Sėkmingos tautos idėja“. Perklausiau tuos savo imtus interviu. Koks pasimetimas girdisi balse, netvirtumas, visokie ėėee.. . O štai gavau dabar jau būsimos radijo laidos įrašą ir likau labai maloniai nustebinta. Kokią didžiulę pažangą padariau per pusę metų. Balsas gan tvirtas, mintys reiškiamos aiškiai, glaustai, pasitikėjimas savimi, ir tik truputis ėėėee.. :)) Labai labai labai didžiuojuosi dėl šio progreso.

SAVAITĖS IŠVADOS:
1.Visiems tikslams dar turiu daug priekaištų, bet apibendrinant, manau, įvykdžiau ~60% išsikeltų tikslų.
2. Per savaitę turiu ~60 val. ir mano pasirinkimas kur jas paskirstyti.
3. Planavimui skirtas laikas: 2val. (Laisvai tiek galima skirti per savaitę. Pirmą dieną tik užtrunka ilgiau)
4. Toks jausmas, kad ši savaitė davė tiek, kiek paprastai duoda mėnesis :)

Taigi absoliučiai užskaitau ir noriu pasakyti viena – galėjau aš, gali ir Tu.

„Niekada niekada niekada nepasiduok“ – Winston Churchill