GYVENIMAS KANADOJE – PIRMI ĮSPŪDŽIAI (I)

74 dienos. Tiek laiko gyvename kitame pasaulio krašte – Calgary mieste, Alberta provincijoje, Kanadoje. 9000 kilometrų ir 9 valandų skirtumas nuo Lietuvos. Tik du mėnesiai, o per juos tiek visko patyrėme, kad nuoširdžiai manau, jog tai didžiausias nuotykis, į kurį iki šiol leidausi savo gyvenime. Bet pradėkime viską nuo pradžių ir grįžkime kiek atgal.

1day

Skaityti toliau

Mano Kanada

Kažkas klibena visus vidinius klavišus, traukia už vidinių virvučių aukštyn, neina į kompromisus, kaip tik – primygtinai reikalauja tik vieno. Pasakysiu atvirai, jau neprisimenu kada ko nors taip labai norėjau. Ir tas žinojimas toks galingas… Kaip banga dūžtanti į nugarą ir verčianti nirti gilyn, stipryn, greityn. Tokia ta Mano Kanada.  Viduje drumsčianti visus vandenis, praplečianti akiratį dar esant čia, Lietuvoje, padedanti atlaidžiau pažiūrėti į tai, kas šiandien erzina, generuojanti kalnus idėjų, minčių ir absoliutų darymą visko tik dėl to, kad pavyktų atsidurti ten, kur visos mano mintys jau dabar.

Calgary (Alberta), Canada

Šiandien net pati kiek sutrikau dėl to, kaip pasikeičiau nuo tos akimirkos, kai nusprendėme išvykti, “atsukti” laiką devyniomis valandomis atgal ir pradėti gyvenimą nuo nulio kitame pasaulio krašte. “Kosmonautai” – pasakė antros pusės tėvai, kai sužinojo. Šiandien mano kosmonautikos lygis pasiekė visas viršūnes. Taigi, apie Tai.

Skaityti toliau

GRUODŽIO MĖNESIO TIKSLŲ DEŠIMTUKAS

Labas visiems, kurie seka mano „išpažintis“ apie viską, ką pavyko pasiekti ir ko ne per mėnesio laikotarpį. Kartais rašydama šiuos įrašus jaučiuosi atviraujanti gal net kiek per daug, tačiau vis įkalbinu save nieko neištrinti ir viską palikti taip, kaip yra. Kiek netobula, su visomis detalėmis ir patirtais sunkumais. Manau, kad tikslų dešimtuko tikslas ir yra ne nuolatos ir visame kame siekti 100%, o kas kartą pranokti save, stebėti ir analizuoti, mokytis iš klaidų bei didinti savo produktyvumą ir savidiscipliną. O galiausiai pasakodama kitiems apie tai, kas ne tik pasisekė, bet ir nepavyko, ir pati mokausi sau pripažinti, kad buvo dalykų, kuriuos galėjau daryti geriau, stipriau, energingiau… Šis mėnesis, kaip ir keli ateinantys, bus pereinamasis mano gyvenime. 2013-aisiais laukia vienas labai didelis pasikeitimas, apie kurį papasakosiu šiandien, ir kol nežinau kada tai tiksliai įvyks, šios dienos atrodo kaip sklandymas ore, nežinant kada ir kokiomis aplinkybės reikės „šauti aukštyn“. Taigi, leidžiamės į gruodžio mėnesio nuotykius!

KARJERA ir FINANSAI
“Realizuoti savo gebėjimus ir susikurti pasyvių pajamų šaltinius, kurie leistų dirbti iš bet kurios pasaulio vietos ir padėtų jausti tvirtą pagrindą po kojomis”

Skaityti toliau

TIKSLŲ DEŠIMTUKAS – lapkričio mėnesis

Žiema yra laikas, kada mano įkvėpimas ir motyvacija tiesiog siautėja. Šiandien ryte pamačius pirmą sniegą, viskas, apie ką galėjau galvoti, buvo tik – sėsti rašyti. Taigi, man net nenuostabu, kad po mėnesio pertraukos grįžtu su atgimusia skiltimi “tikslų dešimtukas”. Čia rasite daug mano gyvenimo, daug paskutinių įvykių, klausimų, asmeninių detalių. Dalinuosi ne todėl, kad norėčiau jog visi aplinkiniai viską žinotų. Dalinuosi todėl, kad daug žmonių manęs klausia kaip kažką pasiekti, kaip būti tuo, kuo nori būti. Apačioje ir yra atsakymas – sužinokite kuo norite būti ir pradėkite veikti. Jokios knygos, jokie 120% blog’ai ir jokie brangūs seminarai jums nepadės, jei nepradėsite veikti. Todėl linkiu nieko per daug nelaukti ir pradėti savo asmeninį tikslų dešimtuką :)

Skaityti toliau

Kiek liko laukti iki gražių dalykų?

Ji prisėdo ant sofos, pasuko galvą į mane ir nusišypsojo. ŽvilgsnIs nukrypo žemyn, o tada ji giliai atsiduso, pakilo lūpų kampučiai. Atrodė, kad tuo atodūsiu atsikratė kokios tai naštos. Staiga ji atsistojo, paėmė kažkokį mažą, rankas tepantį daiktą ir juo mane pakuteno. O aš paklausiau savęs – kodėl jie abu tai daro kas rytą? Kodėl kiekvienas kas dieną mane pakutena tik kartelį?

Vieną rytą nei vienas iš jų manęs nebesugrįžo pakutenti, nieks nebeatėjo prie manęs prisiliesti, staiga pasijutau nebereikalinga. Ilgą laiką svarsčiau dėl ko visa tai buvo ir dėl ko visa tai baigėsi, kokia gi paslaptinga istorija bėgiojo čia man panosėj? Visas išmėtytas prisiminimų daleles sudėjau į vieną dėlionę, o trūkstamus plyšius užpildčiau tuo, ką kuždėjo nuojauta. Kviečiu drauge jos pasiklausyti.

Jie abu turėjo didelę svajonę, kuri juos nuolat kutendavo, kiekvieną rytą! Taip kaip vėliau ir jie pradėjo kutenti kasryt mane. Vieną dieną jie nusprendė, kad laikas nustoti svajoti ir pradėti įgyvendinti tuos dalykus, kurie jų širdis verčia šoktelti aukštyn.

O aš tuomet kaip tik buvau vieniša, visa tamsi ir pasislėpusi kampe. Ji priėjo ir mane išmargino kvadračiukais. Tai štai tie kvadračiukai žymėjo dienas iki jų svajonės įgyvendinimo, kurios buvo laukiama be galo be krašto. Ir taip aš tapau nebe viena, įdomi ir pastebima. Kas pro šalį eidavo, tas vis prie manęs stabteldavo ir kiekvieno jų lūpų kampučiai pakildavo. Net jų šuo kasryt prisliūkindavo mane lyžtelti.

Kiekvieną rytą jiedu ateidavo ir užbraukdavo vieną kvadratėlį. Paimdavo baltos kreidos, ji braukdavo pirmą brūkšnį, o jis antrąjį. Ir taip kas rytą aš tapau įrodymu, jog jie juda link savos svajonės.

Kai vieną dieną jie užbraukė paskutinį kvadratėlį, abu susižvalgė ir taip nenoriai, bet pasuko link durų. Jų akyse galėjai įžvelgti ir džiaugsmą, ir nenorą palikti namus.

Bet čia istorija nesibaigia, po kurio laiko jie grįžo ir ant manęs piešė jau naujus kvadračiukus, o aš taip ir girdėjau jų viduje svirpiančias naujas svajones ir tikslus. Tuomet aš supratau, kad kiekvienas turime paskirtį savo gyvenime. Manoji – šiems dviems žmonėms parodyti kiek liko laukti iki gražių dalykų.

Na, bet kas žino kaip ten yra iš tikrųjų, juk aš tik eilinė juoda lenta… :)

Sugalvok norą!

„Sugalvok norą! Jei atspėsi ant kurio žando blakstiena, išsipildys.“
Norai patys ne iš šio ne iš to nesipildo, juos pildome mes patys.

Šiuo metu gyvenu tokiu savęs, savo pomėgių, savo norų atradimo ritmu. Atrodytų – kam čia dar ieškoti kažko, kas ir taip aišku? Manau, ateina kiekvienam laikas, kai susimąstome kiek tai, ką darai, kuo gyveni, kuo kvėpuoji yra būtent tavo norai, būtent tavo lūkesčiai. Nes labai dažnai svetimi lūkesčiai, svetimos viltys įsliūkina į mūsų gyvenimus ir apsigyvena čia lyg būtų visai mūsų pačių. Todėl šiek tiek apie tai, kaip pradėti vėl atrasti patį save, o ne kitus, kaip imtis tai įgyvendinti ir išsilaikyti.

 

NORŲ FILTRAS.Bet kurį kilusį norą ir mintį „Oj kaip norėčiau!“ reikia perleisti per klausimų filtrą: (Taip išvengsime naujų prikištų iš šalies norų arba tų, kurie yra vienkartinis užgeidis)

  • Kodėl aš to noriu? Kam man to reikia?
  • Ar tikrai to noriu aš, o ne kiti?
  • Ar aš tikrai tikiu, kad man įmanoma tai gauti/pasiekti?
  • Kokia yra kaina to, ką noriu gauti/pasiekti ir ar esu pasiruošęs ją sumokėti?

KUO NORIU BŪTI „UŽAUGĘS“?Labai dažnai tenka susipažinti su žmonėm, kurie sako: „Net neįsivaizduoju ką noriu veikti“.  O jeigu pabandžius? Yra keletas dalykų, kurie gali pagelbėti tai atrandant:

  • Visas tavo gyvenimas, tavo nueitas kelias ir yra aiškiausias kelrodis į tai, ką tau skirta veikti gyvenime. Pokalbis su tėvais, vaikystės draugais, giminėmis gali atverti akis. Pati išklausinėjau savo tėvus, Enriką, kuri mane dar visai mažytę prižiūrėdavo kieme. Klausiau apie ryškiausius savo bruožus, ryškiausius pomėgius ir savybes. Patikėkit, tai, ką sužinosit bus lyg „taigi aš visada tai mėgau, aš visada taip elgiausi!“. Didelė dalis mūsų talentų bagažo ateina iš vaikystės, todėl tikrai verta pašnekėti su tais, kurie mus pažįsta jau ilgą laiką.
  • Klausimas taip pat kiek atveriantis akis: „Ką besimokant tau buvo begalo smagu, norėjosi to mokytis be sustojimo?“
  • Kurioje srityje esi geriausias? Galbūt kažką darai geriau nei visi kiti?
  • Kas tave užveda? Ką darant kraujas užverda gyslose, akys kibikščiuoja, o jėgos ne tik, kad nesenka, o jų tik daugėja?
  • Trūkumai ne ką mažiau svarbu, nei tavo privalumai. Atvirai pagalvok ir atsakyk sau kur esi silpnas, kur turi spragų, ką daryti tau labai nepatinka ir neteikia visiškai jokio malonumo?
  • Kokiomis vertybėmis vadovaujiesi? Kokiais principais gyveni? Įvardink penkis svarbiausius dalykus, kurie nuolat tave lydi gyvenime. Pavyzdžiui, kūrybiškumas, idėjos, mokymasis, valdžia, bendradarbiavimas ir t.t…
  • Kaip, manai, ko iš tavęs tikisi kiti? Tėvai? Draugai? Mokytojai? Gal kažką darai vien dėl to, kad to nori kiti, tikisi kiti?
  • Ką galėtum dirbti „nemokamai“?
  • Jeigu būtum pilnai apsirūpinęs finansiškai, tau netrūktų pinigų, kokia veikla užsiimtum, ką dirbtum?

O dabar imk ir visus šiuos aspektus susumuok. Sudėk visus pomėgius, aistras į viena ir pagalvok ar yra kažkokia profesija, kuri tai atspindėtų? Nėra? – Tiesiog puiku, sukurk kai ką naujo. O taip pat pasverk ir savo trūkumus, kitų į tave įdėtus lūkesčius ir pamąstyk kokį kompromisą būtų galima surasti nenuskriaudžiant savęs.

NORĖTI NEUŽTENKA!Kai kurios dabartinės filosofijos sako, kad tereikia vizualizuoti, labai stipriai norėti ir tai gausi. Žinot, kartais tikrai pasitaiko tokių dalykų, bet norai pildosi tik tiem, kurie imasi juos realizuoti. Iš dangaus trokštami dalykai nenukris, taip nebūna. Reikia eiti ir tai pasiimti, o ne sėdėti ant „sofkutės“ ir laukti. Keletas pastebėjimų apie tai, kada iš tiesų norai pildosi:

  • Lengvas „pamišimas“ dėl idėjos. Tam, kad idėja, noras išsipildytų neužtenka galvoti „būtų visai nieko, jeigu tai turėčiau“. Ne, realybe tampa tai, ką lydi toks jausmas, lyg negali kaip nori, lyg padarysi bet ką, kad tik tai turėtum. Idėją ar norą turi lydėti jėga, energija, jausmas. Tada niekas nesustabdys.
  • Nebūtina matyti kitą kranto pusę. Ir pati dažnai anksčiau maniau, kad jei jau turi idėją ar kažko nori, tai reikia susidaryti kuo detalesnį planą ir matyti kelią nuo A iki Z kaip tai pasieksi. Bet gyveni ir mokaisi :) Paprastai pradėdami įgyvendinti ką nors tikrai didelio žmonės net neturi smulkmeniško plano, net nenumano kaip pasieks, daugmaž žino į kurią pusę judėti ir tiek. Ir ironiška, tačiau, kai žengi pirmą žingsnį ir darai tai, kuo tikrai gyveni, tuomet visas pasaulis krinta tau po kojom, kad tik gautum tai, link ko eini. Žingsnis po žingsnio ir štai pasiektas tikslas. Tačiau reikia neužmiršti, kad aplinka padeda tik tiems, kurie imasi veiksmo. „Sofkutės“ sindromas čia tik blogina padėtį :)
  • Dažnai mūsų tikslų pildymąsi įtakoja aplinka. Keičiantis mūsų tikslams, mūsų norams, vertybėms, keisis ir aplinka. Žinoma, nėra lengva, tačiau viena aišku, jeigu tu trokšti ir dedi jėgas į viena, o tavo aplinka apie tave kalba ką kita, čia jau negerai. Nes tuomet ta alinka pradės daryti viską, kad tik išmuštų tau iš galvos tas „keistas“ mintis. Aplinka turi būti tave palaikanti, todėl negailėk „draugų“, kurie tavimi netiki, kurie tave stabdo. Tai ženklas, kad šiem žmonėm su tavim nepakeliui.
  • Jeigu gali kažką įsivaizduoti, tuomet gali tai ir turėti. Patikrinta, išbandyta ir dar vis stebinančio – pabandyk nuolat įsivaizduoti, kad jau turi tai, ko nori. Elkis, jauskis, kalbėk, judėk taip, tarsi, visa jau turėtum. Neįtikėtina, bet tuomet trokštami dalykai į gyvenimą ateina žymiai lengviau ir sklandžiau. Tai tarsi vizualizacija realiuoju laiku, tačiau turėkite galvoje, kad to neužtenka. Reikia imtis ir veiksmų.
  • Daug kas sustoja tada, kai kalba pradeda eiti apie pirmą žingsnį. Štai žinau ko noriu, net gi tikiu tuo, bet bijau žengti pirmą žingsnį. O jei nepavyks? O jei iš manęs juoksis? O jei nepateisinsiu lūkesčių? O jei… Kiek talentų, kiek idėjų nuolat yra šitaip nuskandinama, palaidojama. Nežinau vaisto nuo to, tačiau pirmas žingsnis yra sunkiausias ir reikšmingiausias. Reikalas tame, kad kai jau žengi pirmąjį žingsnį, tai žengsi ir antrą, ir trečią. Eiti ir pasiimti, žengti pirmą žingsnį dabar pat – tai visa paslaptis.

GYVENIMO RESTORANAS – BŪDAS LENGVIAU SUPRASTI KAIP DERĖTŲ IŠSIKELTI TIKSLUS. Įsivaizduok, kad kasdien lankaisi Gyvenimo restorane. Jo meniu labai paprastas – viskas, ko tik gali panorėti. Padavėjas Pjeras atneš bet ką, ko tik užsisakysi. Šio restorano skirtumas toks, kad čia gali užsisakyti absoliučiai viską, pradedant nuostabiu šveicarišku šokoladu pirktu Ženevos parduotuvėlėje, baigiant trokštama karjera, daiktais, viskuo! Tad ką užsisakytum? Ko panorėtum? Svarbu Pjerui įvardinti tai, kuo tiksliau, nes juk „Noriu namo prie jūros“, gali būti patiektas kaip, pavyzdžiui, lūšna 100km nuo Klaipėdos – nes namas prie jūros kiekvienam suvokiamas skirtingai. O gyvenimas mėgsta pajuokauti, todėl tikrai verta pamąstyti ne tik apie tai, ką užsisakyti norite, bet ir kuo tiksliau tai patiems sau įsivardinti. Jei jau namo prie jūros – tai tebūnie tai bus kotedžas, gėlių gatvėje, Nidoje, dviejų aukštų, naujos statybos su naujais baldais ir su terasa į jūros pusę, 2013 metų liepos 1 dieną. Tik nuo mūsų pačių priklauso ką padavėjas Pjeras mums atneš :) Todėl rinktis reikia atsakingai.

Norai, kurie nevirsta tikslais neišsipildo. Kaip atrodo tikslai?

  • Jis parašytas pirmuoju asmeniu.
  • Esamuoju laiku, tarsi jau turėtum tai, ko nori.
  • Kuo tiksliau ir išsamiau.
  • Su galutine data, vieta ar laiku. (Tikslai be datų niekada neįvyksta arba įvyksta, bet daug vėliau, nei norėtume)
  • Tikslą skaidyk į mažesnius žingsnelius, kurie yra tarsi planas kaip pasiekti galutinį tikslą.
  • Norėti visose srityse vienodai. (Nepamirškite, kad gyvenimas nėra tik darbas arba tik malonumas. Jis susideda iš karjeros, darbo, mokslų, fizinės ir dvasinės būklės, laisvalaikio, asmeninių santykių, saviugdos… Jeigu puoselėsim tik vieną savo gyvenimo gabalėlį, grius visos kitos sritys)
  • Toks, kurį Pjerui gavus, nekiltų jokių klausimų ir jam netektų improvizuoti. Rašant tikslus vietos fantazijai nebeturi likti.
  • Šalia galima aprašyti ir tai, kaip jautiesi tai turėdamas, kokia aplinka tave supa, ką veiki, koks esi… Pasigirk pačiam sau kaip tau gera :)

97% pasaulio žmonių nedirba su tikslais. Skaičius, kuris nėra iš piršto laužtas. Pati aplink save pastebiu daugybę tokių žmonių. Nesakau, kad blogai ar gerai yra su savo tikslais ir norais dirbti, tačiau viena tikrai aišku – dauguma tų, kurie nededa pastangų į savo norų pildymą išgyvena „Sofkutės“ sindromą. O dauguma tų, kurie nors biškutį tuo užsiima, juda pirmyn dukart, penkiskart, o kartais net dešimt kartų greičiau, nei bet kuris kitas jų aplinkoje.

 

Post Scriptum
Ir turėkite galvoje, kad kas benutiktų, kad ir kaip atrodo nesisektų pildant savo norus, galų gale suprasite, kad viskas išeina tik į gera :) Atradus šią tiesą pakeliama bet kas. Plataus svajojimo, norų be ribų :) Ir svarbiausia – būkit ištikimi patys sau.

Šis įrašas rašytas remiantis Peep Vain „The most important question“ knyga.

Pirkti nerekomenduoju, nes tai, kas svarbiausia, ką tik sužinojot :)

 

Iveta

120% tikslų dešimtukas – „minutės pertraukėlė“

Šiuo metu didžiuliais greičiais keliauju pirmyn, daugybė dalykų vyksta aplink mane, galybė žmonių mane supa ir jaučiuos lyg būčiau kokio tornado viduj: pati jaučiuos atrandanti ilgai ieškotą pusiausvyrą, viskas viduje dėstosi į savo vietas, viduje šeimininkauja ramybė ir žinojimas. Begyvenant dešimtuko ritmu pastebėjau, kad ši atsakomybė prieš kitus ir viešas ėjimas savo tikslų link tikrai yra savotiškas „spyris“ ir man pačiai pasitempti. Nuėjau tiek, kad manau, būtų pats laikas padaryti „minutės pertraukėlę“. Ir galų gale pasižiūrėti kaip mano gyvenimas dėstosi ir kaip laikausi savų principų be viešų deklaracijų ar pasižadėjimų. Nes pats didžiausias pažadas yra duotas sau.

KADA VĖL PASIRODYS 120% TIKSLŲ DEŠIMTUKO ĮRAŠAS?

Vadinu tai „minutės pertraukėle“, tačiau ta minutė man gali būti ir savaitė, ir dvi, ir mėnesis, ir… Gyvenimas parodys :) Kai iki galo įsitikinsiu, kad galiu eiti kryptingai tų tikslų link ir be jokios viešumos, kitų sekančio žvilgsnio, tada tolimesnis įrašas ir atsiras.

BAIGIAMASIS ŽODIS?

Būkit nuoširdūs kitiems ir svarbiausia sau. Nes kartais užsikrečiam daug baisesniu „gripu“ – melas sau. Linkiu pasveikti :)

Iveta

120% tikslų dešimtukas – 5 savaitė

Štai žvelgiu pro savo buto langus. Minėjau? Gyvenu aukštai – 13 aukšte. Vienų „langai“  švarūs, neiškreipiantys vaizdo, gal net vitražiniai – nuspalvinantys vaizdą ryškiausiom spalvom. Kitų „langai“ tamsūs, purvini, iškreipiantys, nuslopinantys visą panoramą. Mano langai švarūs, štai daugybė švieselių, visas naktinis Vilnius priešaky, daugybė pas šeimas namo vykstančių, begalė šiltų spalvų ir vilčių gyvenančių tose švieselėse. O štai kitas mano vietoje, žiūrės jau pro tamsius, purvinus „langus“ ir matys kuo puikiausią galimybę iššokti ir taip išspręsti visus jį kankinančius rūpesčius. Vienas pasaulis ir dvi kardinaliai skirtingos pasaulėžiūros. Dovanoju V.Mačernio žodžius: „Todėl mokėkim gyventi nors ir dūžtančiose formose. Mes patys esam šviesa, mes patys esam saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, nes nemokam sau kelio nušviesti“.

1. Sąžiningai susiplanuoju kiekvieną dieną darbotvarkėje ir jos laikausi.

Ši savaitė buvo tokia nauja, tokia kitokia… :) Ir man dėl to taip džiugu! Jei keičiasi aplinka, tai ženklas, kad labai keičiuosi ir pati. O ir planavimas nestovi vietoje. Štai nuo ketvirtadienio pradėjau daryti šiokius tokius eksperimentus, kad atrasčiau dar geresnius sprendimus besiplanuojant savo laiką. Pavyzdžiui, ketvirtadienį nuo 16-20val. mobilusis, kompiuteris buvo išjungti. Nusprendžiau, kad kai kada laiką išnadoju tikrai neproduktyviai – Skype, Facebook, skambučiai, žinutės ir kiti niekai. Ir tikrai visai nenustebau, kai per tą mobiliojo ir kompiuterio „abstinencijos“  laiką sugebėjau padaryti dvigubai daugiau, nei paprastai padarau per visą dieną. O žinokit ir nieks nenumirė ir pasaulis nesugriuvo per tą laiką, kol buvau nepasiekiama :) Suprasdama kiek daug laiko iššvaistau ir kaip labai mane išblaško mobilusis ar kompiuteris, nusprendžiau, kad vienintelei dienai, ketvirtadieniui, bus skirta keletas valandų laiškų atsakinėjimui, žinutėms ir kitiems neskubiems reikalams. Kiekvienas vakaras nuo 19val. – be kompiuterio, o galimybei esant ir be mobilaus telefono. Vakarai – man ir viskam, ką myliu :)

Šią savaitę didžioji dalis susiplanuotų darbų atlikta, todėl įvertinimas – 90%. Po truputėlį, po truputėlį ir pasieksiu tuos 100% :))

2, 3, 4 tikslai – Aš duodu kitiems dukart daugiau, nei gaunu sau.

1. 120proc. BLOG’as.  Kaip pastebėjot šią savaitę neįkėliau jokio įrašo neskaitant tikslų dešimtuko. Turiu perspėti, kad šiuo metu visos mino mintys, planai ir darbai sukasi tik apie motyvacinio filmo „Aš su Tavimi“ filmavimus. Todėl dar dvi ateinančias savaites turėsiu tik žiupsnelį laiko blog‘ui. Bet jau kiek išgalėsiu, tiek pasidalinsiu įspūdžiais ir atradimais. Manau, kad dažniau vieną kitą mintį atrasite Facebook‘e, kaip buvo ir šią savaitę. Paprasčiausiai, kelias minutėles mini žinutei atrasti lengviau, o štai keletą valandų įrašui – jau sunkiau. Žinoma, papildoma veikla neatleidžia nuo atsakomybės, todėl šią savaitėlę stengsiuosi dažniau pasidalinti atradimais.

2.Projektas „Aš su Tavimi“. Man gal iš laimės spygaut, klykaut? :))) Štai šeštadienį drauge su M.Šatkum susistatėm visą aparatūrą filmavimui, o sekmadienį įvyko pirmasis filmavimas! Tiek beproto daug visko naujo, nepatirto… Šeštadienį labai nerimavau, išaiškėjo daugybė neapgalvotų smulkmenų, dar visa taip nauja. Neslėpsiu, baisoka buvo. Bet ačiū komandai, kuri visiškai nepakartojama! :) Sekmadienio rytą susitikom su D.Ibelhauptaite, kuri irgi „belenkaip“ nuostabus žmogus. Labai įdomu buvo ją kalbinti, pažinti ir jausti tokią iniciatyvą iš tokio žmogaus. Bebendraujant man pačiai kilte kilo visa motyvacija, tikėjimas, o kas jau pačiam filmuke bus… Pamatysit, šis žmogus Jums padovanojo labai daug savęs. Vėliau kalbinau Ekskomisarų biuro prezidentą, Alių Sadecką, kuris yra kardinaliai kitoks žmogus. Bet tame ir visas įdomumas. Filmuke bus įpinti labai skirtingi ir įvairūs žmonės. Su Alium interviu nejučia perėjo net į diskusiją, į kurią įsitraukė visa komanda. Akimirkom pasijautėm taip, tarsi, čia mes duotume interviu :)) Šis žmogus pasidalino savais išminties „perliukais“, kurie, privertė susimąstyti, į visa pažvelgti kiek kitu kampu. O tai tik pradžia… :) Sėdėjom jau po filmavimo ir Andrius pasakė vienus žodžius, o aš absoliučiai pritariu: „Visi šie kadrai verti dokumentikos“.

3. Mano mokinys. Guostė nebaigia manęs stebinti ir džiuginti :) Trečiadienį turėjo interviu su A.Žebrausku, kuris jai sukėlė labai daug gerų emocijų, daug motyvacijos ir tikėjimo. O kaip gali būti kitaip, kai sėdi ir matai save ateity? Vos ne kiekvieną dieną sulaukdavau iš jos skambučio ir krykštavimo iš laimės dėl to, kas vyksta jos gyvenime, kokia ji laiminga. Manau, tai puikus įrodymas, kad tai, ką jai duodu, neabejotinai veikia.

 

5, 6 tikslai – aš aktyviai mokausi mokykloje ir ruošiuosi egzaminams.

1. Mokykla. O čia irgi dideli pasikeitimai. Bet toks jausmas lyg akmuo nuo širdies būtų nusiridenęs. Visas šias savaites kol laikausi dešimtuko niekaip nesugebėjau prisiversti daugiau laiko skirti matematikai. Bet tai tiesiog ne man. Žinot, aš esu puikus įrodymas to, kad kai labai nori ir eini kryptingai gali gauti puikius rezultatus iš bet kurios srities. Neturiu ypatingų sugebėjimų matematikoje, o skaičiai man ir nekelia jokių gerų emocijų. Tačiau visada matematikoje buvau viena iš geriausių vien dėl tėvų įskiepyto požiūrio: „Matematika yra svarbus dalykas, todėl ją turi mokytis idealiai“. Taip ir buvo. Bet vieną dieną varikliukui perdegus sustojau ir pagalvojau „Ar man nors patinka tai, ką taip labai mokausi ir dedu tiek daug pastangų?“. Visiškai ne. Būtent todėl jau turiu prašymą ant savo stalo, kuris įprasmina tą atėjusį supratimą. Keičiu matematikos išplėstinį kursą į bendrąjį (kas teoriškai yra mažesnė kurso apimtis, o praktiškai – juokų darbas). Taip pat, prie saviugdos tikslo sužinosit apie studijas, į kurias sukti jau esu beveik apsisprendusi. Dėl jų  moksluose dar vienas pasikeitimas – turėsiu po 1,5 metų pertraukos vėl pradėti mokytis informatiką (žinoma prieš tai atsiskaityti ir už pertraukėlę). Čia dar ne viskas – prie mano planuotų lietuvių k., anglų k. egzaminų prisideda ir istorijos egzaminas. Kad ir kaip visa tai sudėtingai nuskambėjo, aš ranką prie širdies pridėjus sakau: „Jaučiuosi daug geriau. Taip, lyg pagaliau stovėčiau savam kely“. Ir tas jausmas patikėkit… Velniškai geras.

p.s. Mokykloje kabo vienas iš mano straipsnių, o šiandien galutinai buvau įkalbinta ir dėl interviu mokyklos laikraščiui :)

2. Kartojimas egzaminams. Na, sakyčiau šauniai :) Anglų k. kaip įprasta – papildomos pamokos nenueina veltui (pajaučiau progresą, kai pamačiau, kad sunkesnės egzamininio tipo užduotys tapo jau vienomis iš malonesnių!). Lietuvių kalboje man viskas einasi gan lengvai, nes juk daug kas siejasi su rašymu, kuris man labai prie širdies. Todėl gavus tam tikras užduotis dabar paprasčiausiai stengiuosi susieti jas su man įdomiom temom. Taip sunkūs dalykai tampa neįtikėtinai lengvi :)O dabar prisideda ir istorija, kuriai šią savaitę skyriau ypač daug dėmesio. Tai bus kietas riešutėlis, čia irgi yra skaičiai. Bet aš įveiksiu, žinau :) P.Coelho sakė, kad kai ko nors labai trokšti, visas pasaulis padeda tai įgyvendinti. Aš papildyčiau jį – kai sieki to, kas artimiausia tavo širdžiai, tada visas pasaulis neabejotinai – su tavim. Šiuo atveju tai nuostabi mano istorijos mokytoja :)

  

7. Mano sveikata puiki: Kiekvieną dieną mankštinuosi, išgeriu 2l vandens ir valgau tik tai, kas mano organizmui geriausia.

Šią savaitę klusniai sekdama daktarės patarimus, intensyviai nesportavau, nebėgiojau. Po praeito savaitgalio nesmagių patyrimų nesinorėjo to pakartoti :)

Vanduo – jau mano kasdienė duona. Turiu pasakyti, kad ypač paskutiniu metu pajaučiau rezultatus – dar labiau pasijautė organizmo reakcija į maistą. Pradedu vėl po truputėlį atsirinkti kas man tinka, o ko geriau privengti. Savijauta? Iš patirties sprendžiu, kad rezultatai pasimatys po maždaug kelių mėnesių, tačiau jau dabar jaučiasi tam tikras „apsivalymas“.

Maistas – planuose. Dėka blog‘ą lankančių skaitytojų atradau dėmesio vertus sveiko maisto gaminimo kursus. Aprimus visoms veikloms, projektams, pradėsiu juos lankyti :) Laukiu nesulaukiu. O dabartinė mano diena semi-vegetariška (valgiaraštyje – tik vištiena). Vaisiai, daržovės ir, kad ir kaip būtų „nesveikuoliška“ tai paminėti, bet – šokoladas. Aš laikausi tos minties, kad svarbiausia ne ką valgai, o su kokiom mintim valgai!

Sveikatos būklė. Atlikus kraujo tyrimus daktarės žodžiai tikrai privertė nusišypsoti: „Tikrai geras kraujas“. Mano nuojauta manęs niekada neapvilia. Todėl darau tik vieną išvadą – reikia ramiau reaguoti į kylančius sunkumus. „Kas nenužudo, tas daro mus stipresniais“ :) Ta proga jau nusprendžiau, kad sudalyvausiu Rugutės organizuojamoje kraujo donorystės akcijoje. Vieną kartą jau teko pasidalinti savo krauju ir jaučiausi tiesiog puikiai. Manau dar šiek tiek pozityvaus ir gero kraujo kažkam tikrai nepamaišys. Kas žino, gal net gyvybę išgelbės.

8. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.

Net atsilošiau ir pamąsčiau, o kaip gi mano šios savaitės laisvalaikis? Visiškai nesąmoningai įvykdžiau šį tikslą. Anksčiau būdavo dar pasiplanuoju kam galėčiau skirti laiką, su kuo pasimatyti, ką nuveikti. O šią savaitę savaime mačiau tik man malonius žmones. Būdavo užbėgi kokius reikalus sutvarkyti, o kai žmogus mielas širdžiai, tai leidi sau ir užsibūti, įsikalbėti :)) Dar vienas laimėjimas šiame tiksle – vakarai. Anksčiau vakarams palikdavau įvairiausius reikalus, sunkesnius darbus ir kvaršindavau sau galvą visą dieną „non- stop“. Dabar vakare susitikus su kuriuo žmogum iškart išjungiu mobilųjį, o ir, kaip jau minėjau, nuo 19val. aš pasiekiama tik artimiausiems ir vertiems šio laiko žmonėms. Perskaičiau darkart šį sakinį ir pagalvojau „Pasirodysiu kaip kokia nežinia ką primetanti“. Tebūnie, bet dėkui tam, kas atvėrė akis, nes darbų visada bus milijonai, rūpesčių dar daugiau, manęs visada ir visiem „skubiai“ reikės. Žinot, kai ateis ta paskutinioji, noriu prisiminti nepakartojamas akimirkas su mylimiausiais, o ne kompiuterio ekraną ar „užgrūstą“ dienotvarkę. O Jūs?

9. Aš išlaikau save finansiškai.

Dar viena šios savaitės naujovė – šis tikslas. Gerai apmąsčius supratau, kad mano dabartinis tikslas tikrai yra ne optimizuoti išlaidas (kurios ir taip optimizuotos), o pagaliau „nulipti tėvams nuo sprando“. O šią savaitę šis tikslas įvykdytas 90%.

  

10. Aktyviai užsiimu saviugda.

Karjera.  Paieškos beveik baigtos – kūrybinės industrijos. Galiu pasakyti tiek, pabendravus su studentais, pasidomėjus programa, šios studijos yra vienintelės, kurios Lietuvoje mane traukia. Taip yra minusų, ne tik pliusų. Galutinai užtvirtinsiu šį nuosprendį pabendravus su dėstytojais ir daugiau studentų, gavus dar keletą atsakymų į klausimus. Tačiau linkstu į šią pusę :)

Saviugda. Šią savaitę gyvenu „4 Hour Work Week“ ir V.Mačernio ritmu. „4 Hour Work Week“ yra ta knyga, kuri mane tikrai persekiojo :)) Prisiklausius neįtikėčiausių istorijų iš draugų, pažįstamų jau pradėjau jos dairytis. Kai ir anglų k. papildomų kursų mokytoja apie ją užsiminė, tą patį vakarą nuvykau į Akropolio „Baltų lankų“ knygyną, kur vėlgi visai nenustebau ją dar ir su nuolaida radusi! Na, ir nenusivyliau :) Visame šiame įraše jau galit pastebėti šios knygos savaitei įtaką – griežtas nuosprendis dėl kompiuterio ir mobiliojo, vakarai be reikalų, prioritetų skirstymas. Dar net neįpusėjau, bet kolkas tikrai rekomenduoju.

O V. Mačernis yra vienintelis mano mėgstamas poetas. Per daug mėgstamų ir neieškau, tačiau gal tai lėmė, jog jis jaunas mirė ir jo kūryba nespėjo pasenti, gal man artimos mintys, o galbūt kas nors, ko dar nespėjau suvokti. Tačiau kiekvienam vertėtų turėti tokį šaltinį, kuriame pastoviai atrandi vieną ar kitą atsakymą į kankinantį klausimą… Nes klausimų bus :)

 

SAVAITĖS IŠVADOS:

1. Intensyviai keičiuosi, tobulėju pati, o nuo manęs atsilikti nenori ir supanti aplinka.

2. Kai darai tą, ką tau lemta daryti, tai, kas įrašyta Tavo širdyje, viskas einasi taip lengvai, kad kartais sustoji ir pagalvoji kaip taip įmanoma? Nenustoju žavėtis gyvenimu. O jis spėju manimi :)

3. Kartais į mane pažvelgę žmonės mano, kad viskas man einasi labai lengvai, gyvenimas kaip „iš pieno plaukęs“. Turiu būtinai pasakyti – man sunkiau nei daugeliui kitų. Tai kodėl aš ne ta gyvenimu nusivylusi ir ant stogo atbrailos viena koja bestovinti? Viskas labai paprasta. Aš pati pasirinkau šį kelią ir kiekvienas sunkumas, kiekvienas žmogus mano gyvenime – tai pamoka. O didelės pamokos – tai ženklas, kad laukia Didelis Gyvenimas. Todėl kuo toliau, tuo labiau stengiuosi tą įsisamoninti ir atvirom rankom priimti visa, kas įvyksta. Nes tai įrodymas, kad nestoviu. Aš einu pirmyn.

Tikiuosi ir Jūs esat stiprieji, nes gyvenimas iš didelės meilės Jums, siunčia ir didžiausius išbandymus :) Jums lemta nueiti toliausiai.

Iveta

120% tikslų dešimtukas – 4 savaitė

Šią savaitę pradedu labai prasmingais žodžiais. Ar jaučiate, jog dirbate tai, kas verčia jūsų širdį plakti greičiau? Ar esate su tais žmonėm, kurie glosto jūsų širdį, o karts nuo karto taip pat ją suvirpina? O ar kiekvieną rytą nubudus pirmiausia nusišypsot ir pagalvojat, kad išaušo dar viena įspūdingo Jūsų gyvenimo diena? O vertėtų.

„Iš tiesų, gyvenimas dosnus tiems, kurie gyvena savo Asmeninę Legendą“ – Paulo Coelho

1. Sąžiningai susiplanuoju kiekvieną dieną darbotvarkėje ir jos laikausi.

Super! Šią savaitę galiu užtikrintai pasakyti, kad padariau daugiausiai kiek tik leido jėgos. Matyt ne be reikalo 4 mano mėgstamas skaičius :) Įdėjau nežmoniškai daug jėgų (toliau paskaitysit apie to pasekmes), daug užsispyrimo ir širdies. Praėjusį sekmadienį nusprendžiau padaryti eksperimentą – susiplanavau trečdaliu daugiau darbų savaitei nei įprastai. Ir tik dar kartą įsitikinau tuo, kad užsibrėžus dar daugiau nei norime, atitinkamai ir pasiekiame daugiau. Taigi ši savaitė – stiprūs 90%.

 

2, 3, 4 tikslai – Aš duodu kitiems dukart daugiau, nei gaunu sau.

1. 120proc. BLOG’as.  Pastebėjote ar ne, tačiau iki šios savaitės nei karto nerašiau apie jokią teorinę medžiagą, neteikiau jokių teorinių patarimų. Iki šios savaitės visa apie ką rašiau – tai buvo gryniausia mano patirtis, mano požiūris, mano nuomonė. Tačiau atėjo laikas, kai pamačiau, kad skaitantieji pradėjo kiek labiau manimi pasitikėti, drąsiau klausti patarimo, ieškoti gilesnių atsakymų. Tad štai ir nusprendžiau – parašysiu pirmą įrašą, kuriame rekomenduoju tam tikrą metodiką. Iškart noriu pasakyti, kad šiame blog’e nerasit nei vieno įrašo, nei vienos kruopelės teorijos, kurios nebūčiau pritaikiusi pati. Nesijaučiu turinti teisę Jums duoti tai, ko pati neišgyvenau. Na na? Ir kokios išvados po pirmo tokio tipo įrašo? Nemaža dalis išbandžiusių šią metodiką, antplūdis laiškų su klausimais, prašymais patarimo. Spaudžiu ranką išbandžiusiems, atsakau į klausimus klausiantiems (tik turėkit kantrybės!). Ir noriu pasakyti tiems, kurie rašo išdėstydami savo asmeninio gyvenimo problemas ir sakydami „padėk man“: Aš nesu stebukladarė ar daug gyvenimo mačiusi, brangieji. Patarti galiu, tačiau už Jus Jūsų gyvenimus aš nesu pajėgi sutvarkyti.

2.Projektas „Aš su Tavimi“. Pirmasis filmavimas lapkričio 8d.! Galutinai sutariau dėl filmavimo įrangos, taip pat džiūgauju dėl to, kad M.Šatkus labai noriai pasidalino patarimais dėl filmavimų ir padės filmavimo išvakarėse viską sudėstyti taip, kaip priklauso. Bravo tokiems žmonėms! Šią savaitę turėjau ir daugiausiai problemų dėl šio projekto. Atrodo galybė pasikeitusių planų, iškilusių klausimų… Tačiau dabar jau atsikvėpiu – įveikiau :) Ačiū mane nuolat palaikantiems.

3. Mano mokinys. Aš taip didžiuojuosi Guoste! Turėjome pirmą jau rimtą paskaitą. Susipažinom su sėkmės psichologijos aspektais. Tą dieną buvau kiek peršalusi, tačiau vistiek stengiausi jai padovanoti kiek galima daugiau savęs, to ką žinau ir pabaigoje paprašiau jos man labai svarbaus dalyko – visa ką jai duodu turi būti taikoma praktikoje. Noriu išauginti veikiantį, „kalnus vartantį“ žmogų, o ne informacijos kolekcionierių. Po kelių dienų aš jaučiausi pasakiškai, kai sulaukiau jos skambučio su nežmoniškai daug laimės. Netikėtai atrado vienus aktorinio kursus ir į juos užsirašė. Ją mokys žinomas aktorius A.Bružas. Taip pat jau sutarė dėl interviu su dar vienu ne ką prastesniu aktoriumi – A.Žebrausku. Kai aš matau, jog mano žodžiai nenuėjo veltui – tai man didžiausias laimėjimas.

Turėjom pirmą paskaitėlę ir su Tomu. Šioje vietoje labai turiu lipti ir per save. Mokyti už save vyresnį žmogų – didelė atsakomybė ir iššūkis. Tačiau matant jo užsidegimą ir nuoširdų norą išmokti, man ir pačiai lengviau :) Taigi pasidalinau teorine dalimi apie laiko planavimą, dabar kartu stebėsim kaip jam sekasi, spręsim iškilusius klausimus ir tikiu, jog tiek jam, tiek man tas duos labai daug naudingos patirties.

 

5, 6 tikslai – aš aktyviai mokausi mokykloje ir ruošiuosi egzaminams.

1. Mokykla. Šioje vietoje atostogų tikrai nepavadinčiau atostogomis. Nebuvo tokios dienos, kad galėčiau palikti ramybėje vadovėlius ir sąsiuvinius. Taip, tai buvo viena iš sunkiausių dalių, bet prisiverčiau ir padariau tai, ką priklausė padaryti. Nors tikrai neslėpiu – man tai panašiau į prievolę ir savęs prievartavimą.

2. Kartojimas egzaminams. Šiokia tokia pažanga – ne tik anglų k. skyriau dėmesį, o ir lietuvių k.! :) Matematika dar vis už borto :))

  

7. Mano sveikata puiki: Kiekvieną dieną mankštinuosi, išgeriu 2l vandens ir valgau tik tai, kas mano organizmui geriausia.

Iki šeštadienio viskas buvo tikrai labai gerai: nepaisant atostogų kėliausi anksti ryte ir mano diena prasidėdavo 4-5val. ryto. Pasitaikius progai padarydavau mankštą, pajudėdavau. Vandenį kaip ir praėjusią savaitę geriu jau su malonumu :) Su maistu irgi gan smagiai – rytais dažniau renkuosi jogurtą, vaisius. Pietūs taip pat su kuo daugiau maistingų medžiagų ir valgiaraštyje vienintelė mėsa – vištiena. Vakarienė lengva, neapkraunanti organizmo. Susidomėjau maisto gaminimu pagal Ajurvedą, todėl pradėjau žvalgytis kursų, kur to būtų mokoma. Susisiekiau su Aiste rašančia puslapyje Jogos mityba. Turiu šiokių tokių planų susijusių ir su šiuo žmogum, bet apie tai ateityje. Atrodytų viskas tikrai puiku, tačiau nepaisant šio savęs kontroliavimo, pajutau, kad daug daugiau reiškia vidinė būsena, gyvenimo tempas ir tai kaip jautriai priimi sunkumus.

Šeštadienį kūnas tai absoliučiai man patvirtino. Jau nuo pat ryto jaučiau kažkokį silpnumą, tačiau nekreipiau dėmesio, negėriau jokių vaistų. Tik kiek nusivyliau, nes norėjau išbėgt į parką pabėgiot. Visa savaitė buvo labai įtempta. Ypač paskutinėmis dienomis iš vėžių išmušė kilę nesklandumai. Po pietų pasijaučiau dar blogiau. Priguliau, pamaniau, kad praeis. Viskas perėjo į tai, kad buvo kviečiama Greitoji pagalba. Pusę valandos turėjau kęsti didžiulius skausmus ir tikrai galutinai nusivyliau medikais, kai mano jaunesnėm sesėm operatorė telefonu pasakė, kad greitoji neatvyks, nebent „pasidarytų dar blogiau“. Tuo metu gulėjau, ašaros tekėjo upeliais ir tikrai negalėjau protu suvokti kas gali būti dar „blogiau“. Turbūt turi gulėti kraujo klane ar be sąmonės, kad būtų jau „pakankamai rimta“. Artimiausiu metu keliausiu tirtis kraujo, bet ir pati jaučiu, kad organizmą reikia stiprinti, todėl stengsiuosi dar atsakingiau stebėti savo gyvenimo būdą ir ritmą.

 

8. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.

Nebuvo tokios dienos, kad nepasimatyčiau su bent vienu man svarbiu žmogum! :) Didžiuojuosi šiuo pasiekimu, todėl kad vis bandžiau atrasti tą pusiausvyrą ir kievieną dieną nugyventi pilnavertiškai. Iki šiol niekaip nepavykdavo to suderinti. 4 savaitė yra ta, kai pagaliau aš galiu pasakyti, jog absoliučiai kiekvieną dieną aš atradau laiko mylimiausiems žmonėms. O svarbiausia – visas savaitgalis šeimai, giminaičiams ir  seniai matytiems draugams. Ir ši savaitė man nebūtų tokia miela, jei nebūčiau su visais šiais žmonėm pasimačius, jei būčiau šį laiką skyrus ne tokiems reikšmingiems dakykams kaip – darbas, reikalai, problemos ar žmonės neverti šio laiko. Labai svarbu yra suprasti, kad visi pasiekimai, visos pergalės  nublanksta be mylimiausiųjų. Galiu neturėt cento kišenėj, bet turėdama tokius žmones šalia aš jaučiuosi turtingiausiu žmogum pasaulyje.

 

9. Aš optimizuoju savo išlaidas.

Pasakysiu nuoširdžiai – net nežvilgtelėjau. Šioje vietoje man kyla labai daug klausimų sau pačiai. Kodėl turiu save taip varžyti? 4 savaitę stebėdama savo išlaidas jau matau, kad pinigėliai išeina tik svarbiems poreikiams. Na, kad ir ekspromtu sumąstytas sveiko maisto gaminimas vieną kartą savaitėje šeimai. Vakarienė su geriausia drauge. Manau, greitu laiku šį tikslą koreguosiu arba apskritai pašalinsiu, nes matau, jog šioje vietoje pas mane viskas ir taip tvarkoje :)

  

10. Aktyviai užsiimu saviugda.

Karjera.  Šią savaitę įvyko kažkoks lūžis. Pradėjau rimtai mąstyti apie žurnalistiką, viešuosius ryšius, komunikaciją, neformalų ugdymą. Juk man tai labiausiai patinka. Čia aš jaučiuosi esanti savo kelyje. Bet tas sukėlė tik dar daugiau dvejojimo. Visų pirma tai mokykloje esu pasirinkusi visai kitus dalykus, nei man reikėtų šioms sritims. Galų gale tai paaiškintų ir tą, kodėl tiek daug pastangų man reikalauja dabartinis mokymasis, pavyzdžiui, matematika, ir kodėl taip patinka rašymas čia, lietuvių k., anglų k. Bet manau, kad ir šį lūžį galiu jau laikyti pasiekimu. Atrandu. Tegu po mažą žingsnelį, bet, manau, padaryčiau didžiausią klaidą sukdama bet kur :)

Kitas Variantas. Šįkart turėjom paskaitą po kurios skaudėjo visus pilvo raumenukus :))) Daug nuotaikos, daug juoko, daug emocijų. Dar detaliau pasiaiškinome apie tai, kaip padaryti tikslą „užvedantį“ . Savaitę nuolat remiantis šia technika galiu tvirtai pasakyti – tai stebuklingai veikia. Viską šią savaitę dariau su daug didesne energija ir aistra :) Taip pat mokėmės apie efektyvų bendravimą. Per paskaitą visi pasižadėjom lektoriui šią savaitę darysią vieną dalyką. Tam, kad galėčiau nuoširdžiai to laikytis, neprasitarsiu ir papasakosiu kitą savaitę :)

 

SAVAITĖS IŠVADOS:

1. Sakau labai „iš širdies“ – ši savaitė buvo ta, kurią kartočiau ir kartočiau.  Daug ypatingų emocijų, daug atradimų.

2. Organizmas labai aiškiai parodė, kad dabar pats laikas susirūpinti savo sveikatėle ir savijauta.

3. Pati aplinka mums pateikia atsakymus į kylančius klausimus. Jau ilgą laiką nuolat girdėdavau kitus sakant apie tai, kur turėčiau sukti gyvenime, tačiau įsikandusi savų principų laikiausi savo. Kai išdrįsau atsimerkti ir apsižvalgyti, pamačiau, kad ne tik visa aplinka mane veda į tą pusę, bet ir pačią labiausiai traukė ten.

4. Savotiškai gili savaitė. Ji atnešė man didelius išbandymus, o su jais kartu – dar didesnę patirtį. Aš visada sakau: Didingi žygdarbiai reikalauja didelių iššūkių. Todėl vadovaujuosi tokia taisykle – jei jau gavau šitą milžinišką iššūkį, tai ženklas, kad laukia kai kas labai didingo.

Su Jumis ir Jūsų,
Iveta

Post Scriptum
Man tiesiog smalsu ir norėčiau išgirsti iš kiekvieno skaitančiojo, ar Jums įdomu tai, ką rašau 120% dešimtuke?

Receptas – kad svajonė „užvestų“

Kiek buvo tokių kartų, kai užsidegei kažkokia idėja, o po to tai nuslūgo? Nes šis tas neišeina, koją kiša įvairios problemos…

Kiek buvo tokių kartų, kai neišdrįsai įgyvendinti didžiausios savo svajonės? Nes visi sakė, kad nesugebėsi, kad gaišti savo brangų laiką – tau nelemta to padaryti…

Kiek buvo tokių kartų, kai pagalvojai, jog Tavo svajonė neįmanoma?

Šios mintys mane yra aplankiusios turbūt jau kokius devynis milijonus kartų. Daugybę kartų susidūrus su pirmomis problemomis, išmesdavau tą svajonę iš savo gyvenimo. O kiek kartų kiti man sakė: „Durna? Kam tu savo laiką čia gaišti?“, „Pamatysi, nieko Tau neišeis, sėdėsi ana tam „kebabų“ kioske ir džiaugsies, kad dar tiek turi!“. Ir kiek buvo kartų, kai aš patikėjau, kai išdaviau savo svajones.

Šiandien aš labai noriu pasidalinti su Jumis viena technika iš paskaitų, kuri padeda laikytis savo svajonės įsikabinus nagais ir dantimis ir patikėti, kad Tavo svajonė yra įmanoma. Išbandžiau pati, bandė du draugai – visi vienbalsiai nusprendėm  -„Super“. Taip pat šiomis dienomis apie ją sužinojo Tomas (mano mokinys) ir Reda (Arbata Juodoji) . Manau, jie irgi norės pasidalinti įspūdžiais, nes tai ką dabar pateiksiu yra Jūsų svajonės varikliukas – be jo nenuvažiuosit iki jokio didesnio tikslo :)

RECEPTAS- KAD SVAJONĖ „UŽVESTŲ“!

REIKĖS: Popieriaus lapo ir rašiklio.

GAMINAM:

1. Lapo viršuje užsirašyti savo svajonę esamuoju laiku arba taip, tarsi ji jau būtų įgyvendinta. Pavyzdžiui,“Aš pilnavertiškai pragyvenu kiekvieną savaitę“; „Kiekviena savaitė nugyventa pilnavertiškai“.

2. Rašom AUKŠČIAUSIA VIZIJA.  Įjunkit savo fantaziją, išjunkit visas ribas, nuostatas, varžymus. Štai čia prieš Tave yra durys. Pro jas įėjus, Tu atsidurtum savo didžiausioje svajonėje. Aš duodu Tau raktą ir leidžiu pro jas įeiti. Tu įžengi į savo gyvenimo svajonę, tai apie ką šitiek laiko svajojai, ten, kur širdis iš laimės daužos kaip niekada. Paimk tušinuką ir raštu papasakok koks tu esi pasiekęs šią svajonę. Kol kas tik bendrai: Ką matai aplink save, kokį save? Ką girdi, ką tau sako kiti žmonės, kokia muzika groja, kokie garsai? Ką užuodi, kokie Tavo kvepalai, kaip kvepia patalpa? Ką valgai, koks to maisto skonis, koks sultingumas? Paliesk save, kuo tu apsirengęs, kokia medžiaga, koks jausmas liesti, pavyzdžiui, savo išsvajotą automobilį, šiurkštu, švelnu? Svarbiausia – emocijos. Rašykit tai, kas jus „užveda“ – tai vienintelė taisyklė.

3. Rašom AUKŠČIAUSIAS TIKSLAS. Čia galit išsiplėsti tiek, kiek tik geidžia Jūsų širdelė. Lygiai taip pat aprašinėkit visus savo pojūčius – ką matot, ką girdit, ką užuodžiat, ką skanaujat, ką liečiat. Tik dar detaliau, dar aistringiau, dar daugiau gyvybės. Taip pat atsakykite į klausimą „Kam jums to reikia? Kodėl to norit?“. Pamatykit savo svajonę tokią aiškią, tokią apčiuopiamą, kaip tik išgalit!

4. Rašom ROLĖS. Na, o dabar pagalvokite koks animacinis veikėjas, koks filmo herojus, galbūt labai ryški asmenybė atitinka Jus šioje svajonėje? Gal tai Superman‘as. Gal tai Moteris „Katė“. Pasirinkite kuo žaismingesnį personažą, tai, kas Jums simbolizuotų Jus :)

5. Rašom RESURSAI. Kas padės Jums pasiekti šia svajonę? Kokie daiktai, kokie žmonės?Na, pavyzdžiui, mes norime idealios fizinės formos. Mūsų resursai – sporto salė, sveikos mitybos knyga, internetas.

6. Rašom SVARBIAUSI PUNKTAI. Kokie yra svarbiausi daykai, kuriuos turi daryti, kad pasiektum savo svajonę? Jei vis dar norime idealios fizinės formos, tai bus – reguliarios treniruotės, mokymasis, domėjimasis apie sveiką mitybą, sveika gyvensena.

7. Rašom 1 METŲ REZULTATAI. Ką konkrečiai būsi pasiekęs po vienerių metų?

8. Rašom 90 DIENŲ REZULTATAI. Ką konkrečiai būsi pasiekęs po 90 dienų?

Visa ši technika – tai įvadas į tikslų rašymąsi. Prieš užsirašant savo tikslą su visais žingsneliais kaip jį pasiekti, manau, būtina yra pasidaryti tikslą „užvedantį“. Nes problemų bus, rūpesčių bus, kitų žmonių šnekų oho kiek bus ir patys abejosit. O štai šis paprastas lapas laikys Jus ant kelio, kad ir kaip sunku bebūtų. Greitu laiku papasakosiu kaip užsirašyti savo tikslą su žingsniais, o dabar, kad būtų aiškiau pateikiu savo pavyzdį:

 

K I E K V I E N A   S A V A I T Ė   N U G Y V E N T A   P I L N A V E R T I Š K A I

AUKŠČIAUSIA VIZIJA. Jaučiuosi esanti ta, kuri kiekvieną savaitę pragyvena bent 10 kartų kokybiškiau nei bet kuris kitas mano bendraamžis, o dažnai net ir vyresnis žmogus. Visas lapas, kuriame planavausi savaitės darbus yra užpaišytas, išpaišytas tik žaliai. Visi darbai iki vieno atlikti! Kaifuoju vartydama šios savaitės darbotvarkę. Matau kaip „pavariau“, kiek „kalnų išvarčiau“, kaip priartėjau prie savo tikslų. O tai tik pradžia! Klausau Nickelback, kuris man dainuoja „Someday i will, someday, somehow!!!“, o galva juda energingai į ritmą, visas kūnas negali iš laimės nusėdėti vietoj, koja muša į ritmą, dainuoju negailėdama balso ir širdis šypsos, nes ši savaitė viena iš geriausių mano gyvenime! Įrodžiau sau ir visam Pasauliui – viskas yra įmanoma!!!

AUKŠČIAUSIAS REZULTATAS. Visi 10 tikslų šią savaitę pasiekti nepriekaištingai. Rašau savaitės dešimtuką blog‘ui ir matau kiek daug turiu pasakyti, kiek daug emocijų verda many, kiek minčių zuja mano galvoj, nes tai buvo pati geriausia savaitė mano gyvenime! Pažiūrėjus į veidrodį matau savo veidą sklidiną pasitenkinimo, laimės ir meilės Gyvenimui. Girdžiu kitų žmonių nuostabos pilnus žodžius, komplimentus, pagyrimus ir skatinimus toliau taip judėti pirmyn, tėvų žodžius pilnus didžiavimosi manimi! Užuodžiu savo kvepalų, gėlių susimaišiusių su vaisiais kvapą kambaryje, kuris įsigėręs į visus mano rūbus, į visus namų kampelius byloja apie pergalės euforiją. Šalia žvakių pamerktos švelnios, gyvybės sklidinos geltonos rožės, kurių aromatas kabina mano giliausius jausmus. Liečiu dienotvarkės kiek grublėtą paviršių, lygius savaitės dienų puslapius ir jaučiu kiek daug energijos, jėgų ir meilės juose įdėta, prisilietimui pajautus pieštuku išraižytas vietas. Valgau „Geisha“ šokoladą, kurio dieviškas skonis tirpsta burnoje primindamas savaitės akimirkas, kai buvau „iš širdies“, kai buvau čia, dabar, šioje akimirkoje. O mano intuicija rėkia, kad tai tik pradžia, tai tik „gėlytės“  to, kas manęs laukia. Kiekviena diena suplanuota ir nugyventa pagal planą – tiesiog be priekaištų. Kitiem buvau taip labai ir taip nuoširdžiai, kad kiekvieną vakarą ėjau ramia širdimi miegoti, nes žinojau – buvau tikra, buvau žmogus, buvau pasaulio super herojė – paprastas žmogus. Visoms pamokoms mokiausi iš milžiniško noro žinoti, suprasti, pajausti, patirti. Kiekvienas naujas faktas drebina mano vidų bylodamas apie ateitį, kuri su kiekviena sekunde tampa vis realesnė ir apčiupiamesnė. Mėgaujuosi šia „kelione“. Trykštu laisve, sveikata, gera savijauta, gyvybe. Mano kūnas kiekvieną žingsnį žengia su didinga aistra, nes jis idealus, tobulas savo netobulumais, prižiūrimas, mylimas. Mano laisvalaikis užpildytas širdelę glostančiomis emocijomis, mylimais žmonėmis, išskirtinėmis asmenybėmis, naujomis patirtimis ir žavėjimusi tuo, kas dedasi mano gyvenime. Galiu sau leisti visa ko noriu, jaučiuosi užtikrinta dėl materialių dalykų ir sąmoningai naudoju pinigėlius tam, ko tikrai noriu. Ne dienomis, o sekundėmis tobulėju kaip asmenybė, visa savimi jaučiu kaip „augu“, kaip steibiuos aukštyn ir siekiu rankomis tik ryškiausių žvaigždžių. Ir tai tik todėl, kad Tu, Gyvenime, sužavėjai mane nuo galvos iki kojų pirščiukų!! Negaliu nustoti žavėtis!…

ROLĖS. Aš esu šio Pasaulio super herojė – paprastas žmogus.

RESURSAI. Darbotvarkė, 120% BLOG‘as, projektas „Aš su Tavimi“, mano mokiniai, mokykla, mano mokytojai, mylimiausieji, visas Pasaulis, finansų sąsiuvinys, sėkmės knyga, „Kitas Variantas“.

SVARBIAUSI PUNKTAI. Planavimasis. Davimas kitiems dukart daugiau, nei imimas. Aistringas mokymasis. Dvasinė ir fizinė sveikata. Pilnavertiškas laisvalaikio leidimas. Optimizuoti finansai. Aktyvi saviugda. Meilė ir aistra Gyvenimui.

1 METŲ REZULTATAI. Gebu idealiai, efektyviai ir greitai susiplanuoti dieną, mėnesį, metus. Stipriai apkabinu savo mokinę Guostę ir pasveikinu ją tapus Guoste Marija Norkūnaite, sėkminga asmenybe, „vartančia“ didžiausius kalnus. 120% blog‘as tampa tūkstančių žmonių paskatinimu ir varikliuku. Su kaupu įgyvendintas projektas „Aš su Tavimi“, kuris įkvėpia tūkstančius lietuvių, sužavi Pasaulį. Mokykla pabaigta atestatu 9,10-ukais ir visais egzaminais išlaikytais bent 50% balu. Pavydėtina sveikata, žadą atimanti figūra, sveika mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Draugai, kurie yra patys „tikriausi“, patys nuostabiausi ir patys mylimiausi žmonės minantys šią žemę. Šeima, kuri begalo didžiuojasi turėdama tokią dukrą ir tokią seserį. Antroji pusė, kuri beproto Myli ir yra Mylima.  Visiškai optimizuotos išlaidos ir absoliutus savęs išlaikymas finansiškai. Pabaigti „Kito Varianto“ paskaitų kursai ir entuziastinga pradžia įsiliejant į K.V. veiklą jau kaip lektorei. Nauji asmenininiai mokytojai, padedantys man eiti pirmyn savo gyvenimo tikslo link. Absoliutus laimės pojūtis kiekvienai sekundėlei.

90 DIENŲ REZULTATAI (iki sausio 17d. Mano gimtadienis!). Visus suplanuotus darbus atlieku 90%. Filmukas „Aš su Tavimi“ sukurtas, paleistas plačiąjai visuomenei, apie mus rašo pasauliniai tinklai, galiu tvirtai pasakyti – įgyvendinau šią savajonę, tikslą dar daugiau nei planavau. Pusę metų kaip gyvuoja 120% BLOG‘as, turi 1000 gerbėjų Fb. Guostė jau paėmusi interviu iš norimos srities sėkmingiausio žmogaus, praėjusi sėkmės ir nesėkmės psichologijos aspektus, susirašiusi visus pagrindinius savo tikslus, išmokusi efektyviai planuotis savo laiką, pradėjusi dirbti su savo vertybėmis ir viską taikanti praktikoje. Tomas jau laisvai planuojasi savo laiką ir džiaugiasi milžiniškais rezultatais. Jurgita iki kelionės į US spėja praeiti angliškai sėkmės, nesėkmės psichologijos aspektus, tikslus, laiko planavimą. Esu konkrečiai susiplanavusi ką dar likę pakartoti, išmokti, kokias spragas užglaistyti moksluose. Nei karto nesu įsidėjusi į burną kitokios mėsos kaip tik vištienos, visas daržoves šeimai nuperku turgelyje, du kartus per savaitę šeimai ar draugams paruošiu „sveikus“ pietus ar vakarienę. Per dieną išgeriu 2l. vandens. Kartą per savaitę bėgioju Pasakų arba Vingio parke. Didžiausią dalį laiko skiriu tiems žmonėms, kuriuos labiausiai myliu, arba kuriuos tikrai vertinu, gerbiu, žaviuosi. Finansų optimizavimo dėka už savo lėšas nusiperku sau kamerą. Visas užduotis duodamas „Kito Varianto“ paskaitose atlieku 120% – taikau praktikoje. Jaučiuosi tvirtai stovinti ant šios žemės ir besišypsodama Pasauliui garsiai tariu: „Tu dar nematei, kiek aš iš tikrųjų galiu!“

 

Post Scriptum

Arbata Juodoji: „Na, tai iš tikrųjų yra nuostabu“, „Dabar pamažu suprantu, kad gal tai ir nėra jau taip sunku ir neįmanoma“…