Planetos tvarkymosi ypatumai :)

Anksčiau turėjau tokį visko saugojimo sindromą, kai mažiausia ką nors primenanti smulkmena buvo dedama iš pradžių į dėžutę, po to stalčių, po to atsirado kelios lentynos, o paskutiniu metu pradėjau galvoti, kad atsiminimai okupavo visą kambarį :) Sunku pasakyti kodėl anksčiau taip mėgdavau tokius dalykus kolekcionuoti. Net tai, kas buvo nebereikalinga, man buvo per daug gailu palikti be namų. Manau, kad tai susiję ir su baime tuos prisiminimus pamiršti. Tačiau atėjo laikas jiems parodyti kas čia šeimininkas!

Diena iš dienos, akimirka iš akimirkos, kai tik surandu laisvesnio laiko namie, imu tvarkytis tai vieną kambario kampelį, tai kitą… Tai vieną prisiminimų laiką, tai kitą. Ne, tai nėra kažkoks keistas priepuolis. Veikiau – noras susitvarkyti savo gyvenimą. Nes visi visutėliai kaupiami prisiminimai su laiku pradeda gyventi tavo gyvenimą, įsisiurbia į kiekvieną įkvėpimą ir nebepaleidžia praeities. Pasižadėjau sau, kad negailestingai mesiu viską, kas nėra man brangiausia, ko neimčiau su savimi jei per 60s. turėčiau išbėgti iš namų. Nes juk pats laikas būtų labiau gyventi dabarčiai, o nei praeičiai. Iš pradžių įsijungia gailestis tiem daiktams ir prisiminimams, kuriuos, tarsi, išmeti drauge su daiktais. Po tam tikro laiko ateina susitaikymas su ta mintimi. Ir galiausiai po visko – nuostabus palengvėjimas. Apima jausmas, kad štai, susitvarkiau savo Planetą :) Mažasis Princas irgi turėjo tokią tradiciją ir turiu pasakyti – labai teisingą ir sveiką žmogui.

Savos Planetos susitvarkymas man reiškia, tarsi, savo minčių, vertybių, tikslų apvalymą. Keista, bet kiekvieno žmogaus kambarys yra tarsi jo gyvenimo atspindys. Būtų spėlionė, jeigu šnekėčiau apie save, tačiau ne kartą pastebėjau ir savo artimus žmones taip besielgiant – kai tik gyvenime kažkas keičiasi ir žmogus trokšta susidėstyti visus taškus ant i, labai dažnai jis ima tvarkytis iš pradžių savo miniatiūrinį gyvenimą – kambarį. Po to kaip taisyklė ir pati pajuntu, kad ir pačiam gyvenime viskas kažkaip mistiškai pradeda dėliotis savaime :)

Štai pradėjau rašytis apie tvarkymąsi, o baigiu tvarkos palaikymu pačiam gyvenime! Bet matyt taip ir yra, jei jau ėmei taip iš pagrindų tvarkytis savo miniatiūrinį pasaulėlį, tai ženklas, kad ir gyvenimas to prašosi.

Post Scriptum
Noriu palinkėti žavėtis tuo – kas buvo, aistringai gyventi tuo – kas yra, ir ištikimai tikėti tuo, kas bus. Nes bus „baisiai“ gerai! :)

Iveta