Poilsio namelyje prie jūros ypatumai – nuo a iki z

Antrą vasarą išvykstame trumpam pailsėti prie jūros čia, Lietuvoje, Šventojoje todėl turime jau šiokį tokį įsivaizdavimą kokius namelius ten galima rasti už patrauklią kainą bei kaip geriau susidėlioti savas atostogas pajūryje, kaip nuvykti, parvykti, kur pramogauti, ką vežtis ir taip išlošti. Tačiau, manau, kiekvienas iš mūsų turime labai skirtingos patirties su nuomojamais mediniais nameliais prie jūros, ne kiekvienas ir mėgstam tokį „komforto lygį“. Taigi, po savų atostogų, keletas pastebėjimų, praversiančių galbūt net ir jums atostogaujant Lietuvos pajūryje.

Toliau pateikta informacija bus labiau orientuota į Šventąją bei poros poilsį. Tačiau galbūt kažką naudingo suras ir kiti :)

DVIVIETIS, KETURVIETIS?

Kaip ir bet kur kitur atostogaujant, manau, vienas iš svarbiausių dalykų yra nuspręsti keliaviečius namelius pasirinkti. Dažnai teko matyti kompanijas po 4, 6 žmones besinuomuojančius tą patį namelį ar kambarį. Taip yra pigiau. Mano galva tai reiškia: nuolatinį buvimą su tais žmonėmis, ne tiek poilsį kiek būdą praleisti laiką linksmai su kompanija, mažai asmeninės erdvės, ribotas pasirinkimo galimybes, nes tenka taikytis prie daugumos.

Geriau, jeigu yra galimybė, imti atskirus namelius, jeigu jau vysktama su kompanija. Tai suteiks daugiau asmeninės erdvės, nebūsite tokie priklausomi nuo likusių draugų.

Kainos palyginimui:

– KETURVIETIS
Vaivorykštės“ keturviečius namelius ne darbo dienomis galima išsinuomoti net gi už 60LT nakčiai. Savaitgaliais – 80LT. Taigi, žmogui 15-20LT.

– DVIVIETIS
Šią vasarą mes poilsiavome dviese su draugu ir apsistojome „Vienybės“ dviviečiame namelyje, kurį paprastai išnuomoja už 44LT nakčiai, tačiau mums pasiderėjus atidavė už 40LT. Taigi, vienam žmogui 20 LT.
Kaip matome skirtumas nėra kažkoks neįtikėtinai didelis tarp keturviečių ir dviviečių namelių, todėl jeigu yra galimybė sumokėti keliais litukais daugiau už naktį, tikrai siūlyčiau kompanijai (turiu galvoje labiau poras atvykusias kartu) geriau imti atskirus namelius :)

PATOGUMAI?

Kiek žinau Šventojoje galima surasti įvairių namelių – be patogumų, su daliniais patogumais, su pilnais patogumais ir kt. Mūsų namelis „Vienybėje“ buvo su daliniais patogumais, taigi plačiau apie juos:

DUŠAS, TUALETAI
Dušai bei tualetai yra bendri. Tualetais gali naudotis visi be išimties, o štai su dušais yra kiek kitaip. Jeigu praėjusiais metais dar radome vietą, kur už dušą nereikėjo mokėti, šiais metais visose stovyklavietėse mokestis už dušą jau atsiradęs. Daugumoje vietų jis yra 5lt, „Vienybėje“ 4lt už 10-15min. O čia šioks toks patarimas, laikas nėra fiksuojamas, todėl sėkmingai galite išsimaudyti ir dviese už tuos pačius 4 litukus. Na, žinoma, nereikėtų ir piknaudžiauti :)
Tualetai bei dušai yra pakankamai tvarkingi. Jų patalpos yra atskirtos, gana erdvios. „Vienybėje“ suskaičiavau bent tris dušus, nei karto neteko laukti eilės. Tačiau einant į dušą patarčiau rinktis geriau moterų. Skirtumas tik toks, jog jie tvarkingesni.

VIRTUVĖLĖ/ MAISTAS
Virtuvėlė taip pat yra bendra, joje galima rasti visokiausių indų, įrankių nuo iki. Tačiau patarčiau bendrus indus ir įrankius naudoti kuo rečiau, visgi nežinia kas juos naudojo prieš tai ir kam. Mes stengėmės naudoti vienkartinius indus.
Vieni iš greičiausiai besileidžiančių pinigų – pinigai maistui. Todėl, jeigu įmanoma, būtų puiku iš anksto pamąstyti ką atostogų metu gaminsitės ir ko prireiks iš produktų tai darant, taip tikrai sutaupysite. Kitu atveju lieka pusgaminių bei vietinių kavinių, restoranų, kioskelių ar karštų „Žaros“, „Bangos“ čeburėkų pasirinkimas :) Tačiau iš patirties sakau, kad geriau jau pasigaminti pusryčius, pietus, o štai vakarop juk vistiek kažką veiksite miesto centre, todėl ten kas vakarą, jei yra galimybių, labai įdomu išbandyti, paragauti vis kažką naujo.

ŠALDIKLIS
Mūsų namelyje buvo šaldiklis, kuris kuo puikiausiai galėjo užšaldyti ar laikyti šaltai bet ką. Manau, tai tikrai ypač svarbu tada, kai oras yra labai karštas ir organizmas nuolat reikalauja vandens ir dažniausiai šalto.

PATALYNĖ
Jos gali parūpinti ir stovyklos prižiūrėtojai, tačiau patarčiau vežtis savo. O dar ypač dabar, kai taip karšta ir pakanka tiesiog apvalkalų. Jie neužima daug vietos.

NAMELIS
Apskritai, nameliai yra įrengti labai paprastai, yra esminiams poreikiams reikalingi baldai – lova, stalas, lentyna drabužiams. Namelyje yra elektra, taigi ir šviesa. Jeigu rasite tik vieną elektros lizdą, paprašykite, kad jums parūpintų taip vadinamą „prailgintuvą“. Mums dėl to padėjo be jokių klausimų. Sienos dažniausiai būna „popierinės“, jeigu jau apkalbinėsite ar ką kita neviešinamo veiksite, tai stenkitės tyliai :)

Ir geriau užsirezervuoti namelį iš anksto, nes jo ieškoti vietoje, o ypač sezono metu, reikalauja daug kantrybės ir nervų.

O bendrąja prasme mes į namelį žiūrime tik kaip į vietą pernkavojimui, dienomis buvom prie jūros, o vakarais vykdavome papramogauti.

PRAMOGOS?

PRAMOGOS ŠVENTOJOJE
Jeigu mėstate Lietuvos estrada, na, tuomet Šventojoje vakarais ką veikti tikrai surasti. Tiems, kurie jos nemėgsta, patarimas būtų, pramogauti išeiti bent nuo 22val., nes tuomet dauguma vakarinių šou su estrados žvaigždėmis jau būna pasibaigę ir tose pačiose vietose vyresni žmonės užleidžia šokių aikšteles jaunimui.

Mums teko lankytis Titanike, nuo 22-24val. įėjimas nemokamas. Kai mes lankėmės, grojo vien tik House muziką, DJėjus nepasirodė sukalbamas, todėl po kiek laiko išėjome ieškoti kitos vietos, kur muzika bei nuotaikos būtų pakylesnės. Didižioji dalis žmonių jaunimėlis nuo ~17-25m. Tiesa, nuo 24val. už įėjimą turės mokėti vaikinai po 10LT. Kiek nelogiškas dalykas yra tas, jog susimokėti turės net tie, kurie buvę iki tol klube nespręs pasilikti ten toliau. Merginoms nemokamai.

Vėliau, jau apie 24val. užsukome į Paršelio rojų. Turiu pasakyti, kad ši vieta žymiai labiau patiko ir pralinksmino. Po vakarinės programos dauguma vyresnių žmonių išsiskirstė, o net jei keli ir liko, tai tik tie, kurie šoko dar labiau užsidegę nei kai kurie jaunuoliai :)) Muzika, galima sakyti tai, ką girdime per MTV, su retkarčiais rusiškais intarpais. Žodžiu, ten tikrai gavome progą pašokti ir pasimėgauti laiku.

Dar vienas patarimas – geriau nesirinkti „Paršelio rojaus“ vakarienei. Mes likome labai nepatenkinti. Sumokėjome nemažą sumą, o aptarnavimas buvo labai prastas, viskas vyko labai lėtai, laukėme maisto apie 40min, nors tuo metu be mūsų žmonės sėdėjo prie dar trijų staliukų, maistas buvo neskanus, paruoštas tikrai ne su meile, o ir pavalgius toks jausmas apima, lyg skrandis sustojo.

Iš likusių pramogų galbūt galėčiau išskirti ne pirmą jaunystę skaičiuojančius, tačiau visgi atrakcionus, tirą.

PRAMOGOS PALANGOJE
Na, manau kažko labai daug pasakoti apie šį miestą nėra. Tačiau faktas vienas, geriausi vakarėliai vyksta savaitgaliais, o darbo dienomis su tuo kiek sudėtingiau.
Mes ten išbandėme keletą atrakcionų. Tikrai rekomenduoju patį baisiausią iš jų, kurį suprasite pamatę. Bandžiau, patiko patirtis, verta 15LT žmogui. Tik geriau neikite ten persivalgę, nes sukrato viską skrandyje tikrąja ta žodžio prasme. Taip pat buvome siaubo name, kuris pasirodė šis tas įdomesnio šiais metais. Na, pabandėme, buvo vietų, kur sugebėjo išgasdinti, tačiau bendrai siaubas ten „pigus“, nemanau, kad verta už šią pramogą mokėti 15LT žmogui.
Galbūt vieta, kurią rekomenduočiau mėgstantiems Latino muziką, ritmą ir atmosferą, „Elnio ragas“. Ten maždaug nuo 24val. prasideda veiksmas, pradeda rinktis žmonės. O ir DJėjus labai sukalbamas :)
Beje, iš Šventosios į Palangą ir atgal važinėja autobusas, kurio grafiką įdedu apačioje. Iš Palangos į Šventąją paskutinis autobusas išvyksta 24:00val. Jeigu turite studento ar moksleivio pažymėjimą, kelionė jums kainuos tik 1,5LT :)

ORAS?

Vienas turbūt iš bjauriausių dalykų, kas galėtų nutikti per atostogas, tai yra prastas oras. Mes jau prieš vykstant dvi savaitės iš anksto tikrinomės orų prognozes. Galiu pasakyti, kad dažniausiai jos būna palyginti teisingos. Mūsų atveju, iš anksto matėme, kad pirma rugpjūčio savaitė Šventojoje bus saulėta, atvykus taip ir buvo. Tik pačią pirmą dieną sulaukėme trumpučio lietaus, visas kitas laikas karštas ir saulėtas.

www.gismeteo.lt – internetinis puslapis, kuriame galite rasti gana tikslias orų prognozes laikotarpiu nuo 1-12 dienų visuose Lietuvos miestuose.
www.meteo.lt – dar vienas puslapis, kurį naudojame norėdami patikrinti, kada dienos eigoje nusimato lietus ir kokio stiprumo. Įėjus susirandame „skaitmeninę orų prognozę“, perjungiame į rėžimą „krituliai“ ir valandomis matome lietaus išsidėstymą bei jo stiprumą. Šis puslapis laaaabai retai kada apgauna :)
Tiesa, šis laikas Lietuvoje pajūryje yra kažkoks tinkamas keistiems mašalams, kurie išvaizda primena širšes, tačiau negelia. Daugelį jos erzina, nes skraido ir laipioja ant žmonių, net gi gulint ant smėlio pajūryje.

Patarimas – turimą maistą laikyti sandariai, ant savęs nesitepti nieko saldaus. Pastebėjome, kad jas traukia tik maistas.

KELIONĖS TRANSPORTAS?

Na, žinoma, geriausias variantas tai yra automobiliu su draugais. Tačiau ką daryti jeigu toks variantas neišdegė?

Tuomet rekomenduoju rinktis tą patį variantą tik ne su draugais, o „būsimais pažįstamais“ :) Facebook socialiniame tinkle galite rasti keletą grupių, kuriose žmonės skelbia iš kur kada išvyksta, kiek žmonių galėtų paimti ir kiek tai kainuotų. Iš Vilniaus į Klaipėdą realu nuvykti už 25-35LT žmogui. Žinoma, būkite ir jūs realistai, rinkitės atsargiai pakeleivius, tačiau tikrai galiu pasakyti, kad tokia patirtis yra užvis geriausia. Žmonės su kuriais susipažįsti tokių kelionių metu yra vienas iš įdomiausių dalykų, o po to žiūrėk ir ilgamečiais draugais patampam :)

http://www.facebook.com/vaziuoju
http://www.facebook.com/tranzuok
http://www.facebook.com/pages/va%C5%BEiuojuve%C5%BEu/264377876601
http://www.facebook.com/kelione?ref=ts
http://www.facebook.com/pavesiu
http://www.facebook.com/Vaziuojamlt

KĄ VEŽTIS?

Kiekvienas esam labai individualus su savais poreikiais, tačiau žemiau surašiau daiktus, kuriuos būtų gerai turėti porai tam, kad jaustumėtės komfortabiliai. Žinoma, daugelio jų galima atsisakyti siekiant vežtis tik tai, ko neišvengiamai prireiks.

  • Rankšluosčiai trys (Paprastai mergina naudoja du – plaukams ir kūnui, vaikinai vieną, todėl geriau turėti tris mažus rankšluosčius.)
  • Dekiukas (Prie jūros galima naudoti ir atsivežtus rankšluosčius, tačiau jie vistiek turės būti dideli tam, kad būtų galima atsigulti ant smėlio. O tai reiškia, kad vienas dekiukas užims mažiau vietos nei du papildomi dideli rankšluosčiai.)
  • Kuprinė (Mes nenorėjome palikinėti brangių daiktų namelyje, o taip pat nepanorau ir aš vežtis kažkokios papildomos rankinės sau, todėl ėmėme tik vieną mažytę kuprinę, kurią nuolat nešiojo mano draugas. Joje tilpdavo visi reikalingi mūsų daiktai pajūriui bei brangūs daiktai.)
  • Muilas (Patarčiau geriau vežtis muiliuką, o ne dušo želė. Keliaujant nuolat visko įvyksta – apsipilama, išsitepama ir kita. Su muilu žymiai paprasčiau išvalyti dėmes nei su dušo želė)
  • Skėtis
  • Dvejos batų poros vienam (Šaltesniam ir šiltam orui)
  • Tualetinis popierius (Dažniausiai stovyklavietėse tokio dalyko nėra)
  • Patalynė (Jau minėti užvalkaliukai)
  • Vienkartiniai indai (Pakaks gilesnių indelių maistui ir puodelių gėrimams, galbūt šaukštelių dar)
  • Pakrovėjai
  • Šiltesnė apranga
  • Maudymukas
  • Šiek tiek puošnesni drabužiai vakarams
  • Kepurė, skarelė (būnant didžiąją dienos dalį ant saulės geriau nejuokauti su tuo)
  • Kremas nuo saulės
  • Fotoaparatas
  • Du šaukštai, peilis, rankšluostėlis iš namų (kad vietoj jų nereikėtų naudoti vienkartinių. O šaukštai, nes jie yra einamiausi ir su jais galima valgyti bet ką)
  • Grynųjų pinigų (Šventojoje bent praeitais metais mačiau tik Swedbank bankomatą)
  • Plaukų džiovintuvas
  • Šampūnas, dantų pasta, šepetėliai, skutimosi reikmenys bei kita reikalinga kosmetika (Geriausia visus skysčius dėti į mažus indelius, tokius, kokie naudojami skrendant ir turint tik rankinį bagažą. Užims minimaliai vietos.)
  • Šukos plaukams
  • Maišelis šiukšlėms (Jeigu apsipirkinėsite, nuolat pakaks ir tų, kuriuos gauname prekybos centruose)

 

KĄ PADARYTI PRIEŠ IŠVAŽIUOJANT?

Turbūt ne vieną prieš išvykstant ir jau išvykus kamuoja paranoja, jog kažką užmiršote. Kartais daiktus, kartais dalykus, kuriuos vertėtų atlikti prieš išvažiuojant. Trumpai tai, ką padarėm prieš išvykstant:

  • Patikrinti ar viskas iš daiktų sąrašo supakuota
  • Užsukti vandenį (Tokios nelaimės atsitinka būtent tada, kai būname išvykę, todėl geriau apsidrausti iš anksto užsukant vandenį)
  • Uždarinėti langai (Jeigu apylinkėse siaustų kokia audra geriau langus laikyti uždarus)
  • Pamaitinti augintinius
  • Palieti gėles, padėti į pavėsį
  • Atsarginius raktus palikti draugams
  • Išjungti elektros prietaisus

Galbūt turite dar kokių pastebėjimų? Patarimų? Minčių? Pasidalinkit :)

Iveta

Apie savęs „perkrovimą“

Rašiau įrašo pradžią bent dešimtį kartų ir vis ištrindavau. Taip daug nepasakyta, kad jau net nebežinau, nuo kurio čia galo ir pradėti. Matyt nuo pradžių. Po viso Šypsenos epidemijos turo pasijautė didelis nuovargis. Ne vien darbams, o ir žmonėms, kurie paskutiniu metu nuolat iš manęs ko nors prašydavo, klausinėdavo, o aš jau galėjau atsakinėti automatu, nes visi klausė to pačio, o taip atsakinėti jokio malonumo. Nuolatinis telefono skambėjimas, žinutės, el.laiškai, susitikimai, reikalai… Supratau du dalykus. 1.Laikas pailsėti. 2. Laikas rinkti komandą darbui su akcija, nes vienam žmogui viską nulaikyti ant savo pečių (kokybiškai) yra velniškai sunku. Po Šypsenos epidemijos skyriau laiko sau, nes jau buvau visai užmiršusi, ką tai reiškia. Tegu šis įrašas ir bus apie tai, kas buvo nuveikta, kol buvau dingusi iš eterio.

ATOSTOGOS. Paskutinę akcijos naktį Nidoje sulaukiau skambučio iš draugo. Jis tuo metu buvo Vengrijoje, šaudymo iš lanko Pasaulio čempionate – pranešė, kad nuo šiol jis aštuntas pasaulyje savo amžiaus grupėje. Tada ir supratau koks skirtumas tarp džiaugsmo mylimo žmogaus pergale ir bet kurio kito. Kai tu džiaugiesi kito pergale, paprastai viduje užkabinama ir ta balto pavydo styga. O štai, kai džiaugies mylimo žmogaus pergale, ją priimi taip, tarsi ji būtų visiškai tavo.

Kipras: „Kaip tu? Pailsėjai Nidoj?“

Aš: „Nu žinai, toks čia ir poilsis. Vistiek galva perpildyta mintim apie akciją, norisi jau pailsėt rimtai.“

Kipras: „Grįšiu į Lietuvą ir padarysim tau atostogas, važiuojam prie jūros?“

Aš (išsišiepus iki ausų): „Važiuojam“.

Prieš išvykstant prie jūros, turėjau į Škotiją išlydėti ir geriausią draugę. Nėra lengva suvokti, kad nebebus taip, kad tik vos kas ir galėsi pas ją nubėgti, išpasakoti iki slapčiausių smulkmenų ir kartu spręsti problemas. Tas išlydėjimas nenorom prisidėjo prie nuovargio po visos akcijos ir norėjosi tik vieno – poilsio nuo visko, pabėgti. Sekančią dieną iš pačio ryto išvykom į Šventąją.

Turbūt ten labiausiai ir atsigavau. Fantastiškas oras, turkiška Baltijos jūros šiluma, vakariniai pasibuvimai palei saulėlydį, pasivaikščiojimai po žvaigždėmis, naujas reiškinys mūsų draugystėje – šeimyniškumas, buitis (net tai atrodė vienas malonumas!) ir svarbiausia, kad tomis dienomis šalia buvo žmogus, kuris palaiko labiau nei bet kas kitas ir tiki manim net tada, kai aš pati savim abejoju.

STUDENTAVIMO NAUJIENOS. Grįžau po šių atostogų neįtikėtinai rami ir atsipalaidavusi. Matyt galutinai įsisamoninau tai, kad nepasiant to, kur gausiu kvietimą studijuoti, visada rasiu kaip ir kur prasisukti, nes studijos man yra visiškai ne rodiklis. Gavau kvietimą į VGTU Kūrybines industrijas valstybės finansuojamą vietą. Ir juokai juokais, bet dar net abejojau ar įstosiu į mokamą vietą, o čia še tau. Na, galutinai susitvarkiau visus dokumentus, priėmiau kvietimą. Tiek apie studijas :) Daug kas klausia kokie planai su studentų atstovybe. Jei atvirai, iš pradžių maniau, kad būtinai jungsiuosi – juk pati tiek veiklos turėjus ir tebeturiu, tikrai turėsiu kuo prisidėti prie šių žmonių. Bet galiausiai uždaviau sau klausimą „Ko iš tikrųjų noriu aš? Ar tai tikrai yra būtent tai, ko noriu aš?“. O atsakymas buvo labai paprastas – ne. Į studentų atstovybę linkau labiau dėl to, kad nariai turi vardą universitete, tam tikrą „galią“, užsiima daugybe veiklų, kuriomis neužsiima visi kiti.

Atidžiau pasvėrus savus norus ir planus supratau, kad taip, jungtis ten turiu, bet tik vienu tikslu – pasiūlyti bendradarbiavimą plečiant Šypsenos epidemiją. Kitkam vargu ar turiu noro ir laiko, nes su Šypsenos epidemija planai labai išaugo, tapo dar ambicingesni ir šiuo metu tai yra pats didžiausias ir svarbiausias mano tikslas.

„HOLIDAY NEVER ENDS“. Po viso popierizmo universitete susitvarkymo ir vėl kibau į aktyvų poilsį :)) Su draugu važiavom į Druskininkus, kur vyko jo varžybos. Susipažinau su daug nepatikėtumėt kokių draugiškų žmonių. Toks jausmas, lyg tam, kad imtumeisi šaudymo iš lanko, turi būti išsiugdęs ir aukštą draugiškumo, šiltumo bruožą. Tik tokius žmones ten ir matau, o gal matau, tai ką noriu matyti? Bet kuriuo atveju, laiką išnaudojau labai produktyviai. Ne tik, kad spėjau stebėti Kipro varžybas, bet dar ir susipažinti su keletu žmonių, kurie greičiausiai ateityje jungsis prie Šypsenos epidemijos, spėjau ir pati pašaudyti ir visai nelogai!

Praėjusį savaitgalį mano senelis, arba Diedulis, kaip mes jį vadinam, šventė savo jubiliejų, todėl ir vėl išvykau iš Vilniaus į Alytų. Būtų dar vienas eilinis jubiliejus, bet man jis toks nebuvo. Drauge važiavo ir Kipras. Gal kiek nerimavau dėl to, kaip giminaičiai jį priims, juk niekada iki šiol nei vieno draugo taip rimtai nepristatinėjau, niekada nekviečiau į giminės vakarus ar šventes. Ir likau giliai nustebinta. Visų pirma tai mama ir teta vos ne alpte alpo iš džiaugsmo, kad jis yra. Kipras ir šiaip maisto megėjas, ir virtuvėj suktis jam ne problema, tai jau galima numanyti, kad giminaičiai tikrai nepasikuklino to išnaudoti :D Mūsų šeima turi tam tikras tradicijas ir „ritualus“, kurie yra tarsi garbės reikalas. Pavyzdžiui, Diedulis, per kūčių vakarą visada pjausto obuolį skiltelėmis ir dalina šeimai. Taip ir mano tėtis, visada yra tas, kuris, pavyzdžiui, atnešdavo gėlo vandens iš šulinio sode. Šįkart tai buvo perleista Kiprui. Iš pažiūros kiti net nepastebėtų, bet žinant šiuos „ritualus“, man buvo labai gera matyti, kad štai Kipras tapo mūsų šeimos nariu.

DARBAI, DARBELIAI. Nuo Rugpjūčio ir vėl dirbu Gauminoje. Rašiau vidiniam naujienlaiškiui įrašiuką apie buvimą čia iš naujo, tai pasidalinu ir su jumis :)

Grįžus į Gauminą pastebėjau ne vieną pasikeitimą ir šiuos ekstremalius pokyčius, manau, būtų galima sudėti į keletą žodžių – atjaunėjęs kolektyvas, praktikantai, pagerėjusi sistema irrr….dingę rytiniai.

ATJAUNĖJĘS KOLEKTYVAS. Karts nuo karto užsukant į Gauminą vis stebėjausi kaip čia vienas, čia kitas naujas veidas atsiranda. Dabar sugrįžus padirbėti supratau, kad per tuos metus visas vadybos skyrius išskyrus keletą žmonių spėjo pasikeisti. Gal kiek liūdnoka dėl to, kad išėjo ir labai mėgti žmonės, bet kartu ir džiaugiuosi šituo vadybos komandos pasikeitimu – toks jausmas, lyg Gauminoje padvelkė naujais vėjais, idėjomis. O tai labai svarbu tokiai įmonei kaip Gaumina – neapkerpėti.

PRAKTIKANTAI. Šviežias žvilgsnis, jaunatviškas maksimalizmas, siekis šio to daugiau, atkaklumas. Žiūriu dabar aš į tuos tris žmones ir prisimenu save praėjusią vasarą. Jaučiuosi šiek tiek prisidėjusi prie to, kad Gauminoje dabar yra ne vienas ir ne du praktikantai. Manau, įnešiau gražią tradiciją ir įrodžiau, kad amžius ir patirtis joks ne rodiklis. Ir šiaip jau praėjus tą visą praktikanto dalią turbūt norėčiau senbuviams pasakyti tik viena – dalinkitės tuo, ką žinot, duokit šiems jauniems žmonėms begalę patarimų ir kritikos, nes taip mes augam. Dar iki šiol prisimenu vieno iš išėjusių GMN žmonių žodžius: „Žinai dabar per visus šiuos metus suprantu vieną ir patį svarbiausią dalyką šiam darbe – degančios, kibirkščiuojančios akys. Kai to nebelieka – laikas imtis šio to naujo, todėl išlaikyk tai kiek galima ilgiau“. Tai palinkėjimas dabartiniams praktikantams :)

PAGERĖJUSI SISTEMA. Gaila nemačiau viso progreso, tačiau dabar matau, kad daug griežtumo, bet kartu ir sistemingo darbo įnešė Ernesta. Matau, kad dar ir dabar tikslus sistemos laikymasis, tilpimas į taisyklių rėmus nėra mūsų stiprioji vieta, tačiau viena galiu tikrai pasakyti – nėra ką lyginti su metais atgal. Todėl nežinau ar čia Ernestai, ar visiems už pastangas reikia skirti pagyrimą, bet smarkokai pasistūmėjot :)

DINGĘ RYTINIAI. Taip, taip, anksčiau visiem tvarkingai atsikelti ir suspėti, ir net pasiruošti reikėdavo kiekvienam rytiniam vadybos susitikimui. Bet iš kitos pusės tai buvo lyg prieskonis visai dienai, man rytiniai susitikimai buvo savotiškas inspiration‘as. Dar dabar prisimenu vieną iš rytų kai piešėm ant Gauminos indų. Išgirdus apie tai, kad šiuo metu rytinių nėra, pagalvojau, kad, na gal ir teisingai – vietoj to atsirado projektų planavimas. Bet kai ketvirtadienį Goda pravedė rytinį ir vėl tai buvo lyg didžiulė įkvėpimo banga visai dienai, aš supratau, kaip labai to trūksta. Juk tai ne tik eilinė prezentacija, tai laikas, kada gauname dozę naujovių, įdomiausių dalykų ir pasibuvimo drauge. Laikas, kada suprantame, kad reikia ne gyventi iš šio darbo, o juo gyventi.

Post Scriptum
Ir aš dar vis dievinu penktadienio bandeles su pienu – vien dėl to čia yra verta sugrįžti :)

O jeigu jau užbaiginėjant šį ilgą įrašą… Tai tikiu, kad visi būna „perdegam“ ir visiem būna dienų, savaičių ir net mėnesių „kaip tyčia“. Bet matyt jie tam ir yra, kad vėl pakiltumėm, kad vėl pasileistume „kalnų vartyti“.

Kibirkštėlių akyse ir nepakartojamo savaitgalio!

I.