Sustok ir pasimėgauk

Paskutiniu metu išgyvenu periodą pavadinimu „Ramybė“. Tačiau ironiškiausias dalykas šiame sakinyje yra tai, kad šiuo metu mano ritmas, dienos, visa aplinka „liepsnoja“. Turiu galvoje, karštą laikotarpį universitete, įsisiūbavusius darbo reikalus, naujus žmones ir aplinkybes gyvenime. Tačiau viduje tvyro visiška ramybė. Vis bandau suprasti kodėl taip yra, kodėl šis jausmas pas mane atėjo tik tokiu laiku? Kodėl ne tada, kada taip būtų natūralu jaustis? Ir žinot, manau, kad čia užkabinau vieną labai labai svarbų dalyką.

Jau buvau pavargusi nuo reikalavimų, nuo „privalau“ ar „reikia“, buvau visa persunkta darbų sąrašo, kirbančio galvoje, svajonių neduodančių ramybės, laukimo idealios akimirkos, klausimų be atsakymų… Turbūt kiekvienas žino tą jausmą. Bet tada sutikau vieną žmogų, kuris tarsi papurtė mane tuo, ką veikia, tuo, kas jis yra ir kaip žiūri į pasaulį, tarsi supurtė visą mano pasaulėlį ir nebyliai pamokė: „Sustok ir pasimėgauk“. Tegu tai bus ir tas ypatingai svarbus atsiskaitymas universitete, tegu tai bus ir nėįtikėtinos svarbos susitikimas, tegu tai ir visos problemos ir rūpesčiai, tegu ir žavūs dalykai bei visokiausi akibrokštai… Sustok ir pasimėgauk.

Tokia mano žinutė šiam vakarui :)

Iveta