Kas nulėmė A.Zuoko sėkmę?

„Visąlaik norėjau savo darbams suteikti prasmę. Kitaip nemoku dirbti. Dažnai kitiems pasakoju vieną gražią istoriją: „Kartą žmogus miesto aikštėje sutinka tris mūrininkus. Klausia pirmojo: – Ką tu darai? Šis atsako: – Mūriju sieną. Antrasis, paklaustas to paties, atsako: – Kloju mūrą. Tuomet trečiajam užduoda tą patį klausimą. Šis atsako: – Statau katedrą“. Aš esu ir noriu būti toks, kaip trečiasis asmuo – dirbu tam, kad kažką sukurčiau“.

„Niekuomet nesidomėjau atlyginimo dydžiu“.

„Pagrindinė taisyklė – niekada nebijokite klausti ir bandyti“.

„Vis dėlto, pirmiausia turi turėti idėją, tikėti ja, o visa kita – tik detalės. Dauguma žmonių nepasiekia savo tikslų, nes net nepradeda veikti. Susikuria įvairiausių priežasčių – nepavyks, nepasiseks, bus gėda. Juk tie, kuriems sekasi, ir tampa lyderiais – nebijančiais suklupti ir suklysti, nes nesėkmes jie vadina ne klaida, o dar viena gyvenimo pamoka“.
„Manau, žmogaus prigimtis – nuolat kažką veikti, kažką daryti, kažkuo save užimti, kad atrastų savo gyvenimo prasmę“.

(R.Karpočiūtės straipsnis, „Būk Laimingas“)

Post Scriptum
Keletas minčių. Asmeniškai mane nuolat į teisingą kelią pastato kokia nugirsta teisinga mintis, perskaityta citata ar straipsnis, knyga, o kartais net ir filmas. Galbūt kam nors pasitarnaus ir šios :)

Linkėjimai!
IS.

120% tikslų dešimtukas – 1 savaitė

Turėjau progą susipažinti su Aivaru Ivaškevičium, projekto www.desimtukas.com iniciatoriumi. Žaviuosi šituo žmogum, žaviuosi jo stiprybe ir ryžtu. Jis uždegė norą ir pačiai išbandyti jo siūlomą techniką – išsikelti dešimt tikslų ir kiekvieną dieną kryptingai eiti jų link. Užskaitau.

Kodėl aš taip sureikšminu šį projektą? Pasakysiu trumpu palyginimu. Žmogus neturintis tikslų – kaip laivelis jūroj, laivelis, neturintis kelionės tikslo ir maršruto (Jis blaškysis tol, kol jūra negailestingai išmes jį į kas ten žino kurį krantą) . O žmogus turintis tikslus – didelis laivas vandenyne, žinantis konkretų kelionės tikslą, maršrutą ir nesvarbu kokios audros jį blaškytų, jis vistiek plauks savo tikslo link.

Savo dešimtuką kiekvienos savaitės pirmadienį (kitas įrašas – spalio 19d.) vis atnaujinsiu nauju įrašu. Jūs matysit progresą, o man tai bus geras spyris judėt dar sparčiau pirmyn :) Taip pat teiksiu medžiagą kaip tobulėti tose srityse, kurias pasirinkau. Taigi, dešimt mano tikslų:

1. SĄŽININGAI SUSIPLANUOJU KIEKVIENĄ DIENĄ DARBOTVARKĖJE IR JOS LAIKAUSI

Dabartinė situacija. Greičiausiai tikrai labai save myliu, nes dažnai leisdavau sau “praslysti” su šiuo tikslu. Dienotvarkę turiu ir visus darbus planuojuosi jau nuo vasario 8d. Na, tarkime diena suplanuota 100%, tai sąžiningai atlikdavau tik 60% suplanuotų darbų. Ką tik supratau, kad dėl šio dalyko save graužiu jau gerus pusę metų. Baisu.
Kodėl man to reikia?Darbų daug – paroj tik 24 valandos. Pats laikas pradėti daryti ne vien tai, kas malonu, o ir tai, kas reikalinga. Išvengsiu streso dėl „Kiek daug visko reikia padaryti ir nuo ko dabar man čia pradėt. Einu geriau tv pažiūrėsiu“. Trūksta tos vidinės ramybės ir žinojimo – viskas suplanuota, reiškia bus liuks.
Pasiekimai. Visos iki vienos dienos sąžiningai suplanuotos. Visi darbai suskirstyti į dienos darbus, kasdienius, papildomus. Viską planuojuosi angliškai (dėl artėjančių egzaminų). Šią savaitę atlikau 80% susiplanuotų darbų. Taigi, su kai kuriais darbais dar leidau sau „nusimuilinti“, tačiau ir tuos +20% laikau pasiekimu. Savijauta nepalyginama, nes pradedu vėl jausti tą malonų žinojimą – viskas einasi pagal planą.

2, 3, 4 TIKSLAI – AŠ DUODU KITIEMS DAUGIAU, NEI IMU SAU.

Dabartinė situacija. Visada kiek tik save prisimenu vadovaujuosi viena taisykle – niekada kitam nedaryk to, ko pats nenorėtum sulaukti. Viskas grįžta dukart stipriau atgal. Galbūt mano tikėjimas, galbūt likimas, bet taip visada buvo ir bus. Darydamas gera iš širdies, sulauki to gėrio ir atgal, tik dar daugiau. Darydamas bloga – taip pat (išimčių nėra). Taigi iki šiol aš, manau, ir taip nebuvau blogas žmogus (Dėkui tėvams už šias man įskiepytas moralines nuostatas). Tačiau vis jaučiau, jog gaunu tikrai labai daug – o štai klausimas ar tai lygiavertiškai ir duodu kitiems? Ne.
Kodėl man to reikia? Mano nuomone, gyvenime turi būti pusiausvyra. Jeigu jos nėra – įsivyrauja chaosas. Šiuo metu gaunu daug gėrio – lankau všį „Kitas Variantas“ paskaitas jau metus, turiu neeilinį asmeninį mokytoją, domiuosi ir gaunu vis naujų žinių, turiu kelis labai artimus draugus, kuo puikiausią šeimą… Aš net neabejoju, turiu dalintis. Tik tada bus pusiausvyra.
Pasiekimai.
1. 120proc. BLOG’as. Šią savaitę intensyvesnis darbas vyko BLOG’o viduje. Kuo įvairesnių žmonių klausiau ir tebeklausiu nuomonės dėl BLOG’o. Nes jis yra ne vien man, o ir Jums. Keletą dalykų pakeičiau, kas nežymiai matosi visiems. Tačiau kas svarbiausia, pati išsiaiškinau ką turėčiau daryti kiek kitaip, ko turėtų būti daugiau, ko mažiau :) Taigi, sudėti taškai ant i.
2. Projektas „Aš su Tavimi“. Šiam dalykui atiduodu labai daug jėgų. Kol kas tas išoriškai taip pat nesimato, nes vyksta labiau pasiruošimo darbai, bendravimas su žymiais žmonėm, idėjos skleidimas. Tačiau realiais rezultatais vertinu šią savaitę išties puikiai, todėl, kad galutinai sutariau su dar vienu žymiu daininku, garsia režisiere, vienu beproto talentingu jaunu žmogum (Su laiku atskleisiu). Užmezgiau kontaktus su keliom dešimtim kitų puikiai visiems pažįstamų žmonių.
3. Mano mokinys. Kaip jau minėjau lankau Kito Varianto paskaitas ir netrumpą laiką. Daug dalykų ten išmokau. Atėjo laikas kam nors visa tai perleisti. Gerai pamąsčiau ir išsirinkau vieną žmogų su kuriuo pasidalinsiu viskuo, ką išmokau ir pritaikiau. Kai jai uždaviau klausimą, ar norėtų būti mano mokine, sulaukiau didelio pritarimo ir tvirto taip. Pirmadienį jau turėsim pirmą susitikimą ir paskaitą. Aš manau, jog tai bus laikas, kai ne vien mano mokinė išmoks didžių dalykų, bet tai bus dar vienas svarbus etapas ir mano gyvenime. Tai didžiulė atsakomybė, kuri eina su dideliais išbandymais ir pamokom pačiai man.

5, 6 TIKSLAI – AŠ AKTYVIAI MOKAUSI MOKYKLOJE IR RUOŠIUOSI EGZAMINAMS

Dabartinė situacija. Su mokslais man niekada nebuvo kokių tai bėdų. Bet visada labiau patiko humanitariniai mokslai. Tai savaime aišku, jog kiek sunkiau prisiversti, pavyzdžiui, su matematika. Taip ir būdavo, kad labiau mokiausi tą, kur ne tiek pastangų dėti reikia. O dabar esu 12-okė. Artėja egzaminai. Laikysiu lietuvių k., matematikos, anglų k. egzaminus. O tvirtai tikrai nesijaučiu.
Kodėl man to reikia? Mokyklą bent jau pabaigt tai reikia :)) Savaime aišku – egzaminus išlaikyti kuo geriau.
Pasiekimai:
1. Mokykla. Susikoncentravus ir išsikėlus šį tikslą, tapo lengviau mokytis ir netgi mažiau laiko užtrunka. Todėl, kad anksčiau atsiskaitymui ruošdavausi paskutinę minutę. Dabar pasidalinu medžiagą lygiomis dalimis kiekvienai dienai ir visas pasiruošimas tapo daug lengvesnis procesas.
2. Kartojimas egzaminams. Šioj vietoj viskas vyksta kiek pasyviai, išskyrus anglų kalbą. Kartą per savaitę važiuoju į privačią anglų k. pamoką, kur kartojuosi egzaminams. Stengiuosi kuo dažniau ne vien šnekėti, o ir mąstyti angliškai. Bet jaučiu, kad su šituo tikslu reikia dar smarkokai pasitempti.

7. MANO SVEIKATA PUIKI: KIEKVIENĄ DIENĄ MANKŠTINUOSI, IŠGERIU 2L VANDENS IR VALGAU TAI, KAS MANO ORGANIZMUI SVEIKIAUSIA.

Dabartinė situacija. Esu lankiusi jogą, daug metų prašokus, todėl dėl to, kokią mankštą daryti – problemų nėra. Bet vat atsikėlus prisiversti tą mankštą ir padaryti – čia jau sudėtingiau. Pradėjau jausti, kad sveikata vėl darosi ne tokia ideali, kokia buvo anksčiau, todėl ir nusprendžiau save “sugriebti” ties sveikata. Gryno vandens apskritai gerdavau labai mažai. Dabar pagalvojau kaip aš dar laikausi ant kojų išgerdama vos po keletą stiklinių vandens per savaitę. O kas dėl maisto, niekada nemėgau riebaus maisto, iš mėsos mėgstu tik vištieną ir kalakutieną. Ne todėl, kad būčiau kokia tai dietininkė. Jaučiu, kad organizmas labai apsunkėja po kokios tai kiaulienos, o ir skonis man nėra jau tas, žadą atimantis. Tačiau kartais taip jau nutinka, kad pasilepinu ir ne tokiu sveiku sau maistu – McDonald‘s, šokoladas, Čili, įvairiausi gardėsiai. Nusprendžiau, kad pakankamai jau užnuodijau savo organizmą.
Kodėl man to reikia? Prieš savaitę buvau ne juokais susirgus. Supratau, kad priėjau ribą – arba ir toliau silpninu savo organizmą, arba susiimu.
Pasiekimai. Su mankšta – blogai. Su maistu – patenkinamai. Su vandeniu – normaliai. Kadangi jau vien kėliausi VISADA 4 arba 5 val. ryto, atsikėlus dar ir save su mankšta muštruoti pasirodė jau kiek negailestinga. Nusprendžiau, kad nuo kitos savaitės pradėsiu. Su maistu – namie save labai kontroliavau ir džiaugiuosi šiuo pasiekimu. Tačiau mokykloje ir už namų ribų – jau nebe. O su vandeniu viskas gan gerai. Manau, organizmui nereikia kelti nervinio priepolio imantis dabar viską daryti maksimaliai, nes čia ne žaisliukas. Taip, galiu tik susigadinti sveikatą. Todėl šią savaitę pradžiai kiekvieną dieną išgerdavau po 1l vandens. Nepaisant kai kurių nukrypimų galiu jau dabar pasakyti – savijauta geresnė, jėgų daugiau, rytai absoliučiai kitokie.

8. AŠ TURININGAI LEIDŽIU LAISVALAIKĮ.

Dabartinė situacija. Dažnai laiką leisdavau su tais žmonėm, kurie mano manymu, nėra verti jo. Paprasčiausiai mūsų vertybės dabar išsiskiria. Ypatingai kalbu apie daugumą bendraamžių. Tie žmonės gyvena mintimis apie penktadienį, apie alkoholio skyrių parduotuvėje, apie malonų virpupiuką, kurį pajaučia pamačius užrašą „Degtinė“, jie tiesiog negali sulaukti to momento, kai suvartojus pakankamai atsiriša liežuvis ir pagaliau tau pasidaro „linksma“(Atleiskit tie, kurie ką tik supykot). Nežinau net ir kam dėkoti, bet Ačiū Dievui, kad nei man tą virpuliuką sukelia koks tai butelys, nei kokias emocijas sukelia alkoholio skyrius ir svarbiausia – stebėdama aplinką jaučiuosi vos ne laimės kūdikis, nes moku linksmintis ir be alkoholio, moku atsipalaiduoti be jo, galų gale aš galiu užkalbinti kitą žmogų ir visiškai blaiva! Taigi, šiuo ilgu monologu noriu pasakyti, kad laiką leidžiu tik su žmonėm, kurie geba išgyventi ir blaivūs.
Kodėl man to reikia? Jei jau esu gan užimta ir turiu minimumą laiko laisvalaikiui, tai tą laiką noriu skirti tik mylimiausiems, artimiausiems ir to laiko vertiems žmonėms.
Pasiekimai. Dėl moralinių nuostatų neišsiplėsiu sakydama kam pasakiau NE, bet aš didžiuojuosi savimi šitoj vietoj. Vis dėlto daugelis mano bendraamžių pasiduoda draugų įtakai, o man tai atrodo daugiau nei apgailėtina. Aš pakankamai stipri – daryti tai, ką aš noriu. Daug šios savaitės laisvalaikio skyriau keliems tikslams, nes pirmą savaitę reikia įsivažiuoti į ritmą. Bet tas laikas, kurį praleidau su draugais, o ypač su geriausia drauge, man buvo šis tas, vat dėl ko jau vien verta gyventi. Mano manymu, tobulai laisvalaikis praleistas tas, kai tu vakare atsiguli į lovą ir pagalvoji – net jei ir tektų dabar palikti viską ir išvykti į kitą pasaulio kampelį vienai – aš jausčiausi super gerai, nes laiką praleidau su mylimiausiais ir taip gerai, kaip tik galėjau. Po šios savaitės dar negalėčiau tvirtai to pasakyti, bet sparčiai einu to link. Ir tikrai daugiau laiko turėčiau skirti šeimai. Atsigriebsiu kitą savaitę.

9. AŠ OPTIMIZUOJU SAVO IŠLAIDAS (Pasiskolinu iš Aivaro išsireiškimą)

Dabartinė situacija. Aivaras buvo pastebėjęs ir aš tik patvirtinu, kad neplanuotos išlaidos sudaro tokią didelę dalį visų išlaidų… Ir labai dažnai netgi viršija pajamas. Trečią mėnesį jau vedu tokį kaip savo biudžetą. Visos išlaidos, pajamos, rašausi kur išplaukia pinigėliai. Tai buvo tam, kad pasidaryčiau tam tikras išvadas apie savo įpročius ir esamą situaciją. Dabar atėjo laikas padarius išvadas – veikti.
Kodėl man to reikia? Vienas dalykas – esu dalinai išlaikoma tėvų. Antras dalykas dirbu Gauminoje, kas leidžia save dalinai išlaikyti. Išvados – pats laikas būtų suvokti kur galima išleisti mažiau, kur daugiau, surasti savo silpnybes ir tas spragas užpildyti.
Pasiekimai. Lyginant su dviem anais mėnesiais, spalio pradžia gan patenkinama. Neplanuotų išlaidų sumažėjo turbūt per pus. Bet man tai dar ne rodiklis, kadangi savaitė yra savaitė. Štai po mėnesio bus galima daryti tam tikras išvadas. Bet vis dėlto manau, kiekvienam yra ne pro šal pasianalizuoti savo biudžetą. Tai suteikia jausmą, jog tu valdai padėtį :)

10. AKTYVIAI UŽSIIMU SAVIUGDA

Dabartinė situacija. Jau minėjau, kad lankau VŠĮ „Kitas Variantas“ paskaitas. Ten ištikrųjų gaunu didžiulę dalį žinių ir praktikos. Tačiau visi žmonės turim silpnesnes savo savybes. Nebajotinai jų turiu ir aš. Matau, kad retsykiais jas ignoruoju ir bandau save įtikinti, kad ir taip galima eiti pirmyn. Bet ne, ta spraga vistiek lieka ir vieną dieną ji išlenda.
Kodėl man to reikia? Manau, šis tikslas yra būtinas, nes jis man padės stiprinti silpnąsias vietas.
Pasiekimai.
Kritika.Sekmadienį gavau teorinių žinių – kaip reaguoti į kritiką ir ją blaiviai priimti. Visą šią savaitę stengiausi taikyti. Turiu pasakyti, kad ne visada tas pavyksta. Tačiau progresą tikrai pastebėjau. Mano manymu, šiai savybei išsiugdyti prireiks tikrai ne vienos savaitės ir ne kelių :) Bet man džiugu, kad yra situacijų, kuriose labai protingai ir blaiviai tą kritiką priimu.
Karjeros planas. Pradėjau jį rašyti. Pajaučiau, kad reikia pagaliau visus taškus ant i sudėti ir gyvenimo kelyje. Kuo galiu pasidžiaugti – atradau kertines savo savybes, pomėgius, charakterio bruožus. Pagal juos galėsiu toliau analizuoti save ir spręsti kurį kelią turėčiau pasirinkti. Ištikrųjų šis darbas yra labai įdomus. Atradau tokių dalykų, tokių įvairiausių sutapimų. Galų gale paaiškėjo, kodėl esu tas, kas esu :) Būtinai atskiram įraše papasakosiu kaip to pasiekiau.
Radijo laida. Prieš metus ėmiau keletą interviu iš labai sėkmingų žmonių. Prieš savaitę dalyvavau tokiam rimtesniam interviu jau pati – Žinių radijas, laida „Sėkmingos tautos idėja“. Perklausiau tuos savo imtus interviu. Koks pasimetimas girdisi balse, netvirtumas, visokie ėėee.. . O štai gavau dabar jau būsimos radijo laidos įrašą ir likau labai maloniai nustebinta. Kokią didžiulę pažangą padariau per pusę metų. Balsas gan tvirtas, mintys reiškiamos aiškiai, glaustai, pasitikėjimas savimi, ir tik truputis ėėėee.. :)) Labai labai labai didžiuojuosi dėl šio progreso.

SAVAITĖS IŠVADOS:
1.Visiems tikslams dar turiu daug priekaištų, bet apibendrinant, manau, įvykdžiau ~60% išsikeltų tikslų.
2. Per savaitę turiu ~60 val. ir mano pasirinkimas kur jas paskirstyti.
3. Planavimui skirtas laikas: 2val. (Laisvai tiek galima skirti per savaitę. Pirmą dieną tik užtrunka ilgiau)
4. Toks jausmas, kad ši savaitė davė tiek, kiek paprastai duoda mėnesis :)

Taigi absoliučiai užskaitau ir noriu pasakyti viena – galėjau aš, gali ir Tu.

„Niekada niekada niekada nepasiduok“ – Winston Churchill

Griaunu sienas. Be jokio gailesčio!

Žmonės yra vieniši, nes užuot statę tiltus jie mūrija sienas.
– Josephas Fortas Newtonas

INSPIRATION komandos ištrauka:

Ar prisimenate sniego tvirtovių statymą? Iškritus lipniam sniegui mes statydavome didelę sieną. Po to, ruošdamiesi mūšiui, lipdydavome gniūžtes. Komanda, kurie pastatydavo geriausią sniego tvirtovę, paprastai laimėdavo, kadangi ta siena juos geriausiai apsaugodavo.

GAL MES LIGI ŠIOL STATOME SNIEGO TVIRTOVES, KAI SUTINKAME NAUJUS ŽMONES? Kiekvienas iš mūsų turi sieną, kurią pradėjo statyti dar vaikystėje. Kiekvieną kartą, kai būdavome įskaudinti, mes įtvirtindavome savo sieną, kad ji geriau apsaugotų. Dabar galime to net nesuprasti, bet priešais mus – TOKIOS TVIRTOS IR AUKŠTOS SIENOS, kad net veržliausias draugas negali jų įveikti.
Už savo sienų galime jaustis saugūs, bet kartu, ir vieniši. Sienos pastatytos tam, kad išskirtų žmones. Kad ne taip slėgtų vienatvė, turime bent kiek PRAMUŠTI SAVO SIENĄ IR ĮSILEISTI ŽMONES. Nereikia per vieną dieną sugriauti savo sienų, bet turbūt galime įsileisti bent vieną žmogų. Įsileisdami vieną žmogų po kito, suprasime, ką reiškia jaustis taip saugiai, bet kartu ir būti ne tokiems vienišiems.
Ištrauka iš: „Nakties šviesa. Vakaro meditacijos“ -vasario 15 Amy E. Dean

PRITARIU.

Kiek kartų norėjai užkalbinti kokį tai žmogų, bet sustabdei save. Ar tai ne siena?

Kiek kartų norėjai draugui pasakyti ką jauti, bet sustabdei save. Ar tai ne siena?

Kiek kartų norėjai čia ir dabar iškrėsti kokią nesąmonę, bet sustabdei save. Ar tai ne siena?

Kiek kartų norėjai pasakyti ką nors artimesnio savo šeimai, bet sustabdei save. Ar tai ne siena?

Kiek kartų norėjai pasielgti kitaip nei visi, bet sustabdei save. Ar tai ne siena?

KIEK KARTŲ VISKAS GALĖJO BŪTI KITAIP, TAČIAU SUSTABDEI SAVE. AR TAI NE SIENA?

Leiskime SAU. Nes šitaip pražiopsome milijonus galimybių.

KAIP NUGRIAUTI SIENAS?

1. TAI TAVO ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖ. Paimk ir tik trumpam įsivaizduok, kad visas Tavo gyvenimas, visas pasaulis – tai tavo žaidimų aikštelė. Tu kuri aplinką, tu dėstai taisykles ir įsitatymus. Visos smulkmenos, kad ir kokios jos mažytės būtų, ir visi dideli dalykai – tavo kūryba, tu juos sukūrei. Viskas paklūsta Tau. Tereikia panorėti ir veikti. Tai jei visas gyvenimas ta „Smėlio dėžė“, kodėl nepastačius ypatingo gyvenimo? Kodėl neleidus sau? Jei jau žaidimas, tai sužaiskim jį iš širdies ir su trenksmu :) Pavyzdžiui, praėjusią savaitę aktyviai bandžiau taip mąstyti. Atsirado tiek daug reikalingų žmonių tada, kai man jų labiausiai reikėjo. Atsirado daugybė galimybių kaip įgyvendinti vieną ar kitą mintį. O tiksliau sakant – manau, pradėjau matyti daugiau galimybių :) Galėjau aš, gali ir TU.

2.MĄSTYK, BŪK IR VEIK 120%. Šnekėti galima daug ką, tačiau svarbiausia – veikti. Kai jau jauti, kad stabdai save, kad iškyla kažkokia baimė, čia pat griauk, negailėk. Imk ir padaryk. Nelauk nei sekundės daugiau, nes kiekviena sekundė tik stiprina sieną. Ir juk kai nugali baimę, kai padarai – tada toks geras jausmas užplūsta. Atrodo naujų jėgų dozę gauni, kalnus vartyt galėtum pradėt. Pavyzdžiui, aš niekaip savo šeimai anksčiau negalėdavau pasakyti „Myliu“. Taip jau esam išmokyti – neišsišok, būk gera, paklusni, nereikšk savo emocijų. Taip, tas iš vaikystės. Pirmą kartą pasakius „Myliu“, tėvai žinoma liko šoke ir aš iškart išbėgau iš namų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau grioviau be gailesčio tą sieną. Dabar visada šeimai pasakau, kad ją MYLIU. Siena sugriauta. Galėjau aš, gali ir TU.

3. FIKSUOK. Aš turiu tokią man dovanotą knygelę. Mažutė – telpa bet kokioj rankinėje. Kai tik nutinka kas nors gera, kai tik perlipu per save, kai tik padarau ką gero, kai tik esu 120% – iškart išsitraukiu tą knygelę ir joje pasižymiu tai. Ir vis noriu prirašyt vienu kitu punktu daugiau, nei buvo vakar. Vis noriu rašyti ir rašyti į ją. Nes kyla azartas. O su kiekvienu tokiu įrašu – pradedi jausti, kad laikai pasaulį savo rankose. Galėjau aš, gali ir TU.