Kuo skiriasi moterų ir vyrų pasauliai?

Kartais atrodo, kad moterys ir vyrai nesiskiria, juos lydi tik daug nepaaiškinamų nesusipratimų. O kartais atrodo, kad tie patys vyrai ir moterys – tai atskiros planetos, kurioms tiesiog pasisekė kaktomuša atsidaužti vienas į kitą. Šis įrašas yra skirtas tam, kad abi planetos suprastų viena kitos subtilybes ir pradėtų veikti kaip komanda :)

ŠIAME ĮRAŠE SUŽINOSITE:
Kaip labai skiriasi jūsų ir jūsų antros pusės smegenys? (Testas, kurį rekomenduoju porai išspręsti dar prieš skaitant toliau)
Kodėl moteris žino viską, kas dedasi aplink, vos įėjusi į patalpą ir kodėl ji visada taip magiškai suranda tai, ko vyras taip ilgai ieškojo?
Kodėl pravirkus kūdikiui vyras toliau “pučia į akį”, o paprašius jo pasakyti iš kur sklinda verksmas jis tai padarys tiksliau nei moteris?
Kodėl vyrai myli akimis, o moterys ausimis?
Kodėl moteris apie pašnekovo liūdesį supranta iškart, o vyras tik pamatęs ašaras?
Kodėl moterys tiek daug kalba?
Kurie skonio receptoriai labiau išlavinti pas moteris, o kurie pas vyrus?
Kodėl vyrai geriau jaučiasi miegodami arčiau durų, o moterys toliau nuo jų?
Kodėl moterys dažniau nei vyrai skundžiasi dėl skausmo ir turi labiau raukšlėtą odą senatvėje nei vyrai?
Kodėl moteris gali daryti daug darbų vienu metu, o vyras tik vieną?
Kodėl vyras “apkursta” žiūrėdamas televizorių?
Kodėl moteris nori kalbėti, kai turi problemų?
Kodėl vyrai nenori kalbėti apie savo problemas, o moterys vis bando dalinti patarimus?
Ką reiškia moters pasakymai “ar norėtum…?” bei “ar galėtum..?”?
Kodėl moterys mėgsta apsipirkinėti, o vyrai ne?
Kodėl tam tikru metu moterų orientavimasis erdvėje arba iškalba pagerėja, o tam tikru metu suprastėja?
Kodėl rudenį vyrų ir moterų lytinis potraukis didžiausias?
Kodėl moterų nuotaikos tokios nepastovios? Kodėl mūsų smegenys moteriškesnės ar vyriškesnės?
Kodėl dauguma šiuolainių vyrų turi moteriškų hormonų perteklių?
Kodėl homoseksualumas gali būti vadinamas įgimtu?
Kodėl vyrai – tai “mikrobangų krosnelės”, o moterys – “elektrinės orkaitės”?
Kuriais metais moterų ir vyrų lytinis potraukis didžiausias?
Kas labiausiai jaudina vyrus ir moteris? Kokios yra meilės fazės?

REGOS SKIRTUMAI. Evoliucija lėmė tai, kad moterys turi labai gerai išvystytą periferinį regėjimą, t.y. mato labai plačiai. Senais laikais moterys gyveno olose, kuriose prižiūrėdavo savo atžalas, kurdavo ugnį, gamindavo valgyti ir prižiūrėdavo olą, kad į ją neįsėlintų priešai – žvėrys. Dėl to moterys ne taip gretai pamato tai, kas yra tolumoje, tačiau žaibišku greičiu sužino kas vyksta aplink jas, o ypač kai kalba pasisuka apie konkurentes :) Dėl to vyras dažnai apkaltinamas tuo, kad žiūrėjo į kokią nors moterį, kai šalia buvo jo mylimoji. Moteriai užtenka žiūrėti į lempą, kad pamatytų tą moterį, o vyrui tai juk reikia patalpą apžvelgti nužiūrint kiekvieną objektą!
Nuo senų laikų vyro vaidmuo buvo visai kitoks nei moterų. Jie išeidavo į medžioklę, kuriai reikėjo aštraus regėjimo į tolį bei siauro regėjimo lauko. Todėl vyrams reikia apžvelgti viską kambaryje, kad sužinotų kas ten yra. Dėl tos pačios priežasties vyrai nėra tokie pastabūs ieškodami stiklainio šaldytuve. O moterims reikėtų tokiomis akimirkomis ne moralizuoti dėl to, jog jis neranda to, kas jo panosėj. Reikia pasistengti suprasti, kad šaldutuve jis gali ir nesurasti to stiklainio, tačiau dar įeidamas į parduotuvę jau matys kur eiti, kad sumedžiotų tą patį stiklainį su marinuotais agurkėliais tolumoje.

KLAUSOS SKIRTUMAI. Moterys žymiai geriau nei vyrai girdi ir ypač gerai skiria aukštus garsus. Dėl to ji prabunda tik išgirdusi kūdikio verksmą. O štai vyras miega toliau, nes jam tiesiog nėra duota tokia gera klausa kaip moteriai. Tačiau jeigu vyro paprašytumėte pasakyti iš kur sklinda kūdikio verksmas, jis tai padarytų geriau nei moteris, nes jis orientavimosi erdvėje profesionalas. Taip pat vyrai geriau pamėgdžioja kitų gyvūnų balsus mat šio įgūdžio labai reikėdavo medžiojant.

KALBOS SKIRTUMAI. Moterys supranta apie pašnekovo emocijas iš kelių sakinių, o vyras, kad tai suprastų, turi pamatyti ašaras ar juoką. Taigi, vyrai greičiau pamato nei išgirsta. Ne be reikalo yra sakoma, kad moteris myli ausimis, o vyras akimis. Taip pat moteris greičiau pajaučia kitus žmones ir dėl to, kad turi įgimtą gebėjimą žmogų suprasti ne tik iš tiesioginės kalbos, tačiau ir netiesioginės kalbos bei jo gestų, intonacijos. Vyrai tą irgi sugeba, tačiau lėčiau ir silpniau nei moterys. Medžioklėje vyrams nereikėjo šifruoti kitų medžiotojų kalbos ar gestų, jie susikalbėdavo žvilgsniu, kad neišbaidytų grobio. O štai moterys visais laikais bendravo daugybe būdų, kad išsakytų tai, ką nori.
Niekam ne paslaptis, kad moteris čiauška be perstojo, o vyrai kalba nedaug. Tai paaiškinti galima tuo, kad vyras ir moteris turi apytikslį žodžių limitą dienai. Į jį įeina ir verbalinė, ir neverbalinė kalba. Vyrai apsiriboja maždaug 7000 žodžių, o štai moterims prireikia maždaug 17000. Ar dar kyla klausimų kodėl vyrai šneka mažiau nei moterys? :) Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad vyrų kalba nėra taip gerai išvystyta kaip moterų (prisiminkime jų kalbos būdą medžioklės metu). Todėl moterims geriau sekasi išsakyti savo jausmus, mintis, o vyrams tai gana sudėtinga. Todėl nespauskite jų prašydamos leistis į smulkias detales ar vaizdžiai kažką nupasakoti. Taip pat moterys vienu metu turėtų kalbėti su vyrais tik apie vieną idėją ar dalyką, o ne nukrypti prie kitų temų, kaip dažnai pasitaiko. O vyrai turėtų kalbą stengtis kuo labiau lavinti ir su moterimis kalbėti platesniu žodynu, pasakyti daugiau, domėtis moterimi daugiau. Iš abiejų pusių reikalingos pastangos ir supratimas.
Kai moteris klausia vyro “Ar norėtum, kad padaryčiau masažą?”, galimas daiktas, kad ji nori, jog masažą jai padarytų vyras. Taip moteris bando netiesiogiai pasakyti ko nori.
Taip pat moterys dažnai netiesiogine kalba prašo ką nors padaryti vyrų: “Ar galėtum išplauti indus?”. Vyras supranta tiesiogiai ir atsako: “galėčiau”. Jis ir galvoja: “bet moteris juk neprašė, kad jis išplautų indus, ji tik paklausė ar aš galėčiau”. Moteris turėtų pasistengti kalbėti vyriška tiesiogine kalba.

SKONIO SKIRTUMAI. Ne paslaptis, kad moterys anksčiau rinkdavo uogas ir kitas gėrybes. Tai štai vyras patikrindavo ar jos nenuodingos (pagal kartumą), o moteris ar jos sunokusios (pagal rūgštumą ir saldumą). Dėl to matyt geriau būtų vyrams tikrinti ar patiekale pakankamai druskos :) Kiek pastebėjau, aš tikrai dažniau linkusi maistą persūdyti nei mano draugas.

MIEGOJIMO POZICIJOS SKIRTUMAI. Kažkodėl pati miegodama dvigulėje lovoje arčiau durų aš visada jaučiausi kiek nejaukiai, o ypač tada, jei durys būdavo atidarytos. Taip yra todėl, kad vyras kaip guolio sergėtojas yra pripratęs miegoti šalia durų, kad esant pavojui galėtų apginti savo šeimą nuo plėšrūno. Tiek moteris mieganti arčiau durų, tiek vyras miegantis toliau nuo jų gali patirti nemigą ar prastą miegą.
Net ir būdamas svečiuose vyras dažnai mėgsta atsisėsti ten, kur matytų visą aplinką, o ypač įėjimą ir išėjimą, priežastis ta pati :)

SKAUSMO SUPRATIMO SKIRTUMAI. Moters oda yra maždaug 10 kartų jautresnė, o taip pat ir plonesnė nei vyro, todėl bet kokį sužeidimą ji priims 10 kartų rimčiau nei vyras. Dėl odos plonumo moterys senatvėje turi ir daugiau raukšlių. Todėl vyrams reikėtų supratingiau žvelgti į nusiskundimus dėl menkų sužeidimų, nebūtinai tai yra perdėta!

SKIRTINGAS UŽDUOČIŲ SKAIČIUS, SU KURIUO GALI SUSIDOROTI VYRAI IR MOTERYS. Vyro smegenys sudarytos tarsi iš daugybės dėžučių. Vienu metu vyras gali atidaryti tik vieną dėžutę ir kalbėti/daryti tik tai, kas joje yra. Prireikus kitos dėžutės, jis turės į vietą padėti ankstesniąją. O štai moters smegenys labiau primena didžiulį tinklą, daugybę susijungusių tarpusavyje taškų. Todėl moters smegenys vienu metu gali dirbti su daug užduočių, o vyro tik su viena. Apie tai savo kalboje vaizdžiai pasakoja Mark Gungor.

SKIRTINGI PROBLEMOS SPRENDIMO BŪDAI. Anksčiau vyras turėdamas problemą, kurią reikia išspręsti, eidavo pasėdėti ant uolos. Atsisėsdavo, žiūrėdavo į horizontą ir mintyse ieškodavo sprendimo. Dabartinis vyras eina “ant uolos” tokiais būdais kaip televizoriaus žiūrėjimas, video žaidimų žaidimas, greitas TV kanalų junginėjimas ar kiti užsiėmimai, kurių metu galima galvoti. Todėl moterys neturėtų pykti dėl to, kad su jomis tuo metu nekalbama arba į jas nereaguojama arba daroma kažkas, kas neturi prasmės. Juk jie ne moterys, jie vienu metu gali veikti tik vieną dalyką. O kai tai yra “sėdėjimas ant uolos”, geriau vyrui yra leisti surasti sprendimą pačiam tyloje. Tačiau vyrai irgi neturėtų tuo piknaudžiauti, nes tikrai ne visada žiūrint televizorių įtemptai sprendžiate problemas :)
Vienintelis būdas moteriai surasti sprendimą problemai arba bent jau ją išmesti iš galvos – tai išsakyti. Dažną vyrą tokiais momentais apima noras padėti surasti sprendimą, nes jis daro tai, ką yra įpratęs daryti kai turi problemų pats. Tačiau tokiomis akimirkomis vyrai neturi siūlyti sprendimų, jei moteris to neprašo. Tiesiog klausykitės! Elementarus pavyzdys tai vyro ir moters elgesys grįžus iš darbo. Vyras visas dienos problemas susidėlioja mintyse, tyloje suranda sprendimus, o moteris pradeda apie jas pasakoti. Tuomet kažkam trūksta kantrybė, nes moterį pykdo tai, kad vyras nuolat ją pertraukinėja vis siūlydamas kaip kažką daryti kitaip. O vyrą pykdo tai, kad ji šneka, o tai reiškia nori iš jo kažkokios reakcijos, bet ją gavusi širsta. Vyrai turėtų labiau klausytis, o moterys labai aiškiai pasakyti ar nori, kad vyras padėtų surasti sprendimą, ar kad tiesiog išklausytų jas. O jei jau moteris tyli ir nekalba, vyrai gali ruoštis rimtam pokalbiui, nes bręsta krizė.
Kai moteris vyrui kiek pabrėžiančiu tonu sako, kad nenori apie kažką kalbėtis, iš tikrųjų ji trokšta apie tai pasikalbėti, tad vyrai turėtų žinoti, kad kai kalba pasisuka apie pasikalbėjimą, kalbėtis būtina, nesvarbu, kad ji pati sau prieštarauja. Tai moteriška :)
Kai anksčiau vyras parodydavo savo silpnumą, papasakodavo apie savo problemas ar prašydavo moters patarimo, jo vietą užimdavo kitas patinas, stipresnis. Dėl to vyrai nesidalina savo mintimis su moterimis, nes patys turi smegenis, kurios yra problemų sprendimo mašina. Moterys savo ruoštu galvoja, jog patarimų davimas vyrui stiprina tarpusavio santykius. Štai ir gaunasi nesusikalbėjimas.

SKIRTINGAS POŽIŪRIS Į APSIPIRKINĖJIMĄ. Moteriai apsipirkinėjimas kaip ir kalbėjimas arba tas senasis uogų ir kitų gėrybių rinkimas – tarsi terapija. O vyrui tai noras greitai nudobti grobį ir parnešti jį namo. Todėl verčiau apsipirkinėti atskirai arba tada bent jau bandyti prisiderinti prie vienas kito poreikių.

Nepamirškite komentaruose papasakoti kokios mintys kilo skaitant :)

‎Skaitykite antrąją įrašo dalį ->>>>>

(Testas) Kaip labai skiriasi Jūsų ir Jūsų antrosios pusės smegenys?

Testas padės išsiaiškinti kiek labai vyriškos ar moteriškos yra vieno žmogaus smegenys, o jei išspręs abi pusės, paaiškės ir tai, kiek skiriatės vienas nuo kito :) Rekomenduoju šį testą išspręsti dar prieš skaitant įrašus apie moterų ir vyrų pasaulio skirtumus. Tiek moteriai, tiek vyrui, bet atskirai, o ne kartu. Taip gausite patį tiksliausią testo atsakymą!
Atsakinėdami į klausimus, pasižymėkite raides, žyminčias jūsų atsakymus. Jeigu nei vienas iš pateiktų atsakymų netinka, iš karto skirkite jam 5 taškus.

1. Kai žiūrite į žemėlapį arba gatvių planą:
a. Jums būna sunku, todėl dažnai prašote pagalbos
b. Apsukate planą taip, kad jis sutaptų su kryptimi, kuria judate
c. Lengvai suprantate žemėlapius ir planus

2. Gaminate sudėtingą patiekalą, groja radijas ir telefonu paskambina draugas. Jūs:
a. Neliečiate radijo ir toliau gaminate valgyti kalbėdamas telefonu
b. Išjungiate radiją, kalbate ir gaminate toliau
c. Pasakote draugui, kad perskambinsite, kai tik baigsite gaminti

3. Draugai rengiasi jus aplankyti ir klausia, kaip surasti Jūsų naujuosius namus. Jūs:
a. Nubraižote planą, aiškiai pažymite kryptis ir nusiunčiate draugams arba kam kitam liepiate jiems paaiškinti, kaip atvykti
b. Paklausiate kokius orientyrus jie žino ir paskui mėginate paaiškinti kaip atvykti
c. Žodžiu aikškinate, kaip atvykti: “važiuokite keliu A2 iki ligoninės, pasukite už prekybos centro į dešinę ir t.t.”

4. Aiškindami idėją ar sprendimą, jūs dažniausiai:
a. Naudojatės pieštuku, popieriumi ir gestikuliuojate
b. Aiškinate žodžiu, naudodami kūno kalbą ir gestus
c. Aiškinate žodžiu – trumpai ir aiškiai

5. Grįžę namo iš puikaus kino filmo, jūs mėgstate:
a. Įsivaizduoti scenas iš kino filmo
b. Aptarinėti filmo scenas ir dialogus
c. Dažniausiai cituoti filmo tekstus

6. Kino teatre jūs paprastai mėgstate sėdėti:
a. Dešinėje pusėje
b. Bet kur
c. Kairėje pusėje

7. Draugo mechaninis prietaisas sugedo. Jūs:
a. Užjaučiate ir kartu aptarinėjate ką daryti
b. Rekomenduojate patikimą meistrą
c. Išsiaiškinate, kaip prietaisas veikia, ir mėginate jį pataisyti

8. Esate nežinomoje vietoje ir kažkas jūsų paklausia, kur šiaurė. Jūs:
a. Prisipažįstate, kad nežinote
b. Kiek pagalvojęs spėjate
c. Be vargo parodote kur šiaurė

9. Radote kur pasistatyti automobilį, bet vieta ankštoka ir jums reikia įvažiuoti atbuline eiga. Jūs:
a. Geriau pamėginate surasti kitą vietą
b. Atsargiai mėginate pastatyti automobilį
c. Be vargo įvažiuojate atbuline eiga

10. Žiūrite TV ir suskamba telefonas. Jūs:
a. Atsiliepiate telefonu veikiant TV
b. Pritildote TV ir tada atsiliepiate
c. Išjungiate TV, paprašote aplinkinių patylėti ir tada atsiliepiate

11. Ką tik išgirdote naują mėgstamo dainininko dainą. Paskui jūs:
a. Galite be vargo padainuoti jos ištraukas
b. Galite padainuoti, jei daina išties paprasta
c. Sunkiai atsimenate, kaip daina skambėjo, bet galite atkartoti kai kuriuos jos žodžius

12. Padarinius geriausiai numatote:
a. Intuityviai
b. Sprendimą grįsdami visa prieinama informacija ir jausdami instinktyviai
c. Remdamiesi faktais ir statistika

13. Kažkur nukišote raktus. Jūs:
a. Užsiimate kitais darbais, kol savaime prisimenate kur juos padėjote
b. Užsiimate kitais darbais, bet nuolat stengiatės prisiminti kur juos padėjote
c. Mintyse atkurinėjate savo veiksmus, kol prisimenate, kur palikote savo raktus

14. Esate viešbučio kambaryje ir išgirstate toli gaudžiančią sireną. Jūs:
a. Negalite suprasti iš kur sklinda garsas
b. Galbūt, jei susikaupiate, galite parodyti, iš kurios pusės ji gaudžia
c. Iškart galite parodyti iš kur ji gaudžia

15. Ateinate į vakarėlį ir esate supažindinamas su septyniais ar aštuoniais žmonėmis. Rytojaus dieną jūs:
a. Lengvai prisimenate jų veidus
b. Prisimenate vos keletą veidų
c. Veikiau prisimenate jų vardus

16. Norite atostogas praleisti kaime, bet jūsų partneris nori važiuoti prie jūros į kurortą. Norėdamas jį įtikinti, kad jūsų mintis geresnė, jūs:
a. Maloniai jam nupasakojate savo jausmus – kaip dievinate kaimą, kaip ten visada smagu šeimai ir vaikams
b. Pasakote, kad būsite dėkingi, jei jis važiuos į kaimą, o kitą sykį vyksite į kurortą
c. Argumentuojate: kaimas yra arčiau, ten pigiau, puikios sąlygos sportui ir įdomiam laisvalaikiui

17. Planuodami dienos veiklą, jūs paprastai:
a. Sudarote veiklos sąrašą, kad galėtumėte pamatyti, ką reikia nuveikti
b. Galvojate apie tai, ką turite padaryti
c. Įsivaizduojate žmones, kuriuos pamatysite, vietas, kuriose apsilankysite ir darbus, kuriuos darysite

18. Draugą ištiko bėda ir jis atėjo pas jus pasiguosti. Jūs:
a. Užjaučiate ir suprantate jį
b. Sakote jam, kad bėdos niekad nėra tokios rimtos kaip atrodo, ir paaiškinate kodėl
c. Pateikiate pasiūlymų ar racionaliai patariate kaip išsisukti iš bėdos

19. Du bičiuliai, turintys savas šeimas, užmezga slaptą romaną. Kada jūs tai pastebite:
a. Pastebite labai anksti
b. Dažnokai jiems priekaištaujate
c. Greičiausiai nepastebite

20. Gyventi, jūsų supratimu, – tai:
a. Turėti draugų ir darniai sugyventi su aplinkiniais
b. Būti draugiškam su kitais išsaugant asmeninę nepriklausomybę
c. Siekti vertų tikslų, pelnyti kitų žmonių pagarbą, užsitarnauti prestižą, paaukštinimą

21. Turėdamas pasirinkimą mieliau dirbtumėte:
a. Sugyvenančių žmonių kolektyve
b. Netoli kitų, bet išsaugotumėte asmeninę erdvę
c. Vienas

22. Mėgstate skaityti:
a. Romanus ir grožinę literatūrą
b. Žurnalus ir laikraščius
c. Ne grožinę literatūrą, autobiografijas

23. Atėjęs į parduotuvę:
a. Dažnai perkate impulsyviai, ypač nupigintas prekes
b. Esate numatęs, bet perkate kaip papuola
c. Skaitote etiketes ir lyginate kainas

24. Einate gulti, keliatės ir valgote:
a. Kai norisi
b. Pagal bendrą dienotvarkę, bet prisitaikydami prie konkrečios situacijos
c. Kasdien maždaug tuo pačiu metu

25. Perėjote į kitą darbą ir susitikote daug naujų darbuotojų. Vienas jų skambina jums telefonu į namus. Jūs:
a. Lengvai atpažįstate jo balsą
b. Dažnai atpažįstate
c. Sunkiai atpažįstate

26. Kas jus labiausiai liūdina su kuo nors ginčijantis?
a. Pašnekovo tylėjimas ir ignoravimas
b. Kai pešnekovas nesupranta jūsų požiūrio
c. Pašnekovo tiriantys ar ginčijantys klausimai ir pastabos

27. Kaip jums mokykloje sekėsi rašyti diktantus ir rašinėlius?
a. Abu sekėsi gan gerai
b. Vienas dalykas sekėsi puikiai, bet kitas ne
c. Nekaip sekėsi abu

28. Atėję į šokių pamoką, jūs:
a. “Pajuntate” muziką, kai išmokstate žingsnius
b. Vienus pratimus ar šokius išmokstate lengvai, kiti sekasi sunkiai
c. Sunkiai pataikote į ritmą

29. Kaip jums sekasi atpažinti ir pamėgdžioti gyvūnų balsus?
a. Nelabai gerai
b. Pakenčiamai
c. Labai gerai

30. Po ilgos dienos vakare jums paprastai norisi:
a. Pakalbėti su draugais ar šeima apie dienos įvykius
b. Paklausyti, kaip sekėsi kitiems
c. Paskaityti laikraštį, pažiūrėti TV, bet ne šnekėti

KAIP SKAIČIUOTI TESTO TAŠKUS
Iš pradžių sudėkite, kiek yra A, kiek B ir kiek C atsakymų, paskui pasinaudokite žemiau pateikta daugybos lentele ir apskaičiuote galutinį rezultatą.

VYRAMS
A atsakymų skaičius x 10 taškų = ….
B atsakymų skaičius x 5 taškai = ….
C atsakymų skaičius x -5 (minus penki) taškai = ….
Iš viso taškų: ….

MOTERIMS
A atsakymų skaičius x 15 taškų = ….
B atsakymų skaičius x 5 taškai = ….
C atsakymų skaičius x -5 (minus penki) taškai = ….
Iš viso taškų: ….

Taip pat pridėkite tuos taškus, kuriuos surinkote skirdami po 5 taškus už klausimus, kuriems neradote tinkamo atsakymo.

REZULTATO ANALIZĖ
Dauguma vyrų surenka nuo 0 iki 180, o moterys – nuo 150 iki 300 taškų. Vyriškos smegenys paprastai surenka mažiau nei 150. Kuo arčiau 0, tuo vyriškesnės smegenys. Minusiniai testo rezultatai būdingi labai vyriškiems žmonėms. Kuo mažiau taškų surenka moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji turi lesbietiškų požymių.
Labai moteriškos smegenys vertinamos daugiau nei 180 taškų. Kuo didesnis taškų skaičius, tuo moteriškesnės smegenys. Kuo daugiau taškų, viršijančių 180, surenka vyras, tuo didesnė tikimybė, kad jis gėjus.
Vyrų, surinkusių mažiau nei 0 taškų, ir moterų, surinkusių daugiau nei 300 taškų, smegenys veikia taip skirtingai, kad juos sieja vienintelis bendras dalykas – gyvenimas vienoje planetoje!
Taškų suma tarp 150 ir 180 rodo abiejų lyčių mąstymo panašumą arba abiejų lyčių kitoniškumą. Tokie žmonės maisto nei visiškai vyriškai, nei visiškai moteriškai – lanksčiai.
Jeigu testą atlikote tiek moteris, tiek vyras, galite labai aiškiai pamatyti kiek taškų jus skiria. Tai labai vaizdžiai parodo kiek nesusipratimų gali kilti jūsų santykiuose ir kaip skirtingai kiekvienas iš jūsų mąstote. Tai išnarplioti padės tolimesnis įrašas apie moterų ir vyrų pasaulius.

Kaip sužinoti ar tai tas vienintelis?

Galbūt kai kurios iš mūsų net neužduoda sau tokių klausimų, galbūt dar kai kurioms ir nėra tikslo to daryti ir galbūt dar kitos nuolatos sau užduoda tą klausimą. Mano asmenybė ar požiūris, bet aš sau nuolat uždavinėjau tą klausimą, nuolatos. Dabar man nebekyla tokių klausimų.

PILNATVĖ. Kaip ir kiekvieną penktadienio vakarą draugas iškeliavo į darbą. Kadangi dirba tokioje vietoje, kur visas gyvenimas užverda tik naktį, mūsų ritmai savaitgaliais kiek skiriasi. Taip, taip, naktinis klubas. Bet ne tame visa mintis. Pati tądien turėjau irgi ilgą vakarą ir visai paryčiais su keliais draugais nuvažiavom pas draugą, truputį pabūti, pasimatyti, pažiūrėti kaip jam einasi darbai. Tik įėjus pradėjau jo dairytis, kažkas pagriebė už rankos ir pajutau kaip pradėjo tempti link savęs. Pasimetusi pažvelgiau į žmogų, kuris tempė link savęs klausdamas „Ko ieškai? Gal padėt?“. Tada kažkas paėmė už kitos rankos ir nei nespėjau suprast kaip kas, o čia jau stovėjo draugas priešais visas besišypsantis. Išgelbėjo :) Nors per visą vakarą ten buvau viso labo valandą, jaučiausi begalo gerai. Tarsi ta viena vienintelė valanda būtų buvusi geriausia kas galėjo įvykti šį vakarą. Nublanko visi įspūdžiai iki tol, tarsi prisipildė tai, ko taip trūko visą vakarą. Ir buvo nesvarbu, kad jis bėgiojo iš vienos vietos į kitą, bendravo su žmonėm. Aš būčiau galėjusi jį tiesiog stebėti visą tą laiką ir savijauta būtų buvusi tokia pat pilnatviška. Pakako to, kad jis šalia. Tai manyčiau, kad būtent tai ir yra vienas iš indikatorių sprendžiant ar tas žmogus užima tikrai išskirtinę vietą tavo gyvenime. Jeigu net ir tobuliausias vakaras, tačiau be jo, praeina tarsi „Na, viskas juk gerai, bet kažkaip nepilnai…“, tai šį tą tikrai reiškia.

IR SKAUSME, IR VARGE. Ir žinot kada klausimas „Ar tai tas vienintelis?“ praranda prasmę? Ar žinot kada jau nebereikia savęs klausinėti to? Tada, kai tas žmogus, labiausiai myli tave tada, kai esi dar apsimiegojusi ir be makiažo… Tada, kai sveikata itin subjurusi, negaluoji, o jis pasiruošęs, jei prireiks visus ant „ausų pastatyti“, padaryti viską, kad tik pasijaustum geriau. Tada, kai jis nedvejodamas gelbsti tave nuo girtų vyrų norinčių „Padėti surast tai, ko ieškai“. Yra daug ir įvairiausių tų Tada. Tačiau patyrus nors vieną tokią situaciją, klausimas „Ar tai tas vienintelis?“ paprasčiausiai nustoja egzistuoti, tokie klausimai jau nebekyla. Nes protas ir širdis pagaliau pradeda atsisakyti suprasti tą faktą, kad to žmogaus kai kada būtų galima nemylėti, kad kažkada tas žmogus tau galėtų būti negražus ar nemielas širdžiai, ne artimas. Tai tampa nebesuvokiama.

Tai ir noriu palinkėti, kad vieną dieną ir Jūsų gyvenime tas klausimas būtų išbrauktas iš kasdienio klausimyno sau. Nes tada tas žmogus ir tampa Tuo vieninteliu.

Iveta

Moterys ar vyrai tobulesni?

Moterys… Kai vienas žmogus man sakė dar prieš keletą metų, kad moterys be penkių minučių tobulos, tada tik savimeilę glostė, o tikėt netikėjau. Juk klystam tiek pat kiek vyrai, juk išgyvenam tą patį, ką vyrai. Bet šiandien, artėjant mūsų, brangiosios, dienai, neišvengiamai susimąsčiau šia tema. Kiekvieną dieną prasilenkiam su šimtais vyrų ir moterų. Iš to, ką pačiai teko matyti ir patirti, pabandysiu papasakoti apie dabartinį savo požiūrį ne į moterų tobulumą, bet į moterų ir vyrų tobulumą drauge :) Nes tikrai žavu kokia puiki komanda mes galime būti.

VAISIŲ ŽELĖ IR MES. Atrodo, kad moterys yra daug smulkmeniškesnės, įžiūrinčios mažiausias detales ir pastebinčios tai, ką vyro akys dažnai praleidžia. Sakysit be penkių minučių tobula? Na, vyrai mus stipriai lenkia savo gebėjimu matyti bendrą situacijos vaizdą, kitaip sakant, visą paveikslą. Tačiau kai moteris gamindama vaisių želė rūpinasi atskirai vaisiais ir atskirai želė (detalėmis), tai vyras jau rūpinasi visa želė su vaisiais (bendrai) :) Štai čia yra mūsų tobulumas drauge.

ŽUVYČIŲ ATSIRADIMO PANIKA. Sako moterys daug jautresnės. Nesutikčiau, gal kaip tik – empatiškesnės. Labiau įsijaučiančios į kitus žmones, kitų situacijas, kitų išgyvenimus. Vyrams sunkiau įsijausti, tačiau jų kozeris – blaivus žvilgsnis į situaciją. Taigi, kartais labai nuoširdus, bet paremtas jausmais, moters poelgis susitikęs su vyrišku blaivumu irgi sužaidžia puikiai. Kaip, kad tie atvejai, kai moteris pamato akvariume ką tik susilaukusią žuvytę ir puola su daug emocijų ir susijaudinimo ieškoti su kuo išimti 13 jauniklių, o štai vyras blaiviau pagalvojęs, kol moteris bėgioja, prieina ir tiesiog ramų ramiausiai išima dvi didžiausias žuvis.

VINIES INICIJAVIMAS. Visada maniau, kad niekas iš manęs nepadarys namų šeimininkės. Tačiau paragavus gyvenimo drauge pradedi jausti, kaip nesąmoningai ir labai maloniai rūpiniesi tuo, kad vyras būtų sotus, išskalbtais rūbais, sveikas ir kad namai būtų puoselėjami. O vyras padeda visa tai įgyvendinti ir ypatingai išspręsti visas kilusias problemas. Ir čia pastebėjau vieną dalyką – moteris dažnai yra labiau iniciatiorė, o vyro auksinės rankos padeda tai paversti realybe. Pavyzdžiui, vyras ir moteris gali ilgai kalbėti apie tai, kad reikėtų nupirkti kamštinę lentą ir ją pakabinti ant sienos įvairiausiems niekučiams. Bet kai moteris pagaliau ją nuperka ir įduoda vyrui, jis kaip mat įkala vinį ir ją pritvirtina prie tos sienos.

Post Scriptum
Sako, kad kiekvienam žmogui yra duota po vieną sparną, kuris kai kada padeda šoktelti nuo žemės, tačiau tik sutikus antrąją pusę Tu pagaliau išmoksti skraidyti. Gyvenimas pilnas to įrodymų. Linkiu patiems kuo dažniau juos atrasti bei pajausti kaip dviese įmanoma išmokti neįmanomo – skraidyti.

I.

Ne, meilės teorijos nėra

Kadangi šiandien kiek vakaroju, nusprendžiau įkelti į blog‘ą naują įrašą :) Jis bus kiek asmeniškesnis nei įprastai, tačiau dedu viltis į tai, jog galbūt kas nors jame įžvelgs save ir atras kokį atsakymą į ilgai kankinantį klausimą. Šiandien noriu papasakoti apie tai, kaip mano gyvenime atsirado mano antroji pusė ir kaip išsilaikėme drauge jau beveik metus. Ir ne šiaip paprastučius metus kartu, o tokius, kurie mums dviems „užaugino sparnus“.

Manau, kad kiekvienam yra savas laikas atrasti savas tiesas, savą filosofiją ar gyvenimo būdą meilėje, santykiuose. Pati su kiek kitokiu požiūriu į santykius susipažinau Kito Varianto paskaitose prieš du metus (Tuo metu man buvo 18m). Tada tai buvo tik plika teorija ir pirmieji bandymai kurti kokybiškesnius santykius. Bet reikėjo praeiti ir tą etapą, kad galiausiai pasiryžčiau šį tam kokybiškesnio gyvenime. Iki tol teko turėti ne vieną vaikiną, jeigu taip būtų galima pavadinti, nes su visais neišbūdavau ilgiau mėnesio. Kiekvieną kartą santykius užbaigdavau aš. Ir kiekvieną kartą viską teisindavau tokiais paaiškinimais kaip: „Mes per daug skirtingi“, „Mes tik geri draugai, nieko nebus“, „Kažkas nesilipdo“ ir pan. Po visu tuo slypėjo trūkumai, kuriuos įžvelgdavau kituose. Tuomet galvoje sukosi tik vienas supratimas – žmogus, su kuriuo pradedi draugauti, arba yra tinkamas ir turi reikiamas savybes, arba ne. Taip kiekviename įžvelgdavau ką nors netinkamo ir padarydavau išvadą – tai ne mano žmogus. Lūžis įvyko tada, kai supratau, kad problema yra ne kituose, problema yra manyje.

SUSIŽAVĖJIMAS IR MEILĖ YRA DU SKIRTINGI DALYKAI. Taip, labai dažnai susipažinus su nors kiek kabinančiu paširdžius žmogumi, mus „nutrenkia žaibas“. Tuomet atsiduriame tikrame rojuje, kur šis žmogus – tobuliausias, geriausias, žaviausias ir kitoks „iausias“. Tai susižavėjimas. Kai praeina šioks toks laiko tarpas (mano atveju mėnesis) ir geriau pažįstame to žmogaus įpročius, būdą, savitą požiūrį į pasaulį, tada sugrįžtame į realybę. Manau, būtent šis laikas ir yra esminis santykiuose. Nes arba tu išsigąsti to žmogaus trūkumų ir, susidūrus su pirmomis problemomis, atsitrauki, arba pasiryžti eiti koja į koją su tuo žmogumi – su visais žaviais jo privalumais bei trūkumais. Nes tik tas abipusis nuosprendis puoselėti santykius mokantis priimti kitą žmogų arba jei jis to nori, padėti jam keistis… tik toks požiūris gali atnešti ilgalaikius ir kokybiškus santykius. Manau, kad būtent šią akimirką, kai pora pasiryžta drauge leistis į šią nelengvą kelionę, galima pavadinti Meile. Ir tai skaityti, tai turėti galvoje, apie tai šnekėti yra juokas palyginus su tuo, ką tenka realiai pereiti šioje kelionėje. Tačiau neįkainojama yra tai, kokį „susišnekėjimą“ ir kokius jausmus poroje atneša tų sunkumų įveikimas.

ATVIRUMAS – VIENAS IŠ MAGIŠKŲ INGREDIENTŲ. Netrumpą laiko tarpą iki mano antros pusės buvau viena, nes paprasčiausiai bijojau dar vieno mėnesio susižavėjimo, o tada skaudaus išsiskyrimo – tai mane sekino, išsemdavo emociškai. O jau ir iš aplinkos buvau pradėjusi gauti ne tokius malonius komentarus. Kai susipažinau su savo antra puse, lygiai taip, kaip ir bet kuri kita susižavėjusi mergina, eilinį kartą skraidžiau padebesiais. Į šį jausmų liūną įpuoliau visai netikėtai, bet įpuoliau su viena sau išsikelta sąlyga – jeigu jau veliuosi į šį žaidimą, tai šįkart pasistengsiu atsiradus pirmoms problemoms nebebėgti, o imtis jas kartu spręsti, ieškoti sprendimų, o tai reiškia – puoselėti santykius. Ir sau tai pasakyti buvo lengviau, nei, kad išsakyti savo jausmus, savo nuogastavimus, savo mintis mylimam žmogui, kai atrsirado pirmosios kliūtys. Nenuostabu – šitiek laiko visose ankstesnėse draugystėse šiam etape pasiduodavau. Kad ir per sukastus dantis, kad ir per skausmą, bet atvirai jam sakiau viską, kas gulėjo man ant širdies. Ir turiu pasakyti – kitam ne ką lengviau. Nes tik abipusis supratimas, jog tai į santykių gerąją pusę, padeda išspręsti išsakytus nuogastavimus, atsiradusias kliūtis. Ne vieną kartą jau tai praėjome ir net neabejoju ne vieną dar teks praeiti, tačiau tai apkalbėjus, nusprendus ką keičiame, apima jausmas, kad mes jau nebe du atskiri, mes lyg kažkas begalo artimo, vieningo, nepalaužiamo. Tai stiprina. Ir šis velniškai geras jausmas neabejotinai atperka tai, ką teko porai atlaikyti.

BET KOKIUS STEREOTIPUS – LAUK! Turbūt kaip žmonių nėra identiškų, taip ir porų identiškų nėra, tačiau bent jau mes dažnai atsitrenkiame į sukurtus stereotipus. Dažnai yra manoma, kad jei jau yra pora, tai jiedu turi būti vienas į kitą panašūs, nes o gi kaip kitaip jie suras bendrą kalbą? Mes esame tobulas pavyzdys to, kad šis stereotipas yra gryniausia nesąmonė. Esame visiškos priešingybės. Jeigu aš esu ramesnio būdo, linkusi planuoti, apgalvoti, analizuoti, kryptingai kažko siekianti, idėjinis žmogus, tai maniškis – didelis energijos kamuoliukas, dažnai besielgiantis spontaniškai, improvizuojantis, labiau linkęs į darymą, o ne idėjas, Ir bet kurią sritį kurią paimtume, galėčiau pasakyti aš vienokia, jis kitoks. Nepamiršiu to, kai jo draugai po pirmo susitikimo paklausė: „Kaip jūs galit būti kartu?“ :) Laikui bėgant pradėjom labai ryškiai pastebėti – jis užpildo mano trūkumus, o aš jo. Ir tas savotiškas bendradarbiavimas sukuria labai pilnavertiškus santykius. Bet, manau, kad labai daug nulėmė tai, jog domimės panašiais dalykais, turime panašų požiūrį į daugelį dalykų, o tai reiškia žiūrėjimą viena kryptimi. Mes susiduriame su labai daug stereotipų – amžius, kitų nuomonė, gyvenimo kartu klausimas, karjera ir t.t. Tačiau patarčiau labai paprastai: poroje yra tik du žmonės kuriantys bet kokias santykių ribas ar nustatymus – jis ir ji. Taip, kartais į nuomonę tikrai reikia atsižvelgti, tačiau tai nereiškia, kad kiti turi teisę kurti mūsų ateitį, taisykles, nustatymus ar bet kokias ribas.

Post Scriptum
Vienu kartu norėčiau papasakoti viską, kas guli galvoje, tačiau tai tiesiog neįmanoma :) Ir rašau visa tai ne todėl, kad norėčiau išvesti kokią tai meilės teoriją. Ne, meilės teorijos nėra. Yra tik nenutrūkstama ir daug kantrybės reikalaujanti meilės praktika, kuri išmokys visko, ką žmogui reikia žinoti. Bet reikia nerti į ją su mintimi, jog laukia mokymosi procesas, kurio šaknys tikrai karčios, bet vaisiai begalo saldūs. Beje, išduosiu paslaptį – šalia tikrai mylimo žmogaus bet kokios eilinės problemos ar gyvenimiškos kliūtys tiesiog nublanksta :)

O kaip jums? Ar susiduriate su panašiais dalykais? Kaip reaguojate į problemas santykiuose?

Iveta

Du nuostabūs žmonės ir tai, kuom jie pasidalino

Gal sekmadienio ryto įkvėpimas atbėgo? Lyg antrasis kvėpavimas, toks jausmas.

Jau seniai nerašiau to, ką matau, ką girdžiu, jaučiu, uodžiu, kokie prieskoniai byra mano pačios gyvenime. O jie byra neproporcingai. Tai begalo saldu ir skanu, kad nors ir užsimerk iš malonumo. Tai rūgštu ir kartu, bet stiklinės vandens nieks neduoda, turi paragauti ir tokių skonių, o paragavęs juk supranti ką kitą kartą darysi kitaip, išmoksti gyvenimo pamokas. Tame ir visas gyvenimo žavumas.

Penktadienį dalyvavau paskaitoje, kurioj savo istorijas pasakojo Inga Krukauskienė ir Ričardas Doveika. Jie buvo taip vietoj ir laiku… Lyg kas specialiai būtų tuos du žmones man parinkęs ir atvedęs į tą auditoriją. Abu šnekėjo apie du dabar man aktualiausius dalykus. Noriu šiandien pasidalinti jais su Jumis. Pamatykit, išgirskit, užuoskit, paskanaukit ir pajauskit tai, ką jaučiu aš.

Inga dalinosi savo istorija, kurią buvau girdėjusi jau daugybę kartų, dėka televizijos šios moters istorija tapo perspausta, perskalbta, išgręžta iki paskutinio lašelio. Maniau iš pradžių, kad jau net ir nebegalima kažko naujo sužinoti. Įmanoma. Jos kiekvienas žingsnis yra lydimas didžiulio pasitikėjimo savimi. O kūno kalba byloja apie žavesį keliantį „bebaimiškumą“ prieš auditoriją. Nuolatinis ryšys ir po visą auditoriją bėgiojantis žvilgsnis tikrai buvo sustojęs ties kiekvienu. Taip, istoriją žinojau, bet išgirsti ją tokią – tikrą, nuoširdžią ir nesudirbtą sceninių šviesų, grimo, buvo nepaprasta. Taip beklausant jos ir stebintis ta stiprybe, kurią Inga nešasi su savimi, prisiminiau vieną dalyką. Laikas sustojo. Maždaug prieš metus žiūrėjau reportažą apie ją. Tada sau pasižadėjau, kad vieną dieną matysiu šią moterį priešais save. Tą akimirką supratau – Iveta, pildosi svajonė! Tai vienas iš geriausių jausmų, kuriuos kada nors gali patirti ir išgyventi. Atrodo tokia smulkmena, net buvau užmiršusi laikui bėgant, tačiau žiū kažkas pasirūpino, kad svajonė taptų realybe.

Paskutiniu metu ieškojau žmogaus, kuris man būtų autoritetas, kuris įkūnytų begalinę žmogaus stiprybę. Po šios paskaitos aš atradau jį. Pergalėti tiek gyvenimo audrų, kiek ši moteris išgyveno, sutikit, ne kiekvieno pečiams – tėčio mirtis vaikystėje, pirmagimės dukrelės mirtis, penkiolika metų laukimo, siaubingai sunkios gyvenimo sąlygos… O aš dar drįstu mąstyti apie tai, kad man sunku būti dvyliktoke? Taigi, paskutiniu metu ieškojau stiprybės, kad galėčiau pasisemti jos delnu sau. Atradau. Manau, ypač dabar ši moteris bus ta, kurios istoriją prisiminsiu tada, kai būsiu beleidžianti rankas žemyn.

Beje, jau apie pusę metų Ingos kontaktus turėjau, bet nerašiau, neskambinau. Maniau, ateis laikas, jausiu, kad esu pakankamai stipri stot priešais šį žmogų – tada ir stosiu. Po paskaitos, tą patį vakarą, dar kartą jai padėkojau jau asmeniškai. Ir dabar vėl gi atsigręžiu atgal, žiūriu į tai, kiek nueita… Kažkada bežiūrint tą reportažą apie Ingą, tai atrodė mažų mažiausiai naivi svajonė. Ne, svajonės pačios savaime nesipildo. Svajones pildome mes patys.

Ingos žodžiais-
Mokėjimo svajoti identifikavimas:

1) Dažnumas (Svajoti kuo dažniau)
2) Laiko tarpas (Jeigu prireiks, tegu tai bus ir 15 metų, bet nepaliaukit)
3) Intensyvumas (Svajonę reikia jausti taip, kad pagalvojus net padai „sviltų“, nežinotumėt kur dėtis!)
4) Svajonės aiškumas (Detalės? Ką matot? Ką jaučiat? Girdit? Uodžiat? Koks skonis? Koks toje svajonėje tu pats?)

Tik į auditoriją įėjus Ričardui Doveikai, visi sužiurom. Žmogus kaip žmogus, tik ženklas rodo jį esant kunigu. Viena, kita frazė ir mes visi jau puolam juoktis, visi švelniai tariant nustebę jo humoro jausmu. Aš ir pati to tikrai nesitikėjau. Su Ričardu buvau kelis kartus kalbėjusi telefonu, nes planavom nufilmuoti ir šį žmogų filmui. Jau tada jį begalo gerbiau už tai, kad girdėjęs mane vos kelis kartus, šitaip palaiko, skatina judėt pirmyn ir moko nepasiduoti „lietui“, kurio tikrai bus.

Kažin ar gali būti žmogus labiau savimi ir toks tikras, koks prieš mus stovėdamas buvo Ričardas. Kalba persmelkta humoro jausmo, kuris buvau turbūt labiausiai stebinantis visos kalbos metu. Visi leipo juokais, aš nei kiek neperdedu. Dažnai užmiršdavau tą kunigo ženklelį esant. Daugelis lektorių turėtų ko pasimokyti iš Ričardo, nes jo kalba, gestai, intonacija, ryšys su auditorija buvo kažkas nepaprasto ir labai įtaigaus. Šiam žmogui tikrai yra skirta eiti gyvenime tuo keliu, kuriuo jis ir eina dabar.

Pradėjo kalbą pavyzdžiu: „Kai Dievas sukūrė Pasaulį, pasakė, kad tai buvo gera. Kai Dievas sukūrė žmogų, pasakė, kad  tai labai gera“. Ričardas dalinosi savo gyvenimo istorija – 16 kvadratinių metrų butukas, keturi asmenys šeimoje. „Ten tilpo ir miegamieji, ir erdvi virtuvė, ir holai, ir darbo kambariai“ – ironizavo jis. Iš auditorijos pritariamai Darius klausė: „O didelis balkonas buvo?“. Ričardas juokaudamas taip ir dėstė visą savo istoriją, kuri priešingu atveju būtų atrodžiusi žmogui dideliu iššūkiu, skurdžia vaikyste, baime apie tai pasakoti bendraamžiams, sunkiomis mokymosi sąlygomis… Tačiau Ričardo tonas viską tapė šviesiomis spalvomis ir aš begalo žaviuosi tokiais žmonėm, kurie visus sunkumus gali tapyti ryškiau, šviesiau ir sakyti „Man to reikėjo. Niekas nevyksta be reikalo“.

Labiausiai juo „tikėjęs“ žmogus buvo jo tėtis, sakęs „Tu, vaikeli, bent devynias klases pabaik“ . O jis ne tik devynias klases pabaigė, bet ir studijas užsienyje, Romoje.

Ričardas privertė sustoti pasakydamas: „Sakom rytoj nueisim pas artimuosius, rytoj pasakysim, kad mylim… negalima artimiesiems sakyti „rytoj“. „Šiandien ir dabar“ – tai žodžiai, kurie turi būti sakomi mylimiesiems“. O tai kūryba, palaikyti pastovų ryšį, jį puoselėti, visaip kaip myluoti ir lipdyti, tam reikia dėti pastangas, tam reikia atiduoti visą save. Bet be to mes negalime vadintis žmogumi. Juk taip? Niekada nebus lengva mylėti kitą. Mylėtis (mylėti save) gali kiekvienas ir nori kiekvienas. Bet mylėti (meilę duoti kitam) vos vienas kitas išgali. O Ričardas ir sakė, kad meilė tai yra ne tik mylėtis, o ir mylėti.

Labai taikliai Ričardas pasakė aiškindamas pagrindinę skyrybų priežastį: „Kai žmonės dabar susitinka, jie pirmiausiai žiūri, kad sutaptų „apatiniai vamzdynai“, o tik po to ieško bendrų požiūrių, charakterio panašumų“. Baisu, bet taip ir yra. O kur toli Tu su tuo žmogum nueisi, kai veda tik „vamzdynai“, o ne akys, žiūrinčios ta pačia kryptimi.

Ir labai svarbus dalykas, kurio dabar visaip kaip stengiuosi mokytis pati. Sutinkam dažnai kitą žmogų su pirmu įspūdžiu, dažnai ir bendraujam su kitu žmogumi manydami „galėtum Tu būti vienoks ar kitoks“, „Nepatinka man Tavyje viena ar kita“, sakydami: „Pasikeisk, tada mylėsiu“. Ne kitame bėda. Mumyse bėda. Ričardas taip gražiai pasakė: „Sakykit kitam – aš Tau suteikiu galimybę būti pačiu savimi, nes Tu man rūpi“. Taip taip, paskutiniu metu stengiuosi į kiekvieną žmogų, kuris ateina į mano gyvenimą, žiūrėti žvilgsniu – Tavyje yra pamoka, dovana ar Dievas. Mano pareiga yra tau padėti tai išlaisvinti, mano pareiga tai matyti ir tuom gerėtis. Tam, kuris to nebandėt, nuskambės banaliai. O tas, kuris jautė, ar jausit, žinokit, kad nėra geresnio jausmo kaip priimti kitą tokį „tikrą“ ir nuoširdų. Kaukės viską komplikuoja, apipina intrigom ir melu, nuolatiniu prieštaravimu ir nepasitenkinimu. Viskas tampa daug paprasčiau ir nuoširdžiau, kai kiekvienas sutiktas Tau yra tai, kas gyvenime labai reiškminga.

Buda tik nušvitęs irgi pastebėjo, kad atsirado daug žmonių, kurie ėjo pas jį ir sakė, kad jis elgiasi neteisingai. O šis manė taip: „Aš esu nušvitęs, o šie žmonės ateina ir mane moko, matyt jie taip pat yra nušvitę. Kiekvienas jų – tai pamoka, kurią turiu išmokti“. Tiesa galiojanti amžiais ir tūkstantmečiais.

Po paskaitos, po vakarienės su geriausia drauge jau stojaus norėdama atsisveikinti ir pasakyti, kad aš taip džiaugiuosi, jog ji yra. O draugė apkabinus pati pirma pasakė „Ačiū, kad esi“. Tai vieni iš gražiausių žodžių, kuriuos kada nors galėtų ištarti draugai.

Post Scriptum
Kaip Ričardas pasakė, saugokite tai, kas yra šalia Jūsų širdies.

IS