Save realizuoti nėra lengva, tačiau norint būti laimingu – tai būtina

Dar keli mėnesiai atgal kam nors paklausus: “Kuo užsiimi gyvenime?”, jau paruoštas atsakymas būtų sklandžiai išslydęs iš Jos lūpų. O dabar tas pats klausimas sukelia gilų atsikvėpimą ir reikalauja daug pastangų sudėtingus dalykus paaiškinti vienu sakiniu. Ir patikėkite, Ji to tikrai neplanavo. Bet įdomiausia yra tai, kad dar niekada tas “sudėtingumas” taip maloniai nekuteno, dar niekada jis dienų viena po kitos nespalvino tokiom ryškiom spalvom. Ir tikrai niekada Ji nebūtų pagalvojusi, kad vieną dieną pasakos, kaip pasirinko ne aiškų, o labai jau miglotą ir visiškai nenuspėjamą kelią karjeroje.

2009m. – 2012m., Iveta

Tada, dar būnant mokykloje, ji nelabai nutuokė, ką norėtų veikti, tačiau turėjo vieną sąlygą – darbas turi būti įdomus. Taip į akiratį papuolus vienai didžiausių internetinių sprendimų įmonių Baltijos šalyse ji jau rašė laišką įmonės direktoriui. Tie metai nebuvo iš lengviausių darbo rinkoje – patyrusius specialistus atleidinėjo, o priimti vienuoliktokę vietoj tokio žmogaus irgi neatrodė sąžininga. Nesvarbu, kad ji ir rodė didelę motyvaciją būti komandos dalimi. Gavus neigiamą atsakymą ji turėjo priimti lemiamą sprendimą, kuris remiantis sveika logika turėjo būti susitaikymas su tuo ir bandymas ieškoti toliau. Bet kiek vienuoliktokė, kurią dar išlaiko šeima, o ambicijos siekia dangų, gali mąstyti logiškai? Ji labiau vadovaujasi instinktais ir jausmais.
Tada ji direktoriui pasakė, kad verčiau dirbs nemokamai nei kad nedirbs šioje įmonėje. Tuo metu tėvai šio sprendimo apskritai nesuprato – kam dirbti nemokamai, kai gali susirasti apmokamą darbą? Bet ji ėjo ten kiekvieną darbo dieną, leido vasaros dienas, kuriomis jos draugai džiaugėsi atostogaudami prie ežerų. O ji netgi kai kuriais savaitgaliais susitikdavo ofise su direktoriumi papildomai, kad tobulėtų dar sparčiau ir su jo pagalba įgautų reikalingų darbui įgūdžių. Atėjus paskutiniam vasaros mėnesiui jai buvo pradėtas mokėti atlyginimas už skiriamą laiką ir atliekamą darbą. Tai buvo didžiausias įvertinimas ir patvirtinimas to, kad anksčiau priimtas sprendimas buvo teisingas. Nuo to laiko tėvai net nebandė jos atkalbinėti nuo visų tolimesnių beprotiškų sprendimų, nes žinojo, kad tai beprasmiška – ji vistiek tai padarys ir pasieks savo.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau