Žvilgsnis į kūrybines industrijas pabaigus pirmą kursą

Kūrybinės industrijos ilgą laiką buvo mano didžiausia svajonė. Apie jokias kitas studijas net nenorėjau mąstyti – tai arba nieko. Mane KI kaip ir daugelį suviliojo taikliu, daug žadančiu ir dėl to viliojančiu aprašymu. Perskaičiau ir pagalvojau – mano vieta būtent čia, nepaisant visų gandų gandelių, kuriuos vėliau dar teko išgirsti. Jau iš tikrųjų prisilietusi, paragavusi, pamačiau, kad atėjau visiškai kitur nei tikėjausi, tačiau džiaugiuosi, kad vis dėl to pataikiau, nes niekur kitur savęs ir neįsivaizduočiau. Turbūt todėl ir nusprendžiau parašyti šį ilgą ir detalų įrašą – kad lengviau būtų suprasti besidomintiems kur gi ir su kuo būsite :)

STUDENTAI

KŪRYBININKAS TAI? Kūrybinių industrijų studentai paprasčiau dar vadinami kūrybininkais. Visus kūrybininkus suskirstyčiau į dvi gan aiškias grupes: 1) meniškeni 2) verslininkiškesni. Nėra visiškų vienokių arba kitokių, nes visi mes čia atėję turime nors šiokį tokį supratimą, esame nors kažkiek prislietę prie kultūros, meno, komercijos ir ne tik. Dauguma turi įvairių idėjų. Nemažai studentų papildomai užsiima įvairiausiomis Kūrybinėms industrijoms artimomis veiklomis. Kai kurie megėjiškai, o kai kurie jau rimčiau.
Dažnai manęs paklausia koks žmogus turėtų čia stoti. Manau, kad toks, kuris siekia tikrai ne specialybę įgyti, turintis daugybę idėjų ir ieškantis įrankių joms įgyvendinti. Nes prisiliesime prie daug ko ir patys turėsime atsirinkti kur gilintis labiau, o ką pakaks tik pačiupinėti. Nes bent jau po pirmo kurso man vis labiau pradeda atrodyti, jog paranku turėti vieną idėją, kurią norima įgyvendinti. Čia, Kūrybinėse industrijose, rasite viską tai idėjai įgyvendinti, nes dalykai papildo vienas kitą, praktinėse užduotyse dažniausiai patys pasirenkame temas, o tai reiškia, kad visus keturis metus turėsime progą išsigryninti ir išsianalizuoti savo idėją nuo a iki z. Ir plius drauge su dėstytojais, kurie ne tik teoretikai.

POTENCIALAS. Bendrai pažiūrėjus man atrodo, kad kiekvienas mūsų yra daugiau mažiau tarsi vaikščiojantys idėjų generatoriai. Vieni labiau kūrėjai, kiti labiau idėjiniai žmonės. Ir visi tokie skirtingi, kad net nežinau ar dar kur galima būtų surasti vienose studijose tiek daug skirtingų, unikalių, tokių įdomių žmonių. Man buvimas šioje aplinkoje – įkvėpimo šaltinis. Labai dažnai pagalvoju, oho ką padaro maža grupelė kūrybininkų… Tuomet ką padarytų kelios grupelės susijungusių tokių žmonių? Kalnus nuverstų. Kai kurios įmonės tai jau pradeda pastebėti ir pasitelkti kūrybininkus savo darbuose.

STUDIJŲ MODULIAI IR DĖSTYTOJAI

Kadangi dėstytojai nuo studijų modulių yra neatsiejami ir kokiais 80% lemiantys tai, kaip dalykas pasirodys studentams, apačioje plačiau aprašiau kiekvieną iš modulių bei, žinoma, dėstytojus. Kiekviena studijų programa turi savo pliusus ir minusus, o ir studentai be galo skirtingi, todėl prašau visa tai skaityti su ta mintimi, jog tai tik vienos iš pirmakursių nuomonė, pirmas susidūrimas su universitetu bei ten viešpataujančia tvarka, džiaugsmais ir ne tokiais linksmais dalykais. Tikiuosi, kad pravers tiems, kurie lygiai taip pat kaip aš kažkada, dvejojo ir sprendė dilemą būti čia ar nebūti :)
Pirmasis semestras buvo daugiau individualaus darbo, su daug praktinių užduočių, fantazijos išlaisvinimu. Antrasis man pasirodė labiau tarsi bandymas mus išmokyti dirbti jau komandose, ruošti darbus rimtesniu lygiu, nors kalba eitų ir apie kūrybą.

FILOSOFIJA (1 semestras)
Tomas Kačerauskas

Filosofija turbūt kaip visur filosofija :) Čia atėjus nori nenori tenka surasti savyje tą filosofo gyslelę ar ją šiek tiek atgaivinti. Pats modulis manęs per daug nesužavėjo, tačiau kaip ir visur galima įžvelgti naudą. Antrame kurse mokantis jau Estetiką šios žinios labai pasitarnavo, nes buvo galima remtis jau anksčiau įgytomis ir išdiskutuotomis su dėstytoju žiniomis.
Šis modulis labiau orientuotas į seminarus, per kuriuos dalyvauti ir tai daryti aktyviai būtina. Ten neužtenka tik būti, būtina yra kalbėti ir kalbėti apie tai, ką dėstytojas nori išgirsti, nes seminaro metu yra rašomi pliusai ir galiausiai jie yra sumuojami. Seminaras, kuriame nebuvo pasisakyta vertinamas kaip nulis. Todėl šis modulis man labiausiai primena ilgas studentų ir dėstytojo diskusijas apie Platono „Valstybę“, Adorno „Kultūros industriją“, Wittgensteino „Filosofinius tyrinėjimus“ ir kita.
Šį modulį dėstė dėstytojas, kuris mano ir kitų akimis – visiškas gerietis. Jau kas kas, bet šis dėstytojas labai myli kūrybininkus ir nors pats yra labai linkęs leistis į diskusijas seminarų metu, labai plačiai apimti dėstomą dalyką, leistis į filosofines lankas, tačiau jis vistiek labai supratingai žiūrėjo į studentus ir laikė mus kolegomis, kurie dar tik susipažįsta su filosofija.

LOGIKA (1 semestras)
Dalia Eidukienė

Prisipažinsiu bijojau šito žodžio ir visko, kas su juo susiję. Kažkodėl man tai labai siejosi su matematika. O matematika mokykloje man buvo kažkas labai svetimo, nes tikslieji mokslai manęs niekada nežavėjo, netraukė ir reiškė viena – daug kančių ir pastangų, kad sektųsi su jais susigyventi. Labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad mes pirmieji Kūrybinių industrijų pirmakursiai, kurie nebeturėsime matematikos, tačiau kartu, kaip ir sakiau, nieko gero nežadėjo ir logika. Tačiau pradėjus vaikščioti į šią paskaitą, supratau, kad net ir aš logiką turiu ir visai ji nesikandžioja.
Turbūt visa tai dėka dėstytojos, kuri man iki šiol atrodo kaip pati rūpestingiausia ir „mamiškiausia“ (gerąja prasme) dėstytoja. Ji sugebėjo įteigti, kad mokomės ne apie ką kita, o taisyklingą žmogaus mąstymą, apie įvairiausias mąstymo peripetijas ir metodus. Svarbu buvo vaikščioti į paskaitas, nes jų metu dėstytoja labai gerai viską išaiškindavo, pateikdavo daug gyvenimiškų ir iš savo asmeninio gyvenimo pavyzdžių. Todėl pabuvus paskaitoje mokytis nebereikėdavo, reikėdavo tik darkart paskaityti, pasikartoti. O tie minėti pavyzdžiai ir dėstytojos pasakojimai man buvo kažkas nuostabaus. Vis apimdavo jausmas, kad išeini iš paskaitos ne tik žinių pasisėmęs, bet ir pasimokęs gyvenimiškų dalykų.
Per seminarus, atsiskaitymus patartina rašyti tvarkingai, nekartoti jau minėtų pavyzdžių, mąstyti kūrybiškiau – dėstytoja į tai atsižvelgė ir įvertindavo visų atsiskaitymų metu. Taip pat, jeigu aktyviai dalyvausite ir gausite maksimalius balus iš tarpinių atsiskaitymų, būsite atleisti nuo egzamino. Tačiau kartu vertėtų žinoti, kad ši dėstytoja turi tvirtą išankstinę nuomonę ir principus dėl kai kurių dalykų, kartais, pavyzdžiui, aviatoriai dėl to kentėdavo, nes ji nuo pat pradžių juos „nurašė“. Nebent vienas kitas įrodydavo, kad yra verti pagarbos.
Apskritai man labai įdomu buvo išklausyti šio modulio medžiagą, nes net ir dabar karts nuo karto būna pritaikai vieną ar kitą dalyką, nebekartoji klaidų apibendrinant mintis, apie kurias sužinojom paskaitų metu ir net dėstytojos „gyvenimo“ patarimai pasitarnauja :) Žinoma, kaip ir visur reikės šiek tiek pasimokyti, tačiau tai nenueis šuniui ant uodegos! O jeigu viskas gerai, pabaigoje būsite labai meiliai pavadinti „mylimukais“.

STUDIJŲ ĮVADAS (1 semestras)
Ramojus Reimeris

Kiekvieną kartą kam nors sakant, jog studijuoju Kūrybines industrijas, tenka paaiškinti ir kas tai yra. Taigi čia būtent ir mokėmės apie tai, kur esame ir kur einame. Manau, kad šis modulis buvo naudingas, nes rėmėmės ne tik dėstytojo įsivaizdavimu ar vizija, o ir straipsniais, kurie tikrai labiau padėdavo įsigilinti ir suprasti mūsų „specialybę“, dažnai atvykdavo kviestiniai lektoriai, kurie irgi dalindavosi savo žiniomis bei vizijomis. Turėjome progą sudalyvauti „Atvirų inovacijų forumuose“. Todėl šio modulio metu gavome tarsi progą pažvelgti į Kūrybines industrijas iš daugelio taškų, kartais net gi neigiamo ir tas labai gerai, nes juk ne visi yra teigiamai nusiteikę kūrybininkų ir kūrybinių industrijų atžvilgiu, todėl lengviau suprasti ir juos. Peržvelgti Studijų įvado kurso temas galima čia.
Labai gera matyti mums dėstančius jaunus žmones, nes ir žinios, kurias gauname „šviežesnės“, labiau orientuotos į mūsų poreikius. Jaunesni dėstytojai kad ir kaip ten bebūtų lengviau gali įsijausti į mūsų kailį. O ir pats mokymo procesas gali būti lankstus, mes net gi pirmo semestro eigoje koregavome testų struktūrą.
Patį mokymąsi čia reikėtų suprasti labiau kaip komandinį darbą. Daugelis straipsnių, kuriuos skaitėme buvo angliški, todėl ne viską ir visada pats supranti. Todėl mes prieš atsiskaitymą susitikdavom su kursiokais ir aptardavom visas straipsnio dalis kaip kas suprasdavo. Labai padėdavo, nes toks mokymasis workshop’o principu ir palengvina straipsnio įsisamoninimą, ir padeda pažvelgti į viską plačiau.

Analizuoti straipsniai:
Creative Industries in Europe and Austria – Definition and potential
A critique of definitions of the cultural and creative industries in public policy

Esė darbas:
Kūrybinių industrijų įtaka pasaulio ekonomikai

DALYKINĖ KOMUNIKACIJA (1 semestras)
Ramojus Reimeris

Šį modulį dėstė tas pats dėstytojas kaip ir Studijų įvadą, todėl mokymosi tvarka buvo panaši. Pats dalykas dažniausiai savaime yra gan įdomus, todėl dėstytojas stengėsi informaciją perteikti kuo paprasčiau. Tačiau man asmeniškai lengviau įsiminti yra tada, kai naudojami ryškūs pavyzdžiai, iliustracijos. To gal kiek stigo. Seminarų metu turėdavom įvairiausius užsiėmimus – žaidimus deryboms, viešosios kalbos sakymą, prezentacijų ruošimą ir kt. Peržvelgti dalykinės komunikacijos kurso temas galima čia.
Šis dėstytojas į studentus žiūrėjo kaip tikras kolegas, labai pagarbiai ir tarsi įžiūrėdamas mumyse kokį tai potencialą :) Smagus akibrokštas buvo kai sužinojome, kad šis dėstytojas dar ir dj‘ėjus. Po to jo gerbėjų skaičius pagausėjo, pagausėjo! Nuliūdino tai, kad antrojo semestro metu su šiuo dėstytoju jau nebedirbome, tačiau jį tam tikra prasme pakeitė jo kolegė Kiekybinių medijų tyrimų metodų dėstytoja, su kuria šis dėstytojas mus buvo supažindinęs per savo paskaitas. Jiedu mus turbūt labiausiai ir mokė apie kūrybines industrijas ir kėlė tą savimonę bei supratimą apie KI naudą.

Analizuoti straipsniai:
Creating Businesslike Messages
Face-to-face communication: Is it really necessary in a digitizing world?

MEDIJŲ STUDIJŲ ĮVADAS (1 semestras)
Jekaterina Lavrinec

Man šis modulis pasirodė tarsi Kūrybinių industrijų šerdis. Tarsi tai, kas įkūnija Kūrybines industrijas – ir tai, kaip platu, įvairu ir nekasdieniška tai gali būti. Medijos, paprasčiau sakant, yra viskas, kas perduoda vienokią ar kitokią žinutę. Tai gali būti ir paprasčiausia komercinė reklama, tai gali būti ir įvairiai interpretuojamas užrašas ant sienos „Viešosios erdvės bankrotas“. Todėl studentams šis dėstomas dalykas buvo viskas, ką jie veikia ir kokią žinutę siunčia. Manau, dėl to daug kam buvo žymiai lengviau atsiskleisti ir brainstorming’ų, užduočių metu pasirodyti visais savo gabumais. Tuomet ir pasimatė koks kiekvienas kursiokas čia pas mus yra skirtingas, unikalus, turintis vis kitokių minčių ir idėjų. Ir kai pagalvoji, kad jeigu dar tos idėjos būtų ir apjungtos, tai būtų visiška kūrybingumo „bomba“.


Paskaitų ir seminarų metu dažnai vykdavo diskusijos, spontaniški brainstorming’ai. Gaudavome kokią idėją ir tada visi puldavome vienas po kito ją vystyti, papildyti, pažiūrėti visai iš kito taško, analizuoti. Pats bendravimas su dėstytoja buvo labai draugiškas, nuolatos būdavom vadinami „kolegomis“. Smagu, kad ne šiaip vadinami, o tokie ir jautėmės, nes vis būdavo kokia proga prisidėti prie dėstytojos organizuojamų projektų. Apskritai ši dėstytoja man paliko didžiausią įspūdį. Vis negalėjau atsistebėti tuo, kiek daug šis žmogus gali žinoti, kaip iš įvairių taškų į viską gali pažvelgti, kiek papildomų veiklų turi, kiek jėgų įdeda į tai, kad seminaras praeitų ne veltui ir ne vienai grupei, o visom trim, kurios ėjo viena po kitos. O komentuodama mūsų darbus ar pasisakymus, ji visuomet sugebėdavo surasti kažką teigiamo ir paskatinančio tarsi nuolat beisistengdama mus tik skatinti, o ne atvirkščiai. Dar ir dabar ne vienas studentas bendradarbiauja su šia dėstytoja. Ir galima net lažintis, kad visur kur kažkas kūrybiško vyksta, būtinai sutiksi ir Jekateriną :) Pavyzdžiui, daugeliui žinomame „Burbuliatoriuje“.
Šio modulio metu turėjome nemažai ir praktinių užduočių (siaubo filmuko kūrimas apie savo augintinį, prezentacija apie nieką, pasirinktos medijos pristatymas/ performansas ir kt), tačiau kartu nemažai ir skaitymo namuose tam, kad po to susitikę galėtume viską išdiskutuoti.

Analizuoti straipsniai:
Kūrybinės industrijos – nuo kasdienybės revoliucijos iki įdarbintos fantazijos
Meno kūrinys techninio jo reprodukuojamumo epochoje
Medijų studijos – filosofija, komunikacija, menas
Pokalbis apie Bleiro raganą su ja ir be jos
Auditorijos vystymas Šiuolaikinio meno centro praktikoje
Media Democracy and Education
Situationist Manifesto

KRIKŠČIONYBĖ IR KULTŪRA (pasirenkamasis dalykas 1 semestro metu)
Vidmantas Šimkūnas

Pasirenkamasis dalykas galėjo būti arba Krikščionybė ir kultūra, arba Bendravimo psichologija. Jeigu mano pasirinkimas būtų priklausęs tik nuo pavadinimo, neabejotinai būčiau pasirinkusi Bendravimo psichologiją, nes šis dalykas man yra žymiai artimesnis. Tačiau nuėjus į pirmą jos paskaitą supratau, kad mūsų su dėstytoja supratimas apie psichologiją ir juolab bendravimo psichologiją labai prasilenkia, todėl nusprendžiau, kad geriau jau bus rinktis antrąjį variantą. Šiandien dėl to tik džiaugiuosi, nes studentai pasirinkę bendravimo psichologiją liko labai nusivylę, o ypač dėstytojos vertinimo sistema.
Krikščionybę ir kultūrą mums dėstė kunigas, kuris jokiu būdu mums nepiršo religijos, tikėjimo. Viso kurso metu jis buvo labai nešališkas, apie krikščionybę kalbėdamas labiau kaip apie religiją, kurią studijuojame. Žvelgėme į ją labiau iš kultūros pusės.
Tačiau aš vis dėlto laikausi tos nuomonės, kad turėtų tarp tokių pasirenkamųjų dalykų atsirasti modulis ugdantis studentus kaip asmenybes. Tikrai daugelis pirmakursių iš pradžių net nenumanė kaip reikės susidėlioti savo laiką, kad viskas būtų įveikiama ir suspėjama. Laiko planavimo pamokos būtų tikrai pravertę ne vienam. Taip pat tokie dalykai kaip tikslų kėlimasis, savęs atradimas, streso valdymas ir kt. Nors dalinai pagal programą tai turėtų apimti Bendravimo psichologija, tačiau pasiklausius kitų studentų atsiliepimų susidarė įspūdis, kad labiau tas modulis kenkia nei duoda naudos.

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS MEDIJOSE (1 semestras)
Jolanta Aleknaitė ir Algimantas Čepulkauskas

Kūrybinėse industrijose informacinės technologijos užima labai svarbią vietą, nes daug mūsų darbo vyksta ir kuo toliau vis daugiau vyks kompiuteriu. Visa mūsų ateitis norim nenorim yra statoma ant to. Iš pradžių teko priprasti prie to kaip dažnai visuose mūsų darbuose figuruoja IT, nes mokykloje tas nebuvo jaučiama taip stipriai. Tačiau dabar tai tapę tarsi įpratimu, kad dalis studijų labai glaudžiai susiję su kompiuteriais.
Praktikoje mokėmės darbo su Microsoft Office Word, Power Point, Adobe Photoshop. Teorijoje to pačio tik iš teorinės, žinoma, pusės :) Patiko, kad per ne lyg į technologijas nesigilinome, prisilietėme prie tiek, kiek galėtų prireikti – bendram suvokimui.
Praktinių darbų atsiskaitymai vyksta labai paprastai. Mes gauname teoriją ir pavyzdžius. Juos galima analizuotis auditorijoje, galima savarankiškai. Tuomet gauname užduotį, ją atliekame ir taip atsiskaitome. Pusę galutinio balo „nešamės“ iš praktikos į teorijos egzaminą, kur galime gauti likusią dalį balo.

INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA (2 semestras)
Jolanta Aleknaitė ir Algimantas Čepulkauskas

Iš esmės tai tos pačios informacinės technologijos. Vertinimo sistema, dėstytojai, darbas lygiai toks pats. Antrąjį semestrą dirbome su Microsoft Office Excel, HTML ir Adobe Flash.
Pastebėjimas būtų tik toks, kad geriau dirbti savarankiškai arba tada bent jau atsinešus savo kompiuterį, nes auditorijose kompiuteriai nėra pajėgūs dirbti, pavyzdžiui, su Flash‘u :)

KIEKYBINIAI MEDIJŲ TYRIMŲ METODAI (2 semestras)
Rasa Levickaitė

Ilgas pavadinimas nusakantis labai paprastą dalyką – apklausas. Kiekvienam iš mūsų yra tekę su tuo susidurti gatvėse, telefonu, internetu. Ir atrodytų ko čia dar galima būtų išmokti, juk paprasta kaip du kart du. Su tokiu nusistatymu buvau ir aš. Tačiau pradėjus mokytis supratau kiek daug visokiausių dalykėlių įeina į tyrimų atlikimą, kiek visko reikia žinoti. Teorijos yra nemažai, nėra ji iš įdomiausių, tačiau dėstytoja sugeba ją pateikti „skaniai“, supindama su įvairiausiais pavyzdžiais iš savo praktikos, gyvenimo, užduotimis. Kurso temas galima rasti čia.
Žinoma, kaip ir bet kur kitur, įdomiausia dalis yra praktika. Grupelėse turėjome sugalvoti kokią nors naują, inovatyvią prekę ar paslaugą. Tuomet paruošti anketą pagal visus reikalavimus ir patarimus. Na, ir žinoma apklausinėjimo laikas. Savo anketą patalpinome internete ir taip pat dalį žmonių apklausėme gatvėje. Turbūt geriausias viso to dalykas, tai, kad per praktiką ir savo pačių klaidas pamatėme, ir kaip žmonės iš tikrųjų yra linkę patys sau pameluoti. Po to visiem kursiokam pristatinėjom kiekviena komanda savo prekes ar paslaugas, jų pasisekimą ar nesėkmes, tyrimų rezultatus, netikėtus atradimus. Taip pat ruošėme maketus apibendrinančius projektus. Po šio darbo mano požiūris į tyrimus pasikeitė kardinaliai. Supratau, kad tai yra puiki priemonė pačiam sau pasitikrinti savo idėjas. Aišku dažnai tyrimai būna pozityvistiniai (kaip dėstytoja ir sakė, moterys tyrimuose yra jaunesnės, žmonės uždirba daugiau ir t.t.).

Taip pat šio modulio metu rašėme pirmąjį rimtesnį rašto darbą. Pati pasirinkau gan plačią temą „Kūrybingumas transformuoja gyvenimą“, kuriai galo atrodė nebuvo, o čia dar ir daugybė šaltinių ir reikalavimų. Tačiau galų gale parašiau. Nebuvo jis idealus ir toli gražu mano akimis žiūrint dar iki išbaigtumo, norėtųsi tęsti ir tęsti tą temą. Tačiau apskritai labai gera praktika buvo, manau, ateityje tikrai pravers rašant kitus rašto darbus.
Įdomiausia, kad nors šis modulis ir turi nemažai teorijos, kuri nėra itin įdomi, tačiau šios žinios išbandytos per praktiką man pasirodė kaip vienos iš labiausiai praversiančių ateityje. O ir pati dėstytoja studentus įtraukia į kitas papildomas veiklas – dalyvavimą „Atvirų inovacijų forumuose“, pagalbą organizuojant renginius. Taip pat turbūt dar ilgai atrodys, kad bet kokiu klausimu, susijusiu su Kūrybinėm industrijom, mes visada galime kreiptis į šią dėstytoją, nes kaip jau ir minėjau anksčiau, ji viena iš tų, kuri deda daug jėgų į kūrybinių industrijų bei kūrybininkų auginimą.

SOCIOLOGIJA (2 semestras)
Jūratė Černevičiūtė

Man pasirodė, kad tai ne kas kita, o mūsų socialinė kasdienybė, ją supančios problemos, klausimai, hipotezės. Pati teorinė medžiaga yra apipinta įmantriais terminais, tačiau paskaitų metu dėstytoja visa tai labai paprastai ir žmogiška kalba paaiškindavo studentams ir tuomet atrodydavo, kad mes tiesiog nuolat klausome ir diskutuojame apie tai, ką visi žino, bet galbūt ne visada pasako. Dėstytoja nuolat pateikdavo pavyzdžius, todėl įsisamoninti tą teoriją tikrai nėra labai sunku. Tačiau man asmeniškai gal kiek trūko tos visos medžiagos iliustravimo. Kadangi visa medžiaga sukasi visuomenei aktualiomis temomis, yra daugybė vizualios medžiagos, kuria būtų galima iliustruoti tai, ką dėstytoja kalbėjo. Tuomet tos paskaitos būtų gyvesnės.
Seminaruose dalyvauti yra būtina, nes praleidus tris iš jų, pažymys yra mažinamas apie 0,7 balo. Šio modulio pagrindinis praktikos darbas tai buvo pranešimo paruošimas pasirinkta tema. Susiskirstėme į komandas: pirmasis pranešėjas, antrasis ir moderatorius. Komandose rengėme referatus, kuriuos po to turėjome pristatyti grupiokams. Mūsų pasirinkta tema buvo „Moterų ir vyrų padėtis įvairiose kultūrose“. Kadangi šviežios medžiagos šia tema rasti nebuvo lengva, nusprendėme atlikti tyrimą apklausiant po vieną ar kelis įvairių šalių atstovus tam, kad bent daugmaž pajustume pagrindinius panašumus ir skirtumus, įvairių kultūrų ypatumus. Darbas buvo įdomus :) Nors su pačiu pranešimu kaip ir anksčiau minėtu rašto darbu norėtųsi toliau ir toliau dirbti, tačiau prisilietėme prie to pakankamai ir tikslo toliau gilintis kol kas tikrai nėra.
Ši dėstytoja yra viena iš užimčiausių, todėl nebuvo tokio asmeniško bendravimo kaip su kai kuriais kitais dėstytojais. Tačiau atrodė, kad ko bepaklaustum šios dėstytojos, visada gausi atsakymą.

ETNINĖS KULTŪROS STUDIJOS (pasirenkamasis dalykas 2 semestro metu)
Justė Michailinaitė

Antrojo semestro metu galėjome rinktis Etninės kultūros studijas arba Meno istoriją. Galbūt išankstinis neigiamas dėstytojos nuteikimas dėl Meno istorijos, galbūt studentų pasirinkimas mokytis lengvesnį dalyką, tačiau Meno istoriją pasirinko ko gero tik vienas iš aštuoniasdešimties studentų kurse.
Etninėse kultūros studijose mokėmės apie kalendorines šventes, tradicijas, liaudies dainas, tradicinę šeimą ir kt. Dažnai ruošdavome prezentacijas tam tikromis temomis susiskirstę komandomis, žiūrėjome filmą „Miškais ateina ruduo“. Šis modulis buvo gan lankstus, nes turėjome labai jauną dėstytoją, kuri ir pati kaip sakė „buvo studentė“ :) Ir dainuojančių ir grojančių buvo. Ji labai aktyviai kvietė studentus dalyvauti organizuojant įvairius renginius, informuodavo apie renginius, kuriuose vertėtų apsilankyti.

ESTETIKA (2 semestras)
Agnieška Juzefovič

Estetika man pasirodė tarsi meno filosofija. Čia taip pat teko vėl prisiminti, jog turime kažkur giliai užslėpę savo filosofų gysleles. O ir dėstytoja mūsų buvo labai unikali :) Labai dažnai stebindavo ypač savo aprangos stiliumi, kuris su lig kiekviena paskaita vis keisdavosi. Sunku pasakyti tai gerai ar ne, tačiau gal šiek tiek ir blaškydavo tie nuolatiniai pasikeitimai. Tačiau kiek teko girdėti iš ankstesnių kursų, ši dėstytoja visuomet tuo pasižymėjo. Iš profesinės pusės ji puiki dėstytoja, tikrai išmano tai, ką dėsto.
Nors paskaitas buvo tik rekomenduojama lankyti, galiausiai vertinant buvo atsižvelgta ar dalyvavome būtent tam tikrose trijose paskaitose. Kas galbūt šiek tiek nesąžininga buvo tų atžvilgiu, kurie buvo visose išskyrus tas tris paskaitas. Seminaruose patartina ne tik būti, o ir labai aktyviai dalyvauti, kaip buvo ir filosofijoje, nes tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų galutiniame įvertinime. Taip pat maksimalaus įvertinimo negaus tas, kuris papildomai nesidomės. Tie, kurie atliko papildomus siūlytus darbus tikrai išlošė savo naudai.
Paskaitų metu žiūrėjome tokius filmus kaip „Solaris“, „Spring, Summer, Fall, Winter… And Spring“, teko ir patiems pristatinėti iš estetinės pusės pasirinktus ne Holivudinius filmus, menininkus ar meno sroves.

VERSLO PAGRINDAI (2 semestras)

Labai daug tikėjausi iš šio dalyko, nes pati esu labiau orientuota į šią pusę, o ne tiek menininę. Tačiau paskaita, po paskaitos pradėjo pasimatyti, kad šio modulio programa buvo paruošta neatsakingai. Paprastai dėstytojai studentams pateikia labai tvarkingą, nuoseklią, vienu šriftu, su aiškiai suprantamomis schemomis ar paveikslėliais ir žinoma visų paskaitų metodinę medžiagą. Šiame modulyje supratau kaip iš tikrųjų apsunkina mokymąsi ne taip pateikta, neatsakingai ruošta medžiaga. Tokie dalykai įneša daug chaoso į visą mokymosi procesą.
Paskaitos buvo skaitomos iš lapų, o ne dėstomos, su studentais nebuvo stengiamasi perdaug bendrauti. Na, nebent tuomet kai mums buvo rodoma „Valanda su Rūta“, kas buvo kaip nuolatinis moralas apie tai kokia prasta Lietuvoje situacija, o Amerikoje puikių puikiausia. Arba jeigu ne tai, tuomet klausėmės labai šališkos nuomonės apie kai kuriuos politikus (pavyzdžiui A. Zuoką).
Mane asmeniškai labai nuliūdino ir šio dalyko egzaminas. Galima būtų net nesigilinti į tą faktą kaip buvo pateikta teorinė medžiaga, tačiau pats egzaminas neatspindi net to, ką mokėmės. Informacijos buvo daug, ruošimosi buvo daug, o štai gavome keturis klausimus iš galima sakyti dviejų temų. Ir tik parašius galiausiai dėstytoja pasakė, kad teorinėje medžiagoje ji kai ko nepateikė. Po tokio egzamino, apie kurio tiesos paieškas dėl rezultatų geriau net neišsiplėsiu, tiesiog tikiuosi daugiau niekada nieko bendro neturėti su šia dėstytoja.
Žinoma, reikalą turbūt labai gelbėjo seminarai (juose būtina būti, nes rašant galutinį balą į tai atsižvelgiama), kuriuose gilinomės į tam tikras situacijas, statistiką, sprendėme kaip elgtumėmės, ko galima būtų pasimokyti iš kitų patirties. Tačiau net ir verslo pavyzdžiai (business case studies), kuriuos nagrinėjome buvo akivaizdžiai pasenę, jau nebetinkami 2011m. kursui, kas motyvacijos daugiau neprideda. Gavus užduotį dirbti komandomis, dėstytoja tiesiog mus „konvejeriu“ perklausydavo, kuomet atrodydavo, kad gali tiesiog pakartoti tai, ką sakė prieš tai šnekėjusi komanda arba galima būtų šnekėti net visai kita tema, nes mūsų vistiek nebuvo klausomąsi. Ar tai motyvuoja? Vargiai. Tai motyvaciją labai numušė ir tas kartas, kai tikrai pasistengėme parašyti komandos verslo planą, o atėjus jį pristatyti, dėstytoja absoliučiai nesiklausė, o po visko dar paklausė „Tai kodėl nenurodėt kaip ruošiatės reklamuoti?“, nors apie tai buvo visas ištisas skyrius.
Pasakysiu tik tiek, kad mano visiškai asmenine nuomone, man gaila, kad tokį svarbų man dalyką dėstė žmogus, kuris viso kurso metu atrodė nekompetetingas tą daryti. O juk taip norėtųsi, kad tokio dalyko dėstytojas būtų autoritetas, įkvėptų mumyse kibirkštėlę, norą imtis to, kas būtų ne vien idėjiška, tačiau ir pelninga, orientuota į verslą. Tačiau ačiū šiai dėstytojai už tai, kad nors verslo planą tikrai labiau pramokau ruošti.

KŪNO KULTŪRA (1 ir 2 semestrai)
Valda Morkūnienė

Na, apie ją teko girdėti dar net neįstojus, o ir polikninikoje rašydama sveikatos pažymą daktarė iškart nuteikė: „griebia ten, grieba“. Ir tai tikra tiesa. Iš pat pradžių po vasaros buvo labai sunku įšokti į tą ritmą ir įvykdyti dėstytojų reikalavimus. Tik čia, universitete, supratau ką iš tikrųjų reiškia kūno kultūra. Kaip jau sakiau, iš pradžių kūnas atsisako, priešinasi ir daro viską, kad tik tais rytais nereikėtų būti kūno kultūroje. Tačiau bėgant laikui pajaučiau kaip pradėjau tvirtėti, noriau daryti apšilimą ir jausti kaip apšyla kiekvienas raumenukas, o ir kai kurių raumenų tempimas po kūno kultūros pradėjo įgauti net gi malonų jausmą. Antro semestro metu, neįtikėtina, tačiau jau savo noru vaikščiojau vietoj kokio badmintono ar teniso į sporto salę, kur darėme pratimus pilvo presui. Sunku pasakyti kaip, tačiau dėstytoja sugebėjo įtikinti, kad einu ten dirbti dėl savęs.
Vienas pastebėjimas merginoms, universitete toks dalykas kaip mūsų dienos, negalioja. Čia nebuvo labai maloni žinia, tačiau laikui bėgant susitaikėm. Taip pat už kiekvieną praleistą paskaitą teks atidirbti kitu laiku.
Čia turėjome ir tokį dalyką kaip kūno kultūros teorijos testas. Nuėjus į keletą paskaitų, visi studentai susėdame mažoje auditorijoje, kur gauname metai iš metų tą patį tikrai palyginti lengvą testą, atsiskaitome ir gauname įskaitą :)

ANGLŲ KALBA (1 ir 2 semestrai)
Ivona Baranovskaja

Šis modulis turbūt kiekvienam iš mūsų kurso pasirodė labai skirtingai, nes tai priklausė nuo to, kaip dirbome mokykloje. Pirmo semestro metu man teko kiek atsipalaiduoti. Mokykloje turėjau labai stiprią anglų kalbos mokytoją, kuri nuolatos spaudė iš mūsų viską, ką gali. O štai universitete pirmą semestrą anglų kalba pasirodė labiau kaip atsipalaidavimas. Viskas buvo kaip ir gerai dėl medžiagos, kurią gavome, užduočių, kurias darėme, tačiau tai buvo tik nuolatinis tekstų analizavimas, užduočių, namų darbų darymas ir viskas. Nors ir artimomis kūrybininkams temomis. Na, dar turėjome vieną namų skaitymą, kur pasirinkę atitinkamos temos knygą, ją pristatydavome dėstytojai. Tiesa, iš testų gauti gerus pažymius buvo sunkoka, nes išmokti vis dėlto teko daug.
Antro semestro metu man pasirodė, kad viskas atsigavo. Greičiausiai tai įvyko dėl to, kad buvo atsižvelgta į mūsų atsiliepimus. Prasidėjo prezentacijų pasirinkta tema darymas, reklamų ruošimas, įdomesnės namų darbų užduotys, o ir darbo krūvis buvo žymiai didesnis. Šįkart atsiskaitinėjome jau nebe vieną, o tris home reading’us.

Į anglų kalbos paskaitas vaikščioti buvo būtina, nes į tai labai atsižvelgiama galutiniame įvertinime. Pati dėstytoja labai jauna, dėl to džiaugiuosi, nes ji gan lanksčiai žiūrėjo į mūsų mokymosi procesą, stengėsi surasti kuo įdomesnę informaciją, parinkti įdomesnes užduotis. Ir nors kai kada mokėmės ir ji, ir mes drauge, tačiau galutiniame rezultate tikiu, kad ir toliau mūsų darbo procesas tik gerės.

TAI KAS VIS DĖLTO TOS KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS? :)

Atsakymas trumpai, aiškiai ir paprastai šiame video filmuke:

Iveta

Vieno puodelio istorija

Stovėjo tas vienišas, neapčiupinėtas, tuštutėlis Coffee Inn’o puodelis kol vieną dieną prie prekystalio atėjo dvi merginos. Iš pažiūros studentės (prašė vieno puodelio kavos joms abiems).

Ir būtent šiam puodeliui išaušo „jo valanda“. Puodelis jau buvo bepradedantis mėgautis vidumi tekančia aromatinga kava (juk Tai jis patiria pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenime!), kai išgirdo merginą klausiant: „O turit kokį maišelį, kad nesimatytų puodelio?“. Tuomet timptelėjo puodelis gailiai lūpą ir susirūpino tuo, kas jo laukia… Ir jau nebesvarbu, kad jis buvo sklidinas fantastiškos kavos, dabar jo galvoje dėjosi tikras balaganas.

Merginos čiupo raudoną flomasterį ir ėmė puodelį kutenti raižydamos jį tuo pačiu raudoniu. Negana to, kad paleido pirmą ir paskutinį savo malonumą vėjais, kad jo laukė vienatvė tamsiame maišelyje, tai dar ir privertė jį raudonuoti… „Ar čia gyvenimas?“ – verksmingai galvojo puodelis.

Kai jis atsidūrė tame visai neypatingame, eiliniame ir dar tamsut tamsutėliame maišelyje, tada jam kilo geniali idėja: „Išsiliesiu, va tada mane pastebės!“. Abi merginos taip kažkur skubėjo, kad viena iš jų tik prabėgom sušuko: „Šiek tiek išsiliejo“. „Pf, šiek tiek mat!“ – įsižeidęs mintyse atkirto puodelis.

Tada jis dar girdėjo jas kalbant: „Tai įeinam ir greit paduodam“, „Gal paprašom, kad jis išeitų? Nes keistai atrodys, jei prie visų dovanosim…“. Viskas keistai susvirduliavo, lyg jos abi būtų sustingę. Pasigirdo: „Jis ateina, kaip tyčia!!“

-„Mes kaip tik pas jus ir ėjom!“
-„Laba diena“
-„Palaukit, palaukit, mes čia simboliškai… Su tarptautine mokytojų diena!“
(Puodelis pajuto kaip jis atsidūrė didesnėse, masyvesnėse rankose nei prieš tai, matyt vyras!)
-„Nes mums studentams jūs esat mūsų ateities mokytojas“
(Puodelis pajuto šviesos žiburėlį, kažkas intensyviai jį nužiūrinėjo)
-„Aš ką tik skolinausi 20ct iš jūsų kolegų, kad nusipirkčiau kavos! :)“
-„Mes skaitom jūsų mintis!“

Tada puodeliui viskas paaiškėjo… Jis ne šiaip puodelis. Tiek ilgai jis laukė ir tiek iškentėjo dėl to, kad štai šis žmogus galėtų iš jo atsigerti kavos, kurią taip mėgsta! Tada jis suprato – gyvenimas tampa pilnutėlis ne tada, kai tavo vidus yra sklidinas nuostabių dalykų , o tada kai visu tuo pasidalini su kitais.

Post Scriptum
Taip mes su Ieva sveikinom vieną iš šauniausių savo dėstytojų, Ramojų Reimerį, su tarptautine mokytojų diena :)

Iveta

Vienas atradimas, du atradimai… visas gyvenimas – vieni atradimai

Gyvenu atradimų ritmu :) Šiek tiek erzinantis, bet kartu ir begalo žavus jausmas. Iš vienos pusės jis man nepatinka, nes tai reiškia, kad dar vis atradinėju ir pačią save, dar vis sunku nusakyti kas esu, kuo gyvenu. Bet čia matyt tik laiko klausimas dėl to, kada susitaikysiu su mintim, kad visą gyvenimą atradinėsiu tikrąją save, visą gyvenimą. Sakiau, kad tai ir žavu – tikrai taip! Gyvenimas tampa įvairesis, viskas dažosi margaspalvėm spalvom aplink, net ir aš pati. Čia nugali tas jaunatviškas žingeidumas, kuris ima kiekvieną pasitaikiusią progą „už ragų“.

Labai mėgaujuosi studijomis. Širdį glosto dėstytojai, kurie kreipiasi „kolega“, vietoj Tu sako „Jūs“, žiūri į tave lyg į absoliučiai lygiavertį žmogų, asmenybę, galų gale specialistą ir visom jėgom stengiasi perteikti tai, ką žino. Dabar aš nesuprantu kaip kiti man sugebėjo suformuoti dėstytojų, kaip aukštesnių būtybių įvaizdį, kaip kažkas galėjo pasakoti, kad mokosi to, kas nereikalinga ypač pirmam kurse. Dabar tikrai nuoširdžiai nesuprantu tų žmonių ir tų pasisakymų. Galbūt šie žmonės ne savo vietoje? Ne ten, kur turėtų iš tikrųjų būti? Nes tai, ką mokausi, ką čia veikiu ir ko pasisemiu yra milžiniškas indėlis į mano ateitį. Kol kas nerandu tokios paskaitos, kuri būtų visiškai nereikalinga man. (Na, gerai filosofija gal kiek kelia mieguistumą, bet tikrai ir čia galima įžvelgti naudos sau!)

Atradinėju savo vietą, savo ritmą studijų metu :) Kol kas visa savim gyvenu tik vienoje paskaitoje „Medijų studijų įvadas“. Turiu super dėstytoją, kuri pati ir jos dėstomas dalykas, manau, ir yra visų Kūrybinių industrijų studijų esmė. Ten einu su užsidegimu, iš ten išeinu pilna idėjų ir tarsi pasipildžiusi savo vidinę bateriją. Juk taip ir turėtų būti? Labai viliuosi, kad ir kitus dalykus taip pamilsiu, kad viskas ką veiksiu čia bestudijuodama bus taip gyva, taip pilna emocijų ir malonumo…

Atrandu ir naujus žmones, kas man yra kiek sunkiau ir tik dabar pradedu suprasti kodėl. Visų pirma, tai neseniai paleidau man svarbiausią draugę į Škotiją. Jaučiu, kad po to įsijungė savisaugos programa nuolat man sakanti, kad „kam su kažkuo labai bičiuliautis, jei vistiek po to turėsi tai skausmingai paleisti?“. Stengiuosi su tuo kovoti ir įrodyti sau, kad praradimai yra naųjų atradimų pradžia. Taip pat, geriau mane pažįstantys žmonės žino, kad nekaip jaučiuosi, kai susipažinus su nauju žmogum dar nespėjau apie jį nieko sužinoti, o jis dar prieš paspausdamas man ranką žino apie mane bene viską, nes skaito blog‘ą, seka akcijas ir pan. Atėjus į universitetą pažadėjau sau, kad niekam nesakysiu kuo užsiimu, ką veikiu tol, kol žmogus pats nepaklaus ar nepasisuks kalba ta linkme. Ir dėl to džiaugiuosi. Menkai publikavau savo veiklą ir išvengiau to išankstinio žinojimo. Nes patikėkit, tikrai žymiai maloniau žmogų įsileisti į savo gyvenimą, kai ne tik tu palaipsniui jį pažįsti, bet lygiai taip pat ir jis tave. Ir galų gale tik po kiek laiko užsiminus, kad organizuoju vieną ar kitą akciją, yra begalo gera pamatyti tą liepsnelę žmogaus akyse, su kuria jis manęs klausia, „tai čia tu visa tai organizavai?“. Nes dabar jis pažįsta mane ne iš blog‘o, ne iš laikraščių ar int. straipsnių. Dabar jis pažįsta tikrąją mane.

Atrandu naujus užsiėmimus. Su draugu mokomės šokti l.amerikos šokį, vadinamą „Bachata“. Čia kaip ir rumboje, pagrinde dirba klubai, todėl paskutinėmis dienomis išgyvenu skaudamus raumenis, bet tai atsiperka tomis akimirkomis, kai šoki :)

Mintyse dar daug atradimų, bet bendra žinutė, kurią šiandien siunčiu Jums yra ta, kad atradimas yra ne tik malonumas ir pasitenkinimas. Jis reikalauja ir drąsos žengti pirmą žingsnį, reikalauja suimti save į rankas ir tada leistis į atradimo kelionę. Taip, tai nelengva, taip, kartais net skausminga ir nejaukiai nauja, bet nusimeskim tas abejonių ir baimių grandines. Jūsų laukia galybė nuostabių atradimų, tereikia pasileisti į tą kelionę, ir pasileisti su „kibirikštėlėmis“ akyse!

To ir linkiu,
Jūsų Iveta.