Kiek liko laukti iki gražių dalykų?

Ji prisėdo ant sofos, pasuko galvą į mane ir nusišypsojo. ŽvilgsnIs nukrypo žemyn, o tada ji giliai atsiduso, pakilo lūpų kampučiai. Atrodė, kad tuo atodūsiu atsikratė kokios tai naštos. Staiga ji atsistojo, paėmė kažkokį mažą, rankas tepantį daiktą ir juo mane pakuteno. O aš paklausiau savęs – kodėl jie abu tai daro kas rytą? Kodėl kiekvienas kas dieną mane pakutena tik kartelį?

Vieną rytą nei vienas iš jų manęs nebesugrįžo pakutenti, nieks nebeatėjo prie manęs prisiliesti, staiga pasijutau nebereikalinga. Ilgą laiką svarsčiau dėl ko visa tai buvo ir dėl ko visa tai baigėsi, kokia gi paslaptinga istorija bėgiojo čia man panosėj? Visas išmėtytas prisiminimų daleles sudėjau į vieną dėlionę, o trūkstamus plyšius užpildčiau tuo, ką kuždėjo nuojauta. Kviečiu drauge jos pasiklausyti.

Jie abu turėjo didelę svajonę, kuri juos nuolat kutendavo, kiekvieną rytą! Taip kaip vėliau ir jie pradėjo kutenti kasryt mane. Vieną dieną jie nusprendė, kad laikas nustoti svajoti ir pradėti įgyvendinti tuos dalykus, kurie jų širdis verčia šoktelti aukštyn.

O aš tuomet kaip tik buvau vieniša, visa tamsi ir pasislėpusi kampe. Ji priėjo ir mane išmargino kvadračiukais. Tai štai tie kvadračiukai žymėjo dienas iki jų svajonės įgyvendinimo, kurios buvo laukiama be galo be krašto. Ir taip aš tapau nebe viena, įdomi ir pastebima. Kas pro šalį eidavo, tas vis prie manęs stabteldavo ir kiekvieno jų lūpų kampučiai pakildavo. Net jų šuo kasryt prisliūkindavo mane lyžtelti.

Kiekvieną rytą jiedu ateidavo ir užbraukdavo vieną kvadratėlį. Paimdavo baltos kreidos, ji braukdavo pirmą brūkšnį, o jis antrąjį. Ir taip kas rytą aš tapau įrodymu, jog jie juda link savos svajonės.

Kai vieną dieną jie užbraukė paskutinį kvadratėlį, abu susižvalgė ir taip nenoriai, bet pasuko link durų. Jų akyse galėjai įžvelgti ir džiaugsmą, ir nenorą palikti namus.

Bet čia istorija nesibaigia, po kurio laiko jie grįžo ir ant manęs piešė jau naujus kvadračiukus, o aš taip ir girdėjau jų viduje svirpiančias naujas svajones ir tikslus. Tuomet aš supratau, kad kiekvienas turime paskirtį savo gyvenime. Manoji – šiems dviems žmonėms parodyti kiek liko laukti iki gražių dalykų.

Na, bet kas žino kaip ten yra iš tikrųjų, juk aš tik eilinė juoda lenta… :)

Kreidinė lenta – paprasta, universalu ir kūrybiška :)

Ar žinai tą jausmą, kai apima noras kurti? Nevarbu ką, bet taip kutena iš vidaus imti ir čia pat ką nors sukurti! O aš tokį dažnai išgyvenu – sutikus naują žmogų, išgirdus genialią mintį ar idealią melodiją ausiai, pabendravus su įspūdinga asmenybe, peržengus savas ribas ir dar daug kitų situacijų. Tad suradau vietą saviraiškai – milžiniška kreidinė lenta namuose.

Iš pradžių ieškojau tokios lentos internetinėse parduotuvėse, tai ne tik, kad neradau būtent tokios, kokios norėjau, o ir kainas dar buvo galima skaičiuoti tūkstančiais litų.

Suradau kitą sprendimą :) Kuris šiai dienai kabo mūsų virtuvėje ir tapo universaliu daiktu ne tik saviraiškai, o ir vakarėliams, maisto gamybai, rašteliams, darbui, universitetui – kam tik panorėsi ir kaip tik panorėsi.

KO PRIREIKĖ?:

1.Nusipirkome didžiulę medinę plokštę, už kurią sumokėjome 90Lt, tačiau ta plokštė buvo tokia didelė, kad ją padalinę į tris dalis gavome būtent tokią, kokios norėjome – 2m x 1m už 30Lt.

2.Taip pat grunto bei juodų dažų skirtų dažyti mokyklinėms lentoms – 78Lt.

3.Prireikė ir dviejų teptukų – 18Lt.

KAIP IŠ VISO TO GAVOSI KREIDINĖ LENTA? :)

1.Nudažėme plokštę gruntu ir palikome parai.

2.Nudažėme plokštę juodais dažais ir taip pat palikome parai.

3.Tuomet plokštę antrą kartą padengėme juodais dažais ir palikome nudžiūti.

4.Po dar dienos šviežutėlę lentą prikabinome su varžtais virtuvėje prie sienos.

Dabar ši lenta tapusi ne tik gražia ir jaukumo suteikiančia interjero detale namuose, o ir universaliu daiktu:

Išlieti visoms susikaupusioms mintims ar fantazijoms

Vakarams su draugais

Fotografijos užduočiai bandant sukurti miesto įvaizdį

Ir atrodo, kad tam pabaigos nėra, ji visuomet mums pasitarnaus. Taigi, tai puiki investicija, kuri atsieina apie 125Lt, o tarnauja ilgai ir laimingai :)

Linkėjimai visiems!

Iveta