Klaipėda – 1591 padovanota šypsena

Klaipėda buvo vienintelis miestas, dėl kurio buvo tiek daug nežinomybės – nepažįstamas miestas, visiškai nepažįstami žmonės, aplinka, net nakvynės vieta. Tačiau kaip mėgstam sakyti: „mums per daug sekasi, kad nepasisektų“.

Dar visai ryte gavau žinutę iš Janos – pranešė, kad „Lietuvos žiniose“ visas puslapis apie Šypsenos epidemiją. Bėgom į artimiausią parduotuvę, joj pačioj atsivertėm, susiradom, perskaitėm pirmas eilutes ir nusipirkom tris egzempliorius :)) Gražus straipsnis, tikrai. Jau ne kartą teko turėti reikalų su žurnalistais, bet nei vienas jų visko neaprašė taip teisingai, taikliai ir tiksliai kaip šiame straipsnyje.

Į Klaipėdą keliavom per Panemunę. Pirmą kartą važiavau šiuo keliu, todėl kelionė neprailgo, nuostabūs vaizdai bėgo prieš akis.

 

Į Klaipėdą atvykom visai prieš akciją, gan lengvai suradom Atgimimo aikštę ir štai paskutinioji akcija jau turėjo prasidėti. Kaip visada su lig kiekvienu atėjusiu žmogumi šypsena vis platėjo :) Kiekvienas miestas turi savitų bruožų. Šįkart buvo tiesiog neįmanoma nepastebėti dalyvių įvairovės. Daugelis atvykę iš kitų miestų – Kauno, net Marijampolės ar Palangos… Amžius šįkart irgi neturėjo ribų, turėjom ir mažųjų, ir vyresnių žmonių, kas buvo begalo džiugu. Tokie žmonės paįvairina, įneša naujovių į visą akciją ir jos eigą.

 

Išdalinus visus turimus lapelius pasilikome surašyti savo didžiausių norų, kurios jau rytdienos dieną turėjome paleisti Nidoje. Vėliau dar kiek pabendrabus su akcijos dalyviais patraukėme link jūros. Pati prie Baltijos jūros tą dieną buvau po dviejų metų pertraukos. Pasitiko ji mus neįtikėtinai šilta. Kai stebėjom besileidžiančią saulę galvojau tik apie viena – mes tai padarėm! (Nuotraukoje atsispindi mano nuotaika :D ) Nepaisant visų kalbų, kritikos ar pikto žodžio, mes ėmėm ir padarėm tai, ko siekėm, užkrėtėm ne vieną ir ne du žmones šypsena.

 

Galiausiai parvykom pas Zigmantę, kuriai didelis dėkui už nakvynę. Nors atrodytų pati kelionė, žmonės, akcija, visa kas šią savaitę vyko buvo nuostabu, buvome jau tikrai išvargę. Tomis dar vis paskutiniosios akcijos nuotaikomis ir griuvom į lovą. Nes rytojaus rytą laukė kelionė į Nidą – paskutinis štrichas šioje turo po Lietuvą istorijoje :)

 

Post Scriptum
20 žmonių, 2 valandos, 1591 šypsena užkrėstas žmogus!

 Iveta

(Nuotraukos iš asmeninio archyvo, Žyginto ir Sauliaus Liekio )