Mūsų istorija

Gali pasirodyti, kad viskas, ką šį mėnesį jums pasakojau, yra tik padriki pamąstymai apie vienus ar kitus santykių aspektus. Tačiau leiskite jums parodyti kaip visos šio mėnesio istorijos idealiai susidėlioja į labai gražią dėlionę. Tiek Knyga, tiek Arbata, tiek Kino filmas, kurie jums pasakojo paskutiniąsias istorijas, visi jie yra mūsų su antrąja puse istorijos dalis. Šie daiktai skirtingu metu suvaidino labai svarbius vaidmenis mūsų santykiuose, padėjo mums atsidurti drauge ten, kur esame dabar. Todėl šįkart pakviesiu nebe į pokalbį su kita pora, šįkart kviečiu sužinoti mano ir Kipro istoriją, kuri skaičiuoja jau 2,5 metų.

2010m. vasaris – 2012m. rugpjūtis, Mūsų istorija

Tada buvau viena ir net nenorėjau galvoti apie tai, kad prisileisiu dar vieną žmogų dar keliems mėnesiams, o po to viskas pasibaigs ir vėl kelis mėnesius skęsiu savo pačios mintyse: “Ką dariau ne taip? Kur klydau aš, o kur klydo jie?”. Žinojau, kad kažkodėl tas santykių sraigtelis tiesiog nesisuko, bet guodžiau save: “Matyt tiesiog dar ne laikas”. Tada apie pusę metų gyvenau įsisukusi į įvairiausius projektus ir knygas. Tai padėdavo man pasislėpti nuo vidinių apmąstymų, susitelkti ties tobulėjimu ir ėjimu pirmyn. Tuo metu visi sutikti žmonės ir visos skaitytos knygos buvo pagrindinė mano motyvacija. Kai jausdavau, kad kažkas ne taip, imdavau knygą į rankas ir semdavausi jėgų ėjimui toliau. Ir tuo metu tai padėdavo, tuo metu itin daug dalykų pagaliau įgyvendinau, tinklaraštis buvo pačiame savo žydėjime, daug naujų ambicijų atsirado, daug naujų idėjų užvaldė mano mintis.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

27 filmai apie santykius

Aš paimsiu tave už rankos ir nuvesiu į tokį pasaulį, kuriame tu tapsi kitu, gyvensi kito gyvenimą ir jausi kito emocijas, girdėsi kito mintis. Valandai kitai tu užmirši tai, ką palikai už ekrano ir atsidursi kitos istorijos sūkuryje. Bet tu nesipriešinsi ir entuziastingai leisies į tą kelionę. Nes ji įkvėps, ji tavo sielą pakylės ir privers pirštukus virpėti. Ji bus tarsi terapija, kuri, jei pasiseks, padės surasti keletą atsakymų į kirbančius klausimus. Ar daug dalykų pasaulyje, be Kino Filmo, dar turi tokią galią? Įsiskverbti į tavo vidų, priversti išgyventi kito žmogaus gyvenimą, kad suprastum kaip gyventi savąjį? Eime patirti 27 filmų personažų gyvenimus, semtis iš jų išminties, o kartais ir kvailumo, nes retkarčiais ir jis gyvenime reikalingas. Kad būtų lengviau išsirinkti nuo ko pradėti, pradžioje išskirti 17 verčiausi pamatyti filmai su užuomenomis ką juose galima atrasti santykių tema. Linkiu prasmingų atradimų!

– Su meile,
Kino Filmas

“SWEET NOVEMBER” ( 2001, IMDb: 6.2 )

Atrasite:
– Koks svarbus yra moters indėlis ir jos iniciatyva santykiuose;
– Kas turėtų būti laikoma pirmoje vietoje – karjera ar šeima;
– Ar gali sugyventi dvi absoliučiai skirtingos asmenybės drauge;
– Kūrybiškos idėjos santykių pagyvinimui.

Skaityti toliau

Šeštas kokybiškų santykių ingredientas – kūrybiškumas

Dar pamenu kaip jie visi trys dirbo vienoje įmonėje, skirtingose ofiso dalyse, nei vienas iš jų per daug tarpusavyje nebuvo bendravę. Juos siejo tik vienas dalykas be bendros patalpos – šalia kiekvieno jų teliuškavausi aš, Arbata. Tada nei vienas iš jų negalėjo nutuokti, kad po trijų metų jie susitiks visai kitokiomis aplinkybėmis ir visai kitokioje “komplektacijoje” :) Viena iš jų – tinklaraščio autorė. O kitu du – kolegos, kurie abu turėjo ilgametes antras puses. Kad ir kokius ateities scenarijus autorė būtų begalvojusi, kažin ar būtų priėjusi prie šio: vėlus vakaras, ji jau pusantrų metų gyvena kartu su savo antra puse, rašo apie santykius, o kiti du buvę kolegos – drauge sukūrę šeimą, kuri jau visai greit pagausės vienu vaikiuku pabiručiu. Tai štai ši pora kviečia pasiklausyti jų istorijos, kurios pagrindinis ingredientas – neišsenkantis kūrybiškumas.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

Penktas kokybiškų santykių ingredientas – balansas

Kai kada reikia užsikimšti ausis, stipriai užsimerkti, atstatyti alkūnes ir toliau daryti tai, apie ką buvo svajota. Nes visada atsiras tokių, kurie žiūrės neigiamai, bandys atkalbinėti, patarinėti ir mokyti savo gyvenimo tiesų. Ak, kartais pagalvoju, kad kaip gerai, jog aš Arbata. Gyvenimas man žymiai paprastesnis. Žmonės panašesni į kavą – vis “sutirština” paprastus dalykus. Istoriją pradėjau tokia nata, nes šįkart autorė irgi išgirdo prieštaringų nuomonių dėl pokalbio su žymiu atlikėju, bet po dviejų savaičių derinimo ji vistiek suvažinėjo 200km, kad susitiktų su vienu žmogumi vienai vienintelei valandai pakalbėti apie santykius. Viduje kirbėjo spėlionės dėl to, ar žymesnės poros santykiai skiriasi nuo mūsų, eilinių žmogelių? Ant kokios ašies sukasi tokios poros pasaulis? Norėjosi pačiai savo puodeliu prie jo prisiliesti, šilta arbata vidumi grakščiai nubėgti ir sava ausele išgirsti jų istoriją. Kviečiu ir jus prisijungti: sėskite į pavėsį šalia, šūktelkit padavėjui “puodelį arbatos!” ir stipriai spustelkite ranką žmogui, kuris autorę labai sužavėjo. Jis mums visiems papasakos apie balansą – ašį, ant kuriuos sukasi visas jų su žmona pasaulis.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

Ketvirtas kokybiškų santykių ingredientas – pasimatymai

Paskutinė istorija baigėsi įdomiu akibrokštu – likome dviese akis į akį su vienu žaviu vaikinu. Tačiau ne visada arbata baltame, blizgančiame puodelyje bus tokia skani kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio… Todėl tiesiogine ta žodžio prasme “pasipusčiau padus” ir lėkiau kuo toliau nuo to “princo”. Bet žinote, gyvenimas turi per daug ironišką humoro jausmą, kad tokios akimirkos neišnaudotų. Todėl niekada negali žinoti kada bėgdama nuo vieno vyro atsitrenksi į savo būsimą vyrą. Būtent taip atsitiko ir sekančiai porai, kuri papasakos apie tai, kaip svarbu santykiuose yra neužmiršti žodžio “pasimatymas” prasmės. Užsipilkime puodelį gaivios arbatos ir leidžiamės į pokalbį, kuris prasidės neeiline susipažinimo istorija!

Skaityti toliau

Trečias kokybiškų santykių ingredientas – tobulėjimas drauge

Kalnas pagalvių, daug spalvotų rašiklių, kurie padeda “mąstyti ant popieriaus”, šalia lekuojantis šuo, kuriam karts nuo karto pakasomas pilvukas ir, žinoma, puodelis cinamoninės arbatos, kurią turėtų užuosti ir kaimynai, sėdintys balkonuose šalimais. Sėdi ji ant to kalno pagalvių su šypsena, išduodančia nusistebėjimą tuo, kad vidury darbo dienos Ji gali leisti sau rašyti naują istoriją. Šią istoriją pradėti rašyti sunkiau nei kitas, nes kamuoja klausimas ar rašyti taip, kaip viskas buvo, ar rašyti sušvelnintą ir į cukraus vatą įvyniotą istorijos versiją. Nes kas gi galėjo pagalvoti, kad istorijos veikėjas, pagyvenęs vyras, pasirodys esantis dar ir kaip šelmiškas diedukas, besidalinantis intymiomis smulkmenomis?

Skaityti toliau

Antras kokybiškų santykių ingredientas – bendra svajonė

2012m. liepos 6d. Aleksandra ir Žilvinas 

Du puodeliai arbatos glaudžiasi jų delnuose ir karts nuo karto šaukšteliu tai Aleksandra, tai Žilvinas pakutena arbatą. Ne dėl to, kad reikėtų ją maišyti, o dėl to, kad pokalbis vyksta apie juos du ir kaip visada viduje kirba šioks toks jauduliukas. O kur jaudulys, ten ir žaidimai su arbatos šaukšteliu :) Aplink juos žaidžia ir šiltas vėjelis, atnešdamas nuo miško gaivų ryto kvapą. Gali užuosti ir beržyną, ir rasotą žolę, ir tik ką prasikalusius grybukus, ir pievas laukinių gėlių, ir darže augančias braškes. Tas pats vėjas pas juos atneša ir ošiančius miškus, ir žydinčiose obelyse pasislėpusio paukštuko čiulbėjimą, ir žiogų svirpimą, ir besisukančio malūnėlio girgždesį. Bekalbant jų delnai žaidžia vienas kitame, atrodo taip ir buvo sukurti vienas kitam, nes tarpelius tarp jo pirštų idealiai užpildo jos pirščiukai. Jiedu sėdi terasoje, lengvai supuojasi ir stebi iš už miško kylančią saulę, kuri jau pradeda apglėbti jų mažytį šiaudinį namelį. Ar jauti tą akimirką? Jiedu tai jaučia ir tuo gyvena jau keli metai. Tad užsipilkite ir Jūs didelį puodelį arbatos ir keliaujame susipažinti su antros poros istorija ir antruoju kokybiškų santykių ingredientu – bendra svajone.

Skaityti toliau

Pirmas kokybiškų santykių ingredientas – individualumo išlaikymas

Kai du žmonės susitinka, aš esu tai, kas jų vidų gali padaryti sklidiną malonios šilumos, kuri šildys ne tik džiaugsmingomis, bet ir sunkiomis akimirkomis. Sunku surasti tokių, kurie nebūtų prie manęs prisilietę. Augant kiekvienas su manimi susiduria vis dažniau ir dažniau. Neapdairūs nuo manęs skaudžiai nudega, kitų gyvenimą magiškai pasaldinu, o dar vieni mane nuvertina ir laiko kasdieniu reiškiniu. Su laiku šaltėju, todėl mane būtina karts nuo karto papildyti trupučiu karštų ir širdį verčiančių daužytis akimirkų bei įmesti keletą prieskonių žaismingumui palaikyti!

Aš – dalelytė tos merginos, kuri netrukus turės išvykti į Portugaliją ir palikti savo antrą pusę. Aš – tai ir tas šelmiškas diedukas dar vis plepantis apie jų su žmona “lovos” subtilybes. Ir ta pora, kuri svajoja miškuose susikurti savo oazę ir dėl to pluša svetur. Ir net tos poros, kurių gyvenimas apsivertęs aukštyn kojomis, gimus vaikiukams, bei tie, kuriems savo atžalų dar liko laukti keli mėnesiai. Kai du žmonės vienas kitą bando prisijaukinti įvairiausiais būdais, labai dažnai tampu neatskiriama jų pokalbių dalimi. Juk koks pokalbis be manęs – puodelio geros arbatos? :) Todėl kviečiu bėgti dabar pat išsivirti didelį puodelį arbatos, nes tuoj pat leisimės į tyrinėjimus, kurių metu sutiksime bent septynias poras, septynis požiūrius į santykius ir patikėkite, begalę naujų atradimų!

Skaityti toliau

Kaip jis santykių ekspertu tapti norėjo

Tik įėjusi, Ji metė į mane tokį užtikrintą žvilgsnį ir tuomet pradėjo judėti liūliuodama klubais artyn. Priėjusi šelmiškai man šyptelėjo, o tada čiupo už nugaros. Jaučiau kaip Ji mane vedėsi su savimi dabar jau švelniai glostydama mano nugarą. Girdėjau Jos širdį, prie kurios glaudžiaus, ji tuksėjo iš pasitenkinimo. Ak, tos moterys… Ateina, paima, o tada švelniai perduoda kitai. Dar paklausia pastarosios ar galima atsiskaityti kortele. O po to demonstratyviai paima čekį, kad nepamirštų kiek už mane sumokėjo. Moterų ir vyrų santykius suprasti nėra lengva, tačiau man, knygai, žiūrint iš šalies tuos du vaikščiojančius nesusipratimus suprasti dar sunkiau! Knygynuose niekada nesužinosi apie tokius dalykus, bet štai dabar, kai ši moteris mane nusipirko, viską sužinosiu pats :)

Skaityti toliau

Ir gatvės turi savo gyvenimą

Jau buvom nuvargę.Vis atrandam kokią tinkamą gatvę ir “šast” išlenda koks negerumas – netinka fotografavimui. Visą senamiestį iššniukštinėjom, jau buvom bepasukančios atgal, bet tada pamatėm tą arką ir tą intriguojantį taką… Pagaliau apėmė jausmas, kad tai yra Tai. Paėjus kiek giliau pamačiau tai, kas galutinai papirko – ištapytą sieną, o virš jos besidarbuojančią močiutę, “Vantą darau”, -sakė. Neatsispyriau, paklausiau iš kur čia vidury tos apgriuvusios ir šitaip apleistos gatvės atsirado tas piešinys. O ji lyg visur tokios sienos būtų: “Dailininkas vienas savo draugei nutapė, dabar išsikraustė į butą”. Ir čia istorija tik prasidėjo.

Fotografijos autorė – Iveta Stukaitė

Vyras, nutapęs šią sieną, galutinai pavergė tos moters širdį. O kaip nepavergsi? Mums, moterims, tokie dalykėliai kelia baisulingus sentimentus. Tad ji ir ranką jam atidavė, negailėjo susieti savą gyvenimą su tuo romantiku, nes juk išties jį mylėjo.Susaisčius savo gyvenimus santuoka viskas klojosi kaip tas giedras dangus ant tapytos sienos – pasakiškai.

Fotografijos autorė – Iveta Stukaitė

Net tas angelas kybantis virš jų gatvės atrodė pralinksmėjo! Ir visa gatvė tarsi prisipildė meilės, kurios negailėjo nei praeiviams, nei viens kitam. Sunku nusakyti kaip ji atgijo dėka tų dviejų įsimylėjelių. Pro ją einant norėjosi sulėtinti žingsnį, įkvėpti orą giliai į plaučius, pirštukais pačiupinėti visas atbrailas, pauostyti kiekvieną gėlę augančią joje. Lyg būtum įžengęs į kitą pasaulį, tokį magišką nuo galvos iki kojų pirščiukų.

Fotografijos autorė – Akvilė Pranckevičiūtė

Tačiau kaip ir kiekvienoje santuokoje visada į namus atkulniuoja buitis. Visai kaip tie miltai, kurios radome pabirusius ant gatvės – taip lengvai nesurinksi ir neišmesi, teks su tuo susidraugauti, išmokti gyventi ir su buitimi. Tuomet vyras ir moteris pamatė, kad vis dėl to ne visada vyras toks rūpestingas, ne visada ir moteris viskuo pasirūpinanti, o tenka rūpintis ne tik namais bet ir vienas kitu. Sunku būti atsakingam vien jau už save, o ką jau bekalbėti apie du.

Fotografijos autorė – Liucija Sarapaitė

Tuo metu ir gatvė ėmė pilkėti, praeiviai nebenorėjo jos liesti, uosti ar apskritai prisiminti, kad tokią pražingsniavo. Jie norėjo prabėgomis ją praeiti, nes ji buvo pilka – kaip daugelis kitų eilinių gatvių. Deja tokia pradėjo tapti vyro ir moters santuoka – kaip daugelis kitų, nebe su tuo cinkeliu, kuris juos taip siejo iš pradžių.

Fotografijos autorė – Ieva Salatkaitė

Ir štai atėjo ta akimirka, kai gatvėje prasidėjo lietus. Kadaise buvę jauni įsimylėjeliai nusprendė patraukti skirtingais keliais, nes buvimas drauge buvo nebepakeliamas, lydimas ašarų kaip tas lietus. O jiems pasukus skirtingomis kryptimis, gatvė visiškai apmirė ir net tas paveikslas ant sienos tapo nebepastebimas, pilkas, jis nieko nebereiškė. Atrodė, kad šis akibrokštas pakeitė gatvę negrįžtamai.

Fotografijos autorė – Liucija Sarapaitė

Praėjo ne vienas ir ne keli mėnesiai kol moteris įsidrasino įsiukti į tą gatvę, kurioje viskas prasidėjo. Vis aplenkdavo ją, sugalvodavo kokiais kitais labirintais pasiekti tikslą, tik ne ta gatve. Tačiau kai laikas šiek tiek pagydė žaizdas ir šypsena vėl pradėjo žaisti veide, įsidrasinusi įsuko į tą numylėtą gatvę. Ir šįkart joje pažino kiekvieną smulkmenėlę. Ant sienos ji aptiko priklijuotą raštelį. Jame buvo klausimas: “Susitinkam?”. Moteris išsitraukė rašiklį ir besišypsodama užrašė: “Taip”.Taip kelių dienų bėgyje ant to pačio raštelio atsirado ir laikas, ir data. Gatvė ir vėl įsivėlė į jausmų žaidimą.

Fotografijos autorė – Ieva Salatkaitė

Jie susitiko naktį, toje pačioje gatvėje kur viskas prasidėjo. Nenuostabu, kad ir gatvė lyg atgijo, tas pats angelas tylutėliai, bet plasnojo virš tos pačios arkos, tas pats žibintas glostė sienas šiluma, o tie du žmonės kalbėjosi. Ne apie bet ką, o apie tai, kad nebūna brandi meilė paprasta. Ji būna paini ir sudėtinga. Ir štai tą vakarą šie du žmonės susitiko jau brandesni, pasiryžę imtis puoselėti jų dviejų pasaulį vėl. Tą vakarą ir gatvė buvo jau kitokia – taip pat brandesnė.

Fotografijos autorė – Akvilė Pranckevičiūtė

Po to, kaip močiutė ir sakė, moteris ir vyras persikėlė drauge gyventi į ne tokią nuošalią vietą, į butą, o šią gatvę bei tą tapytą sieną paliko kitiems įsimylėjeliams ieškančiams vieni kitų.Na, arba keturioms merginoms ieškančioms ypatingos gatvės fotografavimui :)

Fotografijos autorė – Iveta Stukaitė

Įdomu kada nors būtų surasti tą menininką nutapiusį peizažą ant sienos ir sužinoti tikrąją šios gatvės istoriją, nes šį kartą tai yra gatvė, kokią ją pamatėme mes, o ta pora greičiausiai visą šią istoriją ir visą gatvę matė visiškai kitaip.

Jaukių rudens dienų,

Iveta