“Dzin” mygtukas, pasiruošimas Kanadai ir kasdieniai džiaugsmai

O kaip Jums sekasi karts nuo karto įjungti “dzin” mygtuką? Aš asmeniškai, paskutiniu metu atrandu vis daugiau progų tokį mygtuką įjungti ir vis labiau praktikuojuosi jį apskritai naudoti. Su laiku pradedi suprasti, kad rūpinimasis dėl dalykų, kurių tiesiog nebegali pakeisti, tiek tave sekina, tiek aplinkinius ima erzinti. O įjungus šį stebuklingą mygtuką, žiūrėk ir pavasarinė saulė išlenda, ir vis dažniau imi ją pastebėti :)

a730c7c656b0a2cd4b86496048ef3a78

Skaityti toliau

Apsaugota: 24 rekomenduojami filmai apie darbą ir karjerą

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Tikra istorija apie karalių prancūzą, kuris padykusias bandeles žmonėms augino

Girgždantis dviratukas atsirėmė į sieną, suskambėjo durų varpelis ir štai tarpduryje stovėjo raudonų žandų berniukas, droviai akimis ieškodamas ką užkalbinti. Prie jo priėjo kepyklėlės pardavėja ir pasilenkusi maloniai teiravosi, ką jis norėsiąs įsigyti. Putlūs žandukai dar labiau paraudo, o jis, sukiodamas iš jaudulio koją, atsakė, kad norėtų savaitgaliais padėti kepyklėlėje. Pardavėja staiga išsitiesė it styga ir pašaipiai paklausė vaiko: “Na, ir kuo gi tu mums galėsi padėti?” O berniukas nei akimirkos nesudvejojęs atrėžė: “Galiu bet ką daryti, tik, kad nereikėtų sekmadieniais į bažnyčią vaikščioti!”. Akimirką pardavėja stovėjo nusčiuvusi, o po to, kad prapliups juoktis. Atrodė, kad tą akimirką juokėsi net ir visos duonos ir bandelės ant prekystalių. Tą dieną Thierry pradėjo dirbti mažytėje, šviežia duona ir pyragaičiais kvepiančioje Prancūzijos kepyklėlėje, į kurią kiekvieną savaitgalį tiesiog skriete atskriedavo su savo girgždančiu žaliu dviratuku. Ten ir prasidėjo jų istorija, vienuolikmečio berniuko ir bandelės, kuriai jis visą gyvenimą paskyrė ir tobulino iki tol, kol  sukūrė mažytį šedevrą. Šiandien pro Thierry kepyklėlę Lietuvoje nepraeina nei vienas smaližius, o kas užeina – tas užburiamas ir nuolatiniu klientu tampa. Ir aš pro ten praeiti negaliu, ir aš bandelių su kakava ten paskanauju, ir vis savęs klausiu – kokia gi to žmogaus, kuris man tiek laimės suteikia, istorija?

Skaityti toliau

10 idėjų darbo efektyvumui pagerinti

Turbūt kiekvieno gyvenime yra buvę akimirkų, kai atrodo, kad darbas tapo vienu dideliu chaosu, kuriame nebeįmanoma surasti jokio efektyvumo. Pasikeitus darbo pobūdžiui, mano kasdieniniams darbams, tikslams ir net ateities vizijai, toks chaosas atsirado ir pas mane. Dar kurį laiką bandžiau su tuo gyventi, nes maniau, kad galbūt tai ir turi būti dalis mano kasdienybės – truputis “meniško chaoso”. Na, bet tai išaugo į nebesuvaldomą begalybę ir nusprendžiau, kad laikas viską šiek tiek sustyguoti. Darbas ėmė vykti efektyviau ir pagaliau diena plaukė ta tėkme, kuria buvo planuota. Kviečiu kartu patyrinėti 10 dalykų, kurie padėjo pagerinti darbo efektyvumą:

Skaityti toliau

Svajonių darbo kambarys

Turime tokią magišką dėžutę, ant kurios yra užrašas: “Kad svajonės virstų realybe…”. Ji padalinta į dvi dalis. Kairėje dedami norai ir visos svajonės, kurias tik sugalvojame, o dešinėje – tai, ką jau įgyvendinome. Visus norus rašėme su data, esamuoju laiku, lyg visa jau būtume pasiekę (Pavyzdžiui, 2012m., rugpjūčio 1d., dirbu mėgstamą darbą, kuriame galiu save realizuoti). Azartiškai rašėme viską, kas tik buvo mintyse ir neleidome sau norų apriboti dėl finansinių, laiko ar kitų faktorių. Po 1,5 metų, prisiminus tą dėžutę ir ją peržiūrėjus, apima jausmas, kad surašę tuos norus, išsiuntėme užsakymą, kuris beveik visas buvo mums pristatytas. Net sunku tuo patikėti – dabar toje dėžutėje likę tik du neišpildyti lapeliai. Man tai buvo didžiausias įrodymas, kad gyvenime labai svarbu žinoti, ko nori ir tai užrašius, “išsiųsti užsakymą” visatai, kuri anksčiau ar vėliau tuos norus įgyvendins drauge su mūsų pagalba.

Tyrinėjant šio mėnesio temą, nuolat svajoju apie savą darbo kambarį, kuriame galėtų suklestėti visi mano turimi talentai, gebėjimai bei viduje negalinčios nurimti idėjos. Būtent todėl nusprendžiau “išsiųsti užsakymą” apie tą akimirką, kai pirmą kartą įžengsiu į savo svajonių darbo kambarį. Kviečiu ir jus prisijungti – drauge su manimi pažvelgti į tai, kur tikiuosi būti po kelerių metų.

Skaityti toliau

10 idėjų darbo vietos patobulinimui

Darbo vieta man yra viena iš svarbiausių erdvių namuose. Jeigu atsikėlusi ryte, randu tą darbo stalą apkrautą knygomis, popieriais, užsilikusiais parduotuviniais čekiais, arbatų puodeliais ir dar aukštyn kojom apversta gėle, nes viesulas, vardu šuo, praėjo pro šalį – įkvėpimo nebebus visai dienai. Ir aš nejuokauju, akimirksniu prarandu norą net apsirengti gražiau, pasidažyti ar meiliau ryte pasisveikinti su draugu. Akivaizdu, kad geriau jau tas stalas rytais būtų tvarkingas… :) Paskutiniu metu svarsčiau kas dar toje erdvėje veikia mano norą rašyti, ką nors sukurti ir kurti ne bet kaip, o kokybiškai. Galbūt šis straipsnis kiek labiau orientuotas į dirbančius namuose, tačiau, neabejoju, kad ir ofisų darbuotojas čia šį tą suras. Taigi, žemiau rasite 10 dalykų, kurie padės tą nenaudėlį įkvėpimą kiek dažniau ir ilgesniam laikui pasikviesti į darbo vietą!

Skaityti toliau

Save realizuoti nėra lengva, tačiau norint būti laimingu – tai būtina

Dar keli mėnesiai atgal kam nors paklausus: “Kuo užsiimi gyvenime?”, jau paruoštas atsakymas būtų sklandžiai išslydęs iš Jos lūpų. O dabar tas pats klausimas sukelia gilų atsikvėpimą ir reikalauja daug pastangų sudėtingus dalykus paaiškinti vienu sakiniu. Ir patikėkite, Ji to tikrai neplanavo. Bet įdomiausia yra tai, kad dar niekada tas “sudėtingumas” taip maloniai nekuteno, dar niekada jis dienų viena po kitos nespalvino tokiom ryškiom spalvom. Ir tikrai niekada Ji nebūtų pagalvojusi, kad vieną dieną pasakos, kaip pasirinko ne aiškų, o labai jau miglotą ir visiškai nenuspėjamą kelią karjeroje.

2009m. – 2012m., Iveta

Tada, dar būnant mokykloje, ji nelabai nutuokė, ką norėtų veikti, tačiau turėjo vieną sąlygą – darbas turi būti įdomus. Taip į akiratį papuolus vienai didžiausių internetinių sprendimų įmonių Baltijos šalyse ji jau rašė laišką įmonės direktoriui. Tie metai nebuvo iš lengviausių darbo rinkoje – patyrusius specialistus atleidinėjo, o priimti vienuoliktokę vietoj tokio žmogaus irgi neatrodė sąžininga. Nesvarbu, kad ji ir rodė didelę motyvaciją būti komandos dalimi. Gavus neigiamą atsakymą ji turėjo priimti lemiamą sprendimą, kuris remiantis sveika logika turėjo būti susitaikymas su tuo ir bandymas ieškoti toliau. Bet kiek vienuoliktokė, kurią dar išlaiko šeima, o ambicijos siekia dangų, gali mąstyti logiškai? Ji labiau vadovaujasi instinktais ir jausmais.
Tada ji direktoriui pasakė, kad verčiau dirbs nemokamai nei kad nedirbs šioje įmonėje. Tuo metu tėvai šio sprendimo apskritai nesuprato – kam dirbti nemokamai, kai gali susirasti apmokamą darbą? Bet ji ėjo ten kiekvieną darbo dieną, leido vasaros dienas, kuriomis jos draugai džiaugėsi atostogaudami prie ežerų. O ji netgi kai kuriais savaitgaliais susitikdavo ofise su direktoriumi papildomai, kad tobulėtų dar sparčiau ir su jo pagalba įgautų reikalingų darbui įgūdžių. Atėjus paskutiniam vasaros mėnesiui jai buvo pradėtas mokėti atlyginimas už skiriamą laiką ir atliekamą darbą. Tai buvo didžiausias įvertinimas ir patvirtinimas to, kad anksčiau priimtas sprendimas buvo teisingas. Nuo to laiko tėvai net nebandė jos atkalbinėti nuo visų tolimesnių beprotiškų sprendimų, nes žinojo, kad tai beprasmiška – ji vistiek tai padarys ir pasieks savo.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

90 paprastų darbo idėjų

Vasaros metu dažnas studentas ar moksleivis pradeda užsiėmimų, darbo paiešką. Vieniems užtenka tiesiog pamąstyti apie tai, ką mėgsta veikti ir jau aišku kuom gi čia vasarą užsiimti. Kitiems kiek sudėtingiau ir tenka labiau pasukti galvą. Žemiau pateikiau 90 paprastų darbo idėjų (deja nepamenu kas jų autorius). Paskaičius jas, galimas daiktas, kils viena, kita idėja, atsigaus fantazija, padės pažiūrėti į darbą ne tik rimta, bet kiek ir juoko forma :) Tikiuosi, kad pravers kokiu nors būdu ir Jums!

90 PAPRASTŲ DARBO IDĖJŲ:
1. Parduoti nebenešiojamus rūbus;
2. Prižiūrėti vaikus;
3. Tvarkyti namus;
4. Vedžioti šunis pasivaikščioti;
5. Rašyti darbus (kursinius, diplominius…);
6. Gaminti įvairius papuošalus;
7. Pagal užsakymą megzti;
8. Būti surogatine motina ;
9. Vesti vaikus į mokyklą darželį;
10. Valyti langus;
11. Taisyti automobiliu;
12. Rašyti straipsnius (pvz.: į alfa);
13. Pataisyti drabužius (pvz.: atlenkti kelnes);
14. Groti, dainuoti gatvėje;
15. Valyti automobilių salonus;
16. Ravėti daržus;
17. Skinti pomidorus;
18. Kapoti malkas;
19. Pinti kasytes;
20. Daryti manikiūrą;
21. Masažuoti;
22. Kurti internetines svetaines;
23. Pardavinėti verslo idėjas;
24. Prekiauti čeburėkais pajūryje (kol nepagaus);
25. Dalinti skrajutes;
26. Studentams, važiuojant į gimtąjį miestą pasiskelbt, atsiras kompanijos;
27. Taisyti techniką;
28. Perrašinėti windowsus;
29. Atlikinėti namų darbus;
30. Būti korepetitoriumi;
31. Versti tekstus;
32. Dresuoti šunis;
33. Turint techniką, apdirbinėti kaimynams laukus;
34. Rinkti miško gėrybes;
35. Perpardavinėti sklypus;
36. Auginti karvę ir gaminti sūrius;
37. Užsiauginti daugiau daržovių, nei tik savo reikmėm ir prekiauti turguje;
38. Dažyti namus;
39.Tapetuoti kambarius;
40. Kloti plyteles;
41. Auginti gėles;
42. Prausti šunis;
43. Pepardavinėti mobiliuosius telefonus;
43. teikti brokerio paslaugos;
44. Skolinti pinigus;
45. Taisyti dviračius;
46. Išvalyti mobiliuosius telefonus;
47. Mokyti vairuoti;
49. Kartais pavertėjauti;
50. Auginti paršelius (parduoti ūkininkų turguje);
51. Gaminti naminukę;
52. Piešti atvirukus;
53. Sudarinėti verslo planus;
54. Nusipirkus didmenoje, pardavinėti mažmenininko kainomis (žinau tai daro su sauskelnėmis „Pamper“);
55. Gaminti kirviams, grėbliams, kastuvams kotus;
56. Iš medžio drožti šaukštus, pypkes ir pan.;
57. Siūti skudurines onutes;
58. Mokyti nardyti;
59. Mokyti jodinėti;
60. Verti auskarus;
61. Daryti tatuiruotes;
62. Pešioti antakius;
63. Depiliuoti plaukelius iš tam tikrų zonų;
64. Kirpti plaukus;
65. Siūti rūbus;
66. Skusti barzdas;
67. Atlikinėti tyrimus, vaikštant pas respondentus į namus;
68. Organizuoti aktyvų laisvalaikį;
69. Savam mieste padirbėti gidu;
70. Dirbti palydovu;
71. Kirpti avis;
72. Išpjaustyti katalizatorius;
73. Supirkinėti metalo laužą;
74. Teikti konsultacijas, apie sferą, kurią puikiai išmanai;
75. Užsiimti kontrabanda;
76. Pjauti žolę;
77. Žvejyboje sugautą žuvį išrūkyti ir pardavinėti;
78. Rūšiuoti atliekas;
79. Auginti sliekus rūsyje;
80. Kirpti kačiukam, šuniukam nagus;
81. Nakties metu prekiauti alkoholiu;
82. Suvirinti metalo gaminiu (pvz.: duslintuvą);
83. Suteikti sandėliavimo paslaugas;
84. Išnuomoti būstą;
85. Tvarkyti vamzdžius;
86. Būti grupės seniūnu;
87. Būti studentų atstovybės nariu;
88. Kur tik įmanoma rengti projektus gauti pinigams;
89. Turėti du veislinius šunis, kad būtų veislinių šuniukų ir aišku juos pardavinėti;
90. Mokyti šokti (jei pats moki).

Šiai dienai apsilankius portale CV.lt galima rasti 2647 darbo pasiūlymus. Jeigu vadovautumėmės psichologija, kuri sako, kad iš 20 galimų pasirinkimų vienas bus tikrai tinkamas, tuomet kiekvienas iš mūsų turime maždaug 132 potencialias galimybes įsidarbinti.

17 praktiškų patarimų kaip išvengti kasdienių trukdžių

Robin Sharma pateikia 17 praktiškų patarimų kaip išvengti trukdžių, su kuriais kiekvieną dieną susiduriame ir kurie labai dažnai sumažina mūsų produktyvumą, siurbia brangų laiką bei energiją. Galbūt surasite ir Jūs kokį vieną kitą atsakymą į sau aktualią problemą! :)

1. Išjunkite visas technologijas 60 minučių per dieną ir susikoncentruokite į padarymą tų darbų, kurie svarbiausi.

2. Dirbkite 90 minučių ciklais (Mokslas patvirtino, kad tai yra optimaliausias darbo laikas).

3. Pradėkite savo dieną nuo bent 30 minučių mankštos.

4. Ryte nepulkite pirmiausiai tikrinti savo elektroninio pašto ar FB.

5. Išjunkite visus elektroninius pranešimus mobiliajame.

6. Tegu viena savaitės diena būna visiška „savęs perkrovimo“ diena – atsigavimui, jėgų atsinaujinimui (tai reiškia jokio elektroninio pašto, nulis skambučių, nulis darbo). Žmogui yra būtina viena diena absoliutaus poilsio nuo visko.

7. Statistika rodo, kad dirbantys žmonės yra sutrukdomi kas 11 minučių. Trukdymai, pertraukimai naikina produktyvumą. Išmokite apsaugoti savo laiką ir pasakyti ne įvairiems trukdžiams.

8. Susiplanuokite ateinančios savaitės kiekvieną dieną Sekmadienio rytą. Planas išgelbėja nuo milžiniškos pasirinkimų galybės. Jis atkuria dėmesį ir užtikrina energiją.

9. Dirbkite dideliais laiko „blokais“. Visi kūrybingieji genijai turėjo 2 dalykus bendra: kai jie dirbdavo, tai dirbdavo pilnai įsilieję į atliekamą veiklą ir kai dirbdavo, tai dirbdavo stipriai susikoncentravę ilgais laiko periodais.

10. Išgerkite litrą vandens kiekvienos dienos rytą. Brangiausias turtas verslininkui yra ne laikas, o energija. Vanduo atkuria ją.

11. Nepulkite atsiliepti kiekvieną kartą kai mobilusis suskamba.
12. Investuokite į savo profesinį tobulėjimą, kad jūsų veikla atneštų jums dar daugiau vertės dirbant tą patį laiko tarpą.

13. Venkite paskalų ir laiko „vampyrų“.

14. Palieskite popierių tik kartą.

15. Susidarykite sustojusių darbų sąrašą.

16. Kelkitės 5 valandą ryto.

17. Pagaliau nuvykite į susitikimus, dėl kurių ilgai delsėte.

Gyvenimo universitetas

Paskutiniu metu visas mano gyvenimas sukasi ant mokymosi ašies. Skamba banaliai, tačiau mažų mažiausiai tai sakydama turiu galvoje mokslus. Jau ne kartą buvau pagalvojusi, kad jei kas nors iš manęs atimtų viską, ką veikiu papildomai ir paliktų tik studijas, rimtai išsigąsčiau. Turėčiau begalę laisvo neišnaudoto laiko, daugybę galimybių prisėsti prie televizoriaus, nuolat eiti užvalgyti ir taip vengti namų darbų ruošimo studijoms, būčiau peržiūrėjusi visus pasirodžiusius filmus, o kitą likusį laiką leisčiau su bet kuo, kas tik užsinorėtų pasimatyti. Skamba baisiai. Matyt jau nebemokėčiau elgtis su tiek daug laisvo laiko. Per daug įpratau, kad mano gyvenimas susideda iš visiško margumyno užsiėmimų, žmonių, veiklų, kurie ir yra visas mano laisvas laikas. Bet žinot, į nieką to nekeisčiau. O dabar grįžkime prie to, ką gi turiu mintyse sakydama „mokausi“ :)

MOKAUSI „ŠYPSOTIS“ TŪKSTANČIAMS. Prieš savaitę pirmą kartą turėjau rimtą fotosesiją. Atrodytų, juk juokas yra tas žurnalo viršelis? Ar gi čia gali būti kas nors sudėtingo? Kai sulaukiau pasiūlymo papuošti Kalėdinį žurnalo „Būk Laimingas“ viršelį, pamaniau būtent taip – juokas. Bet žinot, ne :) Pradedant idėjos apmąstymu ir baigiant rūbų pasirūpinimu visa tai yra žymiai sudėtingiau. Diena prieš fotosesiją ieškojau reikiamos spalvos suknelės (o viskas ruda, juoda, pilka), o dar visos tų drabužėlių gavimo peripetijos… Būčiau pražuvusi, jei ne draugas. Jis mane nuolat gelbsti tokiose situacijose kur reikia tikslumo, tvirtos nuomonės ir griežto žodžio. Taigi, visų pirma varginančiai, bet mokiausi to, kaip ant modelių atsiranda visi drabužėliai, aksesuarai ir kitas grožis.

Bent valandą mane grimavo. Ir tai supratau, jog dar labai pasisekė, mat abi su visažiste buvom sutarę, kad makiažas bus kuo natūralesnis. Tai tik įsivaizduoti galiu kiek ant tos kėdės praleidžia tos merginos, kurioms daromas rimtas makiažas :)

O dar šviesų sudėliojimas, tinkamo kūno ir galvos rakurso suradimas… Ten stovėdama supratau, kad merginos nuolat „nardančios“ šiuose fotografavimosi vandenyse yra tikrai labai ištvermingos. Tačiau ir vėl man pasisekė dėl to, kad pati fotografė, dirbusi su manimi, yra labai pozityvus žmogus, atrodytų, keliais žodžiais sugebantis uždegti tave vėl ir vėl. Todėl pats fotografavimasis, nors ir truko ilgai, tačiau dėka žmonių dirbusių kartu tą vakarą, viskas buvo žymiai lengviau, nei įsivaizdavau :)

Būna fotografuoja tave ir jauti, kad neatskleidi visos savęs, kad šypsais tik vienu lūpų kampučiu, kad net akys nesišypso, kad atrodo ta nuotrauka turi tik dalelytę tavęs. O štai beisofotografuodama šiam žurnalui dėka fotografės šypsojausi visa savimi, kiek tik nešė jėgos :)) Matyt fotografė aptiko tą stygą, kurią užkabinus įsijungia vidinė liepsnelė. Kokia ta styga? „Nusišypsok mylimiausiam savo žmogui“.

Apskritai, tai buvo labai įdomi patirtis, labai įdomu buvo duoti interviu jų žurnalistei, labai įdomu buvo pajausti ką reiškia būti ant žurnalo viršelio ir tam įvykiui dar tikrai daug iki tol ruoštis. Daug išmokau, o rezultatą pamatysime gruodžio viduryje. Tarp žurnalų ieškokite merginos su besidraikančiomis šviesiomis garbanomis, rausvomis lūpomis ir ryškiai žalia suknele :) O viduje rasite ir mano pačios rašytą straipsnį šiam žurnalui – nuo šiol kiekvieną mėnesį ten turėsiu savo skyrelį!

MOKAUSI BŪTI VADOVE. Jau kelias savaites vienoje didelėje įmonėje dirbu internetinių projektų vadove. Vėl gi iš šono atrodo, kad juokas yra būti vadovu – pavadovauji ir baigta. Tos pačios įmonės direktorius įsidarbinimo dieną manęs paklausė kuo noriu būti užaugusi. Aš negalėjau atsakyti į šį klausimą ir jo paklausiau to paties, o jis pamąstęs atsakė: „Užaugęs noriu būti profesionaliu vadovu“. Jeigu šitiek pasiekęs žmogus taip atsako, matyt tikrai nėra lengva būti geru vadovu ir to taip pat reikia nuolatos mokytis.

Mano darbas neatsiejamas nuo žmonių – nuolatinis bendravimas, užduočių skirstymas, delegavimas, sugebėjimas ne tik pagirti, bet ir konstruktyviai kritikuoti, išlaikyti šilumą tarp kolegų, bet kartu palaikyti subtilią pagarbą, bei autoritetą.

Didelę įtaką daro mano amžius, kas reiškia iš ankstinį neigiamą nusistatymą. Todėl žingsnis po žingsnio mokausi užsitarnauti žmonių pasitikėjimą ir įrodyti, kad nepaisant savo amžiaus galiu būti tokiose pareigose ir atlikti visus darbus taip pat kokybiškai, kaip ir vyresnio amžiaus bei didesnės patirties žmogus. Iš pat pradžių būna velniškai sunku, bet su laiku, jei eini kryptingai to link, neišvengiamai užsitarnauji pasitikėjimą. Juk darbai patys šneka už save :)

Diena po dienos jaučiu kaip tobulėju, kaip pasimokau iš įvairių situacijų. Žinoma, suklydus iš pradžių papyksti pats ant savęs, tačiau apsižioplinus tuoj pat stengiuosi padaryti iš to išvadas. Tobulėjimas tokioje aplinkoje milžiniškas, nes kiekvieną akirmiką kiekvienas tavo veiksmas duoda tam tikras pasekmes. Diena iš dienos ugdausi gebėjimą į kiekvieną klaidingą savo žingsnį žiūrėti kaip pamoką, o kiekvieną laimėjimą priimti kaip atlygį už pastangas. Čia labai svarbu visur išlaikyti tą aukso viduriuką, nes bet koks kraštutinumas tokiam darbe sugrįžta bumerangu. O kuo toliau, tuo man vis labiau ir labiau atrodo, kad tikras menas yra mokėti išlaikyti tą pusiausvyrą!

MOKAUSI BŪTI GYVENIMO DRAUGE. Labai dažnai ir pati darau didelę klaidą. Pusę dienos pragyvenu darbais, studijomis, rūpesčiais, kitais žmonėmis ir jų problemomis, o tuomet grįždama namo visa tai parsinešu su savimi. Draugas man tada vis sako: „Grįžk pas mane“. Nepažįstu kol kas tokio žmogaus, kuris tobulai tai sugebėtų – grįždamas pas šeimą, palikti visus darbus už durų. Atrodytų tai kam čia stengtis? Kam siekti to, kas tiesiog savaime nėra mumyse? Apskritai, kam palikti tuos reikalus už durų? O gi tam, kad kai sugebi tai padaryti, turi tokią dieną, kurią gali pavadinti tikrai laiminga. Aš asmeniškai, jaučiuosi laimingiausia būtent tada, kai dieną esu pilnai darbe, veiklose, o būdama su mylimais žmonėm esu pilnai su jais.

Vėl gi, beproto sunku kiekvieną dieną taip nugyventi, tačiau kas ieško, tas randa, kas siekia, tas gauna. Drauge su draugo pagalba, drauge su pačios noru to mokytis, manau, su laiku to pramoksiu :) Nes anokia čia laimė visą parą gyventi tik darbais ir anoks čia tada privalumas turėti šeimą, kai grįždamas pas ją parsineši sau į kompaniją tuos pačius rūpesčius.

Šį trijų žingsnių receptą ką tik užsidėjau pas save ant desktop’o, gal ir jum pravers!:

Post Scriptum
Skaitau dabar pati tą įrašą ir jaučiu kaip viskas surimtėję :) Tačiau, manau, kad tai ženklas, jog ir dabartinis gyvenimo etapas yra kiek rimtesnis, kiek subtilesnis ir pilnas visokiausių sudėtingų peripetijų. Tačiau džiaugiuos, nes nauji vėjai visuomet atneša ir naujas patirtis. O tai reiškia mokymąsi ne tik universitetui, bet ir mokymąsi gyvenimui.

Iveta