Rodo sala, vieta kur gyvenimas pailgėja

Šiuo metu mano laikas tiksi žymiai lėtesniu ritmu, galvoje sukasi mintys apie dar neaplankytas vietas, o aplink atrodo visos pasaulio spalvos. Jau 8 dienas gyvenu Graikijoje, Rodo saloje, kur atostogaujame, susipažįstame su vietiniais, šalies kultūra. Jausmas toks, jog jau kurį laiką esame pabėgę nuo viso pasaulio ir nemeluosiu – tas jausmas labai geras, bet kartu jis kelia ir daug visokiausių minčių.

Šiuo metu interneto kavinėje barmenas dainuoja kartu su skambančia daina, šalia žaidžia švelnus ir šiltas vėjelis, aplink pilna įvairiaspalvių gėlių ir žalumos, šalia ošia jūra. Taip baisu pamesti tą malonų akimirkos jausmą, kad noriu dar esant čia parašyti apie tai, su kuo čia susipažinau. Nes tokiomis akimirkomis gimsta tai, kas yra “tikriausia”. Tikiuosi, kad šis įrašas padės ir kitiems keliaujantiems į šią salą bei norintiems pamatyti šiek tiek daugiau :)

SUSIPAŽINIMAS SU VIETINIAIS. Apie visus pietiečius sklando daugybė gandų ir stereotipų sukurta viena kita galybė. Tas pats galioja ir graikams. Prieš vykstant ten neišvengiamai turėjau išankstinę nuomonę apie vietinius, o ypač vyrus. Tačiau norėjome susipažinti su žmonėmis, kurie sutiktų mums atvykus pasimatyti, todėl dar prieš gerus kelis mėnesius internetu susipažinome su graiku Andreas (per couchsurfing). O šis ėmė ir visus stereotipus sulaužė!

Šis žmogus tapo nuolatiniu mūsų palydovu padėjusiu ne vienoje situacijoje. Dar prieš kelionę jis skyrė daug laiko mums tiesiog pasakodamas apie Graikiją, besidalindamas savo patirtimi. Tik atvykus jis buvo pasiruošęs mums suorganizuoti transportą nuo oro uosto iki mūsų viešbučio. Vėliau kartu su mumis keliavo po salą ir entuziastingai pasakojo apie visa, ką pamatydavome. Dar vėliau drauge leidome vakarus miestuose, kuriuose verda naktinis gyvenimas. Jis net gi suorganizavo mums galimybę naudotis dar vieno viešbučio (Mitsis Rodos Maris), esančio kitoje gatvės pusėje, paslaugomis parūpindamas specialias juodas apyrankes. Lietuviui iškart kyla klausimas: „kodėl gi jis toks rūpestingas?“. Neslėpsiu mums jis irgi kilo ir dar iki paspaudžiant ranką jam realybėje kiek įtariai žiūrėjome į tokį norą padėti. Tačiau susipažinus visi įtarimai atslūgo ir supratome, kad į viską reikia žiūrėti paprasčiau ir nenustoti tikėti, kad gerų žmonių dar tikrai yra :)

Pabendravus su juo pamaniau, kad tokiu gestu jis greičiausiai nori mums parodyti, kad egzistuoja ir “kitokie” graikai,ir “kitokia” Graikija. Nes ir jis pats neslėpė to, kad ir pats susiduria čia su tuo, ko norėtųsi, jog šalyje nebūtų. Smagu yra ir tai, kad jis labai domėjosi Lietuva, pasakojo, kad planuoja rudeniop keliauti su broliu per visas Baltijos šalis. O ir mūsų jam atvežtos vienetinės serijos “Žalios devynerios” labai patiko! :) Supratau, kad ir mes kiek pakeitėme jo požiūrį į lietuvius, suformavome kiek pozityvesnį vaizdą.

Taigi, norėčiau pasakyti, kad vietinių pažinimas ir apsikeitimas patirtimi beipasaulėžiūra su jais yra vienas pagrindinių geros kelionės ingredientų. Andreas dėka mūsų žvilgsnis į šią salą buvo visai kitoks, iš kitų rakursų ir su visai kitokiu apšvietimu. Manau, kad be šio nuostabaus žmogaus įsikišimo būtume pažinę daug labiau turistišką šios šalies ir salos pusę.

Skaityti toliau