Apsaugota: 24 rekomenduojami filmai apie darbą ir karjerą

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Tikra istorija apie karalių prancūzą, kuris padykusias bandeles žmonėms augino

Girgždantis dviratukas atsirėmė į sieną, suskambėjo durų varpelis ir štai tarpduryje stovėjo raudonų žandų berniukas, droviai akimis ieškodamas ką užkalbinti. Prie jo priėjo kepyklėlės pardavėja ir pasilenkusi maloniai teiravosi, ką jis norėsiąs įsigyti. Putlūs žandukai dar labiau paraudo, o jis, sukiodamas iš jaudulio koją, atsakė, kad norėtų savaitgaliais padėti kepyklėlėje. Pardavėja staiga išsitiesė it styga ir pašaipiai paklausė vaiko: “Na, ir kuo gi tu mums galėsi padėti?” O berniukas nei akimirkos nesudvejojęs atrėžė: “Galiu bet ką daryti, tik, kad nereikėtų sekmadieniais į bažnyčią vaikščioti!”. Akimirką pardavėja stovėjo nusčiuvusi, o po to, kad prapliups juoktis. Atrodė, kad tą akimirką juokėsi net ir visos duonos ir bandelės ant prekystalių. Tą dieną Thierry pradėjo dirbti mažytėje, šviežia duona ir pyragaičiais kvepiančioje Prancūzijos kepyklėlėje, į kurią kiekvieną savaitgalį tiesiog skriete atskriedavo su savo girgždančiu žaliu dviratuku. Ten ir prasidėjo jų istorija, vienuolikmečio berniuko ir bandelės, kuriai jis visą gyvenimą paskyrė ir tobulino iki tol, kol  sukūrė mažytį šedevrą. Šiandien pro Thierry kepyklėlę Lietuvoje nepraeina nei vienas smaližius, o kas užeina – tas užburiamas ir nuolatiniu klientu tampa. Ir aš pro ten praeiti negaliu, ir aš bandelių su kakava ten paskanauju, ir vis savęs klausiu – kokia gi to žmogaus, kuris man tiek laimės suteikia, istorija?

Skaityti toliau

Save realizuoti nėra lengva, tačiau norint būti laimingu – tai būtina

Dar keli mėnesiai atgal kam nors paklausus: “Kuo užsiimi gyvenime?”, jau paruoštas atsakymas būtų sklandžiai išslydęs iš Jos lūpų. O dabar tas pats klausimas sukelia gilų atsikvėpimą ir reikalauja daug pastangų sudėtingus dalykus paaiškinti vienu sakiniu. Ir patikėkite, Ji to tikrai neplanavo. Bet įdomiausia yra tai, kad dar niekada tas “sudėtingumas” taip maloniai nekuteno, dar niekada jis dienų viena po kitos nespalvino tokiom ryškiom spalvom. Ir tikrai niekada Ji nebūtų pagalvojusi, kad vieną dieną pasakos, kaip pasirinko ne aiškų, o labai jau miglotą ir visiškai nenuspėjamą kelią karjeroje.

2009m. – 2012m., Iveta

Tada, dar būnant mokykloje, ji nelabai nutuokė, ką norėtų veikti, tačiau turėjo vieną sąlygą – darbas turi būti įdomus. Taip į akiratį papuolus vienai didžiausių internetinių sprendimų įmonių Baltijos šalyse ji jau rašė laišką įmonės direktoriui. Tie metai nebuvo iš lengviausių darbo rinkoje – patyrusius specialistus atleidinėjo, o priimti vienuoliktokę vietoj tokio žmogaus irgi neatrodė sąžininga. Nesvarbu, kad ji ir rodė didelę motyvaciją būti komandos dalimi. Gavus neigiamą atsakymą ji turėjo priimti lemiamą sprendimą, kuris remiantis sveika logika turėjo būti susitaikymas su tuo ir bandymas ieškoti toliau. Bet kiek vienuoliktokė, kurią dar išlaiko šeima, o ambicijos siekia dangų, gali mąstyti logiškai? Ji labiau vadovaujasi instinktais ir jausmais.
Tada ji direktoriui pasakė, kad verčiau dirbs nemokamai nei kad nedirbs šioje įmonėje. Tuo metu tėvai šio sprendimo apskritai nesuprato – kam dirbti nemokamai, kai gali susirasti apmokamą darbą? Bet ji ėjo ten kiekvieną darbo dieną, leido vasaros dienas, kuriomis jos draugai džiaugėsi atostogaudami prie ežerų. O ji netgi kai kuriais savaitgaliais susitikdavo ofise su direktoriumi papildomai, kad tobulėtų dar sparčiau ir su jo pagalba įgautų reikalingų darbui įgūdžių. Atėjus paskutiniam vasaros mėnesiui jai buvo pradėtas mokėti atlyginimas už skiriamą laiką ir atliekamą darbą. Tai buvo didžiausias įvertinimas ir patvirtinimas to, kad anksčiau priimtas sprendimas buvo teisingas. Nuo to laiko tėvai net nebandė jos atkalbinėti nuo visų tolimesnių beprotiškų sprendimų, nes žinojo, kad tai beprasmiška – ji vistiek tai padarys ir pasieks savo.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

Mūsų istorija

Gali pasirodyti, kad viskas, ką šį mėnesį jums pasakojau, yra tik padriki pamąstymai apie vienus ar kitus santykių aspektus. Tačiau leiskite jums parodyti kaip visos šio mėnesio istorijos idealiai susidėlioja į labai gražią dėlionę. Tiek Knyga, tiek Arbata, tiek Kino filmas, kurie jums pasakojo paskutiniąsias istorijas, visi jie yra mūsų su antrąja puse istorijos dalis. Šie daiktai skirtingu metu suvaidino labai svarbius vaidmenis mūsų santykiuose, padėjo mums atsidurti drauge ten, kur esame dabar. Todėl šįkart pakviesiu nebe į pokalbį su kita pora, šįkart kviečiu sužinoti mano ir Kipro istoriją, kuri skaičiuoja jau 2,5 metų.

2010m. vasaris – 2012m. rugpjūtis, Mūsų istorija

Tada buvau viena ir net nenorėjau galvoti apie tai, kad prisileisiu dar vieną žmogų dar keliems mėnesiams, o po to viskas pasibaigs ir vėl kelis mėnesius skęsiu savo pačios mintyse: “Ką dariau ne taip? Kur klydau aš, o kur klydo jie?”. Žinojau, kad kažkodėl tas santykių sraigtelis tiesiog nesisuko, bet guodžiau save: “Matyt tiesiog dar ne laikas”. Tada apie pusę metų gyvenau įsisukusi į įvairiausius projektus ir knygas. Tai padėdavo man pasislėpti nuo vidinių apmąstymų, susitelkti ties tobulėjimu ir ėjimu pirmyn. Tuo metu visi sutikti žmonės ir visos skaitytos knygos buvo pagrindinė mano motyvacija. Kai jausdavau, kad kažkas ne taip, imdavau knygą į rankas ir semdavausi jėgų ėjimui toliau. Ir tuo metu tai padėdavo, tuo metu itin daug dalykų pagaliau įgyvendinau, tinklaraštis buvo pačiame savo žydėjime, daug naujų ambicijų atsirado, daug naujų idėjų užvaldė mano mintis.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

27 filmai apie santykius

Aš paimsiu tave už rankos ir nuvesiu į tokį pasaulį, kuriame tu tapsi kitu, gyvensi kito gyvenimą ir jausi kito emocijas, girdėsi kito mintis. Valandai kitai tu užmirši tai, ką palikai už ekrano ir atsidursi kitos istorijos sūkuryje. Bet tu nesipriešinsi ir entuziastingai leisies į tą kelionę. Nes ji įkvėps, ji tavo sielą pakylės ir privers pirštukus virpėti. Ji bus tarsi terapija, kuri, jei pasiseks, padės surasti keletą atsakymų į kirbančius klausimus. Ar daug dalykų pasaulyje, be Kino Filmo, dar turi tokią galią? Įsiskverbti į tavo vidų, priversti išgyventi kito žmogaus gyvenimą, kad suprastum kaip gyventi savąjį? Eime patirti 27 filmų personažų gyvenimus, semtis iš jų išminties, o kartais ir kvailumo, nes retkarčiais ir jis gyvenime reikalingas. Kad būtų lengviau išsirinkti nuo ko pradėti, pradžioje išskirti 17 verčiausi pamatyti filmai su užuomenomis ką juose galima atrasti santykių tema. Linkiu prasmingų atradimų!

– Su meile,
Kino Filmas

“SWEET NOVEMBER” ( 2001, IMDb: 6.2 )

Atrasite:
– Koks svarbus yra moters indėlis ir jos iniciatyva santykiuose;
– Kas turėtų būti laikoma pirmoje vietoje – karjera ar šeima;
– Ar gali sugyventi dvi absoliučiai skirtingos asmenybės drauge;
– Kūrybiškos idėjos santykių pagyvinimui.

Skaityti toliau

Šeštas kokybiškų santykių ingredientas – kūrybiškumas

Dar pamenu kaip jie visi trys dirbo vienoje įmonėje, skirtingose ofiso dalyse, nei vienas iš jų per daug tarpusavyje nebuvo bendravę. Juos siejo tik vienas dalykas be bendros patalpos – šalia kiekvieno jų teliuškavausi aš, Arbata. Tada nei vienas iš jų negalėjo nutuokti, kad po trijų metų jie susitiks visai kitokiomis aplinkybėmis ir visai kitokioje “komplektacijoje” :) Viena iš jų – tinklaraščio autorė. O kitu du – kolegos, kurie abu turėjo ilgametes antras puses. Kad ir kokius ateities scenarijus autorė būtų begalvojusi, kažin ar būtų priėjusi prie šio: vėlus vakaras, ji jau pusantrų metų gyvena kartu su savo antra puse, rašo apie santykius, o kiti du buvę kolegos – drauge sukūrę šeimą, kuri jau visai greit pagausės vienu vaikiuku pabiručiu. Tai štai ši pora kviečia pasiklausyti jų istorijos, kurios pagrindinis ingredientas – neišsenkantis kūrybiškumas.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

Penktas kokybiškų santykių ingredientas – balansas

Kai kada reikia užsikimšti ausis, stipriai užsimerkti, atstatyti alkūnes ir toliau daryti tai, apie ką buvo svajota. Nes visada atsiras tokių, kurie žiūrės neigiamai, bandys atkalbinėti, patarinėti ir mokyti savo gyvenimo tiesų. Ak, kartais pagalvoju, kad kaip gerai, jog aš Arbata. Gyvenimas man žymiai paprastesnis. Žmonės panašesni į kavą – vis “sutirština” paprastus dalykus. Istoriją pradėjau tokia nata, nes šįkart autorė irgi išgirdo prieštaringų nuomonių dėl pokalbio su žymiu atlikėju, bet po dviejų savaičių derinimo ji vistiek suvažinėjo 200km, kad susitiktų su vienu žmogumi vienai vienintelei valandai pakalbėti apie santykius. Viduje kirbėjo spėlionės dėl to, ar žymesnės poros santykiai skiriasi nuo mūsų, eilinių žmogelių? Ant kokios ašies sukasi tokios poros pasaulis? Norėjosi pačiai savo puodeliu prie jo prisiliesti, šilta arbata vidumi grakščiai nubėgti ir sava ausele išgirsti jų istoriją. Kviečiu ir jus prisijungti: sėskite į pavėsį šalia, šūktelkit padavėjui “puodelį arbatos!” ir stipriai spustelkite ranką žmogui, kuris autorę labai sužavėjo. Jis mums visiems papasakos apie balansą – ašį, ant kuriuos sukasi visas jų su žmona pasaulis.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

Ketvirtas kokybiškų santykių ingredientas – pasimatymai

Paskutinė istorija baigėsi įdomiu akibrokštu – likome dviese akis į akį su vienu žaviu vaikinu. Tačiau ne visada arbata baltame, blizgančiame puodelyje bus tokia skani kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio… Todėl tiesiogine ta žodžio prasme “pasipusčiau padus” ir lėkiau kuo toliau nuo to “princo”. Bet žinote, gyvenimas turi per daug ironišką humoro jausmą, kad tokios akimirkos neišnaudotų. Todėl niekada negali žinoti kada bėgdama nuo vieno vyro atsitrenksi į savo būsimą vyrą. Būtent taip atsitiko ir sekančiai porai, kuri papasakos apie tai, kaip svarbu santykiuose yra neužmiršti žodžio “pasimatymas” prasmės. Užsipilkime puodelį gaivios arbatos ir leidžiamės į pokalbį, kuris prasidės neeiline susipažinimo istorija!

Skaityti toliau

Trečias kokybiškų santykių ingredientas – tobulėjimas drauge

Kalnas pagalvių, daug spalvotų rašiklių, kurie padeda “mąstyti ant popieriaus”, šalia lekuojantis šuo, kuriam karts nuo karto pakasomas pilvukas ir, žinoma, puodelis cinamoninės arbatos, kurią turėtų užuosti ir kaimynai, sėdintys balkonuose šalimais. Sėdi ji ant to kalno pagalvių su šypsena, išduodančia nusistebėjimą tuo, kad vidury darbo dienos Ji gali leisti sau rašyti naują istoriją. Šią istoriją pradėti rašyti sunkiau nei kitas, nes kamuoja klausimas ar rašyti taip, kaip viskas buvo, ar rašyti sušvelnintą ir į cukraus vatą įvyniotą istorijos versiją. Nes kas gi galėjo pagalvoti, kad istorijos veikėjas, pagyvenęs vyras, pasirodys esantis dar ir kaip šelmiškas diedukas, besidalinantis intymiomis smulkmenomis?

Skaityti toliau

Antras kokybiškų santykių ingredientas – bendra svajonė

2012m. liepos 6d. Aleksandra ir Žilvinas 

Du puodeliai arbatos glaudžiasi jų delnuose ir karts nuo karto šaukšteliu tai Aleksandra, tai Žilvinas pakutena arbatą. Ne dėl to, kad reikėtų ją maišyti, o dėl to, kad pokalbis vyksta apie juos du ir kaip visada viduje kirba šioks toks jauduliukas. O kur jaudulys, ten ir žaidimai su arbatos šaukšteliu :) Aplink juos žaidžia ir šiltas vėjelis, atnešdamas nuo miško gaivų ryto kvapą. Gali užuosti ir beržyną, ir rasotą žolę, ir tik ką prasikalusius grybukus, ir pievas laukinių gėlių, ir darže augančias braškes. Tas pats vėjas pas juos atneša ir ošiančius miškus, ir žydinčiose obelyse pasislėpusio paukštuko čiulbėjimą, ir žiogų svirpimą, ir besisukančio malūnėlio girgždesį. Bekalbant jų delnai žaidžia vienas kitame, atrodo taip ir buvo sukurti vienas kitam, nes tarpelius tarp jo pirštų idealiai užpildo jos pirščiukai. Jiedu sėdi terasoje, lengvai supuojasi ir stebi iš už miško kylančią saulę, kuri jau pradeda apglėbti jų mažytį šiaudinį namelį. Ar jauti tą akimirką? Jiedu tai jaučia ir tuo gyvena jau keli metai. Tad užsipilkite ir Jūs didelį puodelį arbatos ir keliaujame susipažinti su antros poros istorija ir antruoju kokybiškų santykių ingredientu – bendra svajone.

Skaityti toliau