Pirmas kokybiškų santykių ingredientas – individualumo išlaikymas

Kai du žmonės susitinka, aš esu tai, kas jų vidų gali padaryti sklidiną malonios šilumos, kuri šildys ne tik džiaugsmingomis, bet ir sunkiomis akimirkomis. Sunku surasti tokių, kurie nebūtų prie manęs prisilietę. Augant kiekvienas su manimi susiduria vis dažniau ir dažniau. Neapdairūs nuo manęs skaudžiai nudega, kitų gyvenimą magiškai pasaldinu, o dar vieni mane nuvertina ir laiko kasdieniu reiškiniu. Su laiku šaltėju, todėl mane būtina karts nuo karto papildyti trupučiu karštų ir širdį verčiančių daužytis akimirkų bei įmesti keletą prieskonių žaismingumui palaikyti!

Aš – dalelytė tos merginos, kuri netrukus turės išvykti į Portugaliją ir palikti savo antrą pusę. Aš – tai ir tas šelmiškas diedukas dar vis plepantis apie jų su žmona “lovos” subtilybes. Ir ta pora, kuri svajoja miškuose susikurti savo oazę ir dėl to pluša svetur. Ir net tos poros, kurių gyvenimas apsivertęs aukštyn kojomis, gimus vaikiukams, bei tie, kuriems savo atžalų dar liko laukti keli mėnesiai. Kai du žmonės vienas kitą bando prisijaukinti įvairiausiais būdais, labai dažnai tampu neatskiriama jų pokalbių dalimi. Juk koks pokalbis be manęs – puodelio geros arbatos? :) Todėl kviečiu bėgti dabar pat išsivirti didelį puodelį arbatos, nes tuoj pat leisimės į tyrinėjimus, kurių metu sutiksime bent septynias poras, septynis požiūrius į santykius ir patikėkite, begalę naujų atradimų!

2012m. birželio 30d. Autorės gyvenimas

SANTYKIAI „SU PRIESKONIAIS“. Kai tą rytą Jis grįžo iš darbo, Ji jau nekantriai laukė kada gi Jis atklos antklodę ir ant pagalvės suras paliktą staigmeną. Kai tai įvyko, atrodė, kad akimirką, Jis net nesuprato kas įvyko. Metė žvilgsnį į knygą, į Ją, vėl į knygą, o tada, dar kartą pažiūrėjęs į Ją, taip ligi ausų išsišiepė, kad nei kiek nebandydamas slėpti emocijų šokte įšoko pas ją į lovą ir užbučiavo. O aš tuo metu stovėjau ant lango atbrailos tylutėliai teliuškuodama tai vieną savo puodelio karštą, tai į kitą ir mąsčiau apie tai, kad kiek begalo daug santykiuose reiškia tokios smulkmenos. Jos lyg tie prieskoniai, kurių kiekvienas pagal skonį į mane įsideda. Vieni mėgsta saldesnę arbatą, kiti aštresnę, dar kiti su trupučiu kartėlio ar lengvą ir niekas nemėgsta beskonės arbatos. Taip ir santykiai, kiekvienas į juos deda “prieskonių” pagal skonį, bet santykiai be “prieskonių” – vargiai gali išvis vadintis santykiais.

TYRINĖJIMAI PRASIDEDA. Autorė šį mėnesį siekdama dar labiau įsigilinti į tai, kokie gi tie kokybiškų santykių ingredientai kitų žmonių gyvenimuose, jau po kelių dienų iškeliavo į pokalbius vieną po kito, su įvairiomis poromis, kurios dalijosi savo patirtimi. Tie pokalbiai buvo lyg trumputės kelionės su pagrindiniais tyrinėtojo reikmenimis – bloknotu ir rašikliu. Išeidavo iš namų nežinodama su kokia istorija šįkart susipažins, o pokalbyje imdavo klaidžioti vis kitų žmonių gyvenimo labirintais su visais neturistiniais kampeliais ir kalnais, akligatviais ir įdubom. O ir aš ten buvau, pieną ir cukrų gėriau, pro karštus tekėjo, nuo stalų varvėjo!

 2012m. liepos 3d. Jurga ir Laurynas

Taip laukiau kada prasidės visas šis nuotykis, kad tik padavėjai mane atnešus ėmiau ir pro visus arbatinuko kraštus išsipyliau. Kapsėjau nuo stalo ant šaligatvio, o pokalbis tuo metu ėmė įsisiūbuoti. Autorė pasakojo apie savo santykius ir klausinėjo Jurgos įvairiausių dalykų. Arba kartais jos apsikeisdavo rolėmis. Visa tai man priminė labiau abipusę konsultaciją :)

POROS ISTORIJA. Jurga su kibirkštėlėmis akyse pasakojo kaip neįprastai jie susipažino ir kaip teko nusispjauti į visų aplinkinių nuomonę. Tada ji dar mokėsi mokykloje, o Laurynas pradėjo dirbti jos mokykloje mokytoju. Iš pradžių viskas, kas buvo tarp jų – tai tik konfliktas. Galiausiai Lauryno rankų darbo dovana Jurgai Kalėdų proga viską apvertė aukštyn kojomis. Nei vienas iš jų nenorėjo kitiems per daug pasakoti kas vyksta, tačiau aplinkiniai matė ir, žinoma, nesidrovėjo šnekėti apie tai, ką mato. Ypač dėl to, kad tas “kažkas” vyko tarp mokinės ir mokytojo. Tačiau pora neketino nei kovoti, nei pasiduoti šiems vėjo malūnams. Jurgai pabaigus mokyklą santykiai jau buvo įsibėgėję visu greičiu. O dabar tie patys aplinkiniai juodu spaudžia dėl santuokos – vis įkyriai klausinėja ir domisi.

APLINKOS IR ŠEIMOS SVARBA. Kiekvienos arbatos sąvybes nusako labai daug dalykų, tai ir iš ko ji yra, ir kur augo, kur ir kokiomis sąlygomis buvo gaminama ir net kaip pristatoma tam, kuris ją gurkšnos. Tai štai kiekvienas žmogus lygiai taip pat į poros gyvenimą su savimi jau atsineša vienokį ar kitokį savo “bagažą”, kurį susirinko iš šeimos ir savo aplinkos, kurioje augo. Jurga pasakojo apie tai, kaip tėvų skyrybos paveikė jos supratimą į santykius. Apie tai, kaip vyras gyvenęs tam tikroje aplinkoje, pats to nelabai suvokdamas, to pačio reikalauja iš savo moters. Todėl vertėtų kiekvienam šiek tiek patyrinėti ne tik savo gyvenimą, bet ir antrosios pusės šeimą, o tada drauge susėsti ir nuoširdžiai pasikalbėti apie tai, kokios problemos iškyla ar galėtų iškilti. Nes ir Jurga ne kartą pokalbio metu minėjo, jog vienas iš svarbiausių dalykų yra kalbėjimasis.

INDIVIDUALUMO IŠLAIKYMAS. Gurkšnis po gurkšnio, pokalbis plėtojoso vis gilyn, atviryn. Jurga pasakojo apie tai, kaip jų draugystė pareikalavo aukų – nubyrėjo daug draugų, neturinčių antrų pusių. Dažniau buvo susitariama susitikti su kitomis poromis. Taip visas draugų ratas ima ir pasikeičia. Tačiau čia iškyla labai didelė ir dažnai tarp porų pasitaikanti problema. Viena yra natūraliai besikeičiantis draugų ratas, o kita yra kai draugų apskritai nebelieka dėl noro būti tik dviese ir užsidaryti nuo aplinkinio pasaulio. Kai pagalvoji, išties geriausiai arbatos aromatą užuosi tada, kai ji spintelėje glūdės viena. O kai jos gyvenimas yra ankštas ir įspraustas ne tik tarp žalios, o ir egzotinės, mėtų, juodosios arbatos bei dar kokio geros aromatingos kavos pakelio, tuomet spintelę atidarius užuosi jų visų susimaišiusį vienos su kita aromatą. Poros, pradėjusios draugauti, taip trokšta gyventi tik vienas kitu: matyti, liesti, uosti tik vienas kitą, kad ima ir iš savo spintelės net patys to nesuprasdami “išima” draugus, kad šie per daug netrikdytų malonumo mėgautis vienas kitu. Po kurio laiko tokiu pačiu principu susiformuoja bendri pomėgiai ir aistros, o senieji paslepiami taip giliai, lyg jų apskritai nebūtų buvę.

Jurga ir Laurynas yra tokios poros priešingybė. Abu tebe vaikštinėja į susitikimus su viengungiais draugais, nebe tik su kitomis poromis. Nors ir neslepia, kad pradėjus draugauti, dalis draugų net ir pas juos “nubyrėjo”. Abu turi savo mėgiamas aistras, kurioms kiekvienas vis dar skiria savo asmeninio laiko. Jurga tai įvardijo kaip laisvę vienas kitam, kuri turi išlikti, jei pora nenori prarasti draugų ir veiklų, kurios iki susipažįstant žavėjo. Žinoma, tai nereiškia, kad abu žmonės turi net nebandyti augti kartu ir daryti tik ką darę. Nėra lengva, tačiau būtina surasti viduriuką tarp gyvenimo su savimi ir gyvenimo su kitu žmogumi!

Tai ir buvo svarbiausias atradimas viso pokalbio metu autorei. Po to Jos mintis užgulė prisiminimai apie visus tuos kartus kuomet Ji atsisakė susitikti su viena ar kita drauge, nes buvo planų su Juo. Visi tie kartai, kuomet Ji metė tai, ką iki šiol darydavo dėl to, kad skirtų daugiau laiko Jam. Visos tos akimirkos kada Jie abu buvo nusprendę verčiau užsidaryti savo “spintelėje” nuo kitų ir atrodė net nuo pačių savęs. O su tomis mintimis užgimė ir kitos idėjos susijusios su seniai matytais draugais, seniai planuotais dalykais ir svajonėmis, kurios nebūtinai suksis vien tik apie Juos du. Gal kokį kartelį tik ir apie Ją vieną? :)

Post Scriptum

Gurkšnis po gurkšnio, štai ir išgėrėme drauge puodelį arbatos su šia pora. Įdomu kaip viskas klostysis toliau, nes gyvenimas jiems paruošęs išbandymą. Jurga greitai iškeliaus į Portugaliją, o Laurynas kol kas liks Lietuvoje. Bet apie santykius per atstumą kalbėsime prie kitų arbatos puodelių. Negaliu nutylėti to, kad dar laukia bent šeši puodeliai arbatos su kitom porom! O kokios istorijos, kokios poros, kokie skirtingi gyvenimai ir iššūkiai… Kitą kartą arbatą gersime su pora, kuri šiuo metu dirba svetur dėl labai įdomios svajonės, kurią nekantrauja įgyvendinti Lietuvoje. Taip pat užsuksime ir pas dieduliuką, kuris pasakos apie tris savo santuokas ir dar vis neblėstančius pajėgumus santykiuose :) Laukia daug įdomių istorijų, tad pasirūpinkite, kad namuose būtų mėgiamos arbatos ir didelis puodelis!

Pasikalbam komentaruose? :)

Arbata

 

5 komentarai

  1. Aš pirmoje vietoje dėčiau pagarbą. Tai labai plati sąvoka… Tegu bus pagarba viskame, net kai nepatinka, kai nesutinku, kai negaliu pakęsti to (pvz nenuleisto klozeto dangčio ar apšnekštos kriauklės). čia galbūt apie individualumą, kaip rašai Iveta, plius tolerancija (pagarba) priimant tą individualumą.
    Paskui reikėtų suprasti skirtumus. Aš supratau, kad moterims reikia saugumo. Saugioje aplinkoje (tose ribose, kur saugu jai) esate kūrybingos, mylinčios, rūpestingos – žodžiu atsiskleidžiate, tarsi gėlės pražysta :) Greičiausiai individualumui ir draugėms bus daugiau dėmesio, kai santykiuose jausitės saugesnės. (Ups, rašau lyg skaitytų tik moterys)
    Vyrams (sprendžiu pagal save) saugumas ne toks svarbus, daug svarbiau laisvė. Pvz lėkti motociklu, rizikuoti finansais, ar atvirkščiai, eiti į žygį, miegoti po atviru dangumi, kelias dienas be dušo

    • Labas, Kęstuti :) Tikrai neblogi pastebėjimai ir, manau, bendraujant su poromis dar tikrai išsigrynins ne vienas svarbus ingredientas santykiams. Tik norėjau pasakyti, kad pirmas ingredientas dar nereiškia, kad jis yra svarbiausias. Kiekvienas pokalbis su pora ves į naują ingredientą, kurių tarpusavyje kol kas nelyginsiu. Tad, manau, dar atsiras tarp jų ir žodis „pagarba“ arba kitas žodis reiškiantis tą patį, ką pasakojai. Nes pasakojai teisingai, pritariu ir aš, ir ne viena pora pritartų :) Ačiū už papildymą!

      • sėkmės paieškose! Lauksiu naujų ingridientų :)
        Nenoriu ko nors primesti, man pačiam įdomu pasidarė, ką pasakytų 50 ar daugiau metų kartu pragyvenusi pora.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *