Penktas kokybiškų santykių ingredientas – balansas

Kai kada reikia užsikimšti ausis, stipriai užsimerkti, atstatyti alkūnes ir toliau daryti tai, apie ką buvo svajota. Nes visada atsiras tokių, kurie žiūrės neigiamai, bandys atkalbinėti, patarinėti ir mokyti savo gyvenimo tiesų. Ak, kartais pagalvoju, kad kaip gerai, jog aš Arbata. Gyvenimas man žymiai paprastesnis. Žmonės panašesni į kavą – vis “sutirština” paprastus dalykus. Istoriją pradėjau tokia nata, nes šįkart autorė irgi išgirdo prieštaringų nuomonių dėl pokalbio su žymiu atlikėju, bet po dviejų savaičių derinimo ji vistiek suvažinėjo 200km, kad susitiktų su vienu žmogumi vienai vienintelei valandai pakalbėti apie santykius. Viduje kirbėjo spėlionės dėl to, ar žymesnės poros santykiai skiriasi nuo mūsų, eilinių žmogelių? Ant kokios ašies sukasi tokios poros pasaulis? Norėjosi pačiai savo puodeliu prie jo prisiliesti, šilta arbata vidumi grakščiai nubėgti ir sava ausele išgirsti jų istoriją. Kviečiu ir jus prisijungti: sėskite į pavėsį šalia, šūktelkit padavėjui “puodelį arbatos!” ir stipriai spustelkite ranką žmogui, kuris autorę labai sužavėjo. Jis mums visiems papasakos apie balansą – ašį, ant kuriuos sukasi visas jų su žmona pasaulis.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

2012m., liepos 27d. Linas Adomaitis

Susipažino Linas su Irma visai prieš pasitinkant naujus metus. Ir aš ten buvau, jų rankose teliuškavaus! Irma jo gyvenime tada atvertė naują lapą, o tuo pačiu prasidėjo ir naujas muzikinis etapas. Būnant Irmai šalia, centrinėje Amerikoje, jis nufilmavo vieną iš sėkmingiausių savo klipų “Window of my soul”. Linas pasakojo: “Kai įsimyli, atsiranda daug kūrėjiškos energijos”, ji padaro visus mūsų pojūčius aštresnius, tarsi nuima storą apsauginį kiautą ir priartina viską arčiau vidaus. O taip ir gimsta daug genialių minčių ir idėjų, kurios, atrodo, nežinia kur iki tol, nenaudėlės, slėpėsi.
Staiga tarp dviejų labai svarbių gyvenime dalykų, meilės ir savęs realizavimo, atsirado balansas. O jis ir yra raktas į tą pilnavertišką gyvenimą. Tą jausmą, kuomet dieną visą save atiduodi darbui, stengiesi realizuoti savo idėjas ir patį save, o grįžus namo randi antrąją pusę, laukiančią su puodeliu garuojančios arbatos. Mylimas žmogus tavo sielą pakylėja dar keliais laipteliais aukštyn iki pilnos laimės. O tada jau visai vakare žvilgteli į jį ar ją ir supranti, kad šią akimirką viduje kažkaip itin ramu. Taip ramu, kad ramesnės akimirkos prisiminti ir negalėtum :)

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Po kelių dešimčių puodelių arbatos ir trijų metų drauge jiedu susituokė. Linas santuoką laikė labai svarbiu žingsniu, įprasminančiu visus jų santykius. Jis pasakojo, kad santuokos žiedai reiškia mylimųjų gyvenimus. Užmaudamas žiedą ant žmonos piršto jis patikėjo savo gyvenimą jai, o Irma užmaudama žiedą jam – savąjį. Taip pasižadėdami iki kol mirtis juos išskirs rūpintis tuo, ką vienas kitam ką tik padovanojo. Taigi, laimingais tapti jie galėsią tik su vienas kito pagalba. Santuoka nebūna pilnavertė, jeigu tik vyras rūpinasi moterimi arba atvirkščiai. O štai abipusis rūpestis vienas kito laime į jų pasaulį pakviečia tą žavų ramybės ir stiprybės jausmą poroje.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Toliau Linas ėmė pasakoti apie apsilankymą pas indėnus, kur teko matyti poros santykių principus gentyse. Vienas iš svarbiausių dalykų – tai pasiskirstymas pareigomis. Moteris prižiūri vaikus, gamina maistą, “neša kultūrą” užsiimdama amatais. Vyras stato bambukinius namus su stogais iš palmių lapų, išplaukia žvejoti, eina į džiungles medžioti. Tai yra nerašytas susitarimas, dėka kurio moteris šeimai atiduoda vieną pusę, o vyras – kitą. Abi kartu tos puselės ir sukuria balansą. Tai nereiškia, kad mūsų moterys dabar turi mesti darbus ir bėgti siuvinėti bei vaikus auginti, o vyrai – traukti į miškus grobio ieškoti. Tai reiškia, kad poroje turėtų būti lygiavertis ir abiems priimtinas pasiskirstymas. Jis padeda išvengti daugelio šiuolaikinėse porose pasitaikančių nesutarimų buityje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokie nesutarimai – smulkmenos. Tačiau smiltelė po smiltelės ir štai atsiranda didelis vulkanas, kuris dažnoje poroje išsiveržia su riksmais, grubiu elgesiu ir tarsi pamiršimu visko, kas iki šiol buvo taip gražu.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Post Scriptum
“Pasidarome didelį ąsotį šaltos arbatos su citrina ir atsisėdame pabendrauti, pabūti kartu. Tai viena iš mūsų bendravimo priemonių – arbata” – sakė Linas. Nebe reikalo būtent arbata yra vienas iš veikėjų šiose istorijose, mielieji! Ji daro mažyčius stebuklus. Tad bėkite į virtuvę, pasidarykite nors ir du ar tris ąsočius arbatos – kiek tik prireiks. Atsisėskite ir nuoširdžiai vienas su kitu pakalbėkite apie tai, kas išbalansuoja jūsų santykius. Sutvarkykite tas sugedusias detalytes jūsų “svarstyklėse”. Ir pamatysite, šis tas ims ir netikėtai pasikeis, pažadu!

Pasikalbam komentaruose? :)

Arbata

Kiti įrašai apie moterų ir vyrų santykius:
Ketvirtas kokybiškų santykių ingredientas – pasimatymai
Trečias kokybiškų santykių ingredientas – tobulėjimas drauge
Antras kokybiškų santykių ingredientas – bendra svajonė
Pirmas kokybiškų santykių ingredientas – individualumo išlaikymas
Kaip jis santykių ekspertu tapti norėjo
Tai, dėl ko santykius dar sunkiau suprasti – meilė, seksas ir hormonai
Kuo skiriasi moterų ir vyrų pasauliai?
Kaip labai skiriasi Jūsų ir Jūsų antrosios pusės smegenys? (testas)

5 komentarai

  1. Balansas zinoma butinas visur. Tokie pasirinkimai kaip „o kas geriau karsta ar salta, ar buni istikimas ir niekur neini ar eini visur kur nori neribojimas“ irgi nera gerai. Nuobodu, bet pusiausvyra turi buti visur, nebent polinkis i viena puse yra priimtinas abiems. Klausimas tada kyla, o jei net nustacius ta balansa, viena puse nelinkusi vykdyti, kas sutarta? Esmė ta, kad svarbiausia, kad zmonės norėtų stengtis vienas dėl kito, būtų pasiryžę pavargti, nuramdyti savo nervus ir stengtis, nes vien darbų paskirstymas niekur nenuves, kai tai tiesiog nebus įvykdoma realiai.
    p.s. Man kazkaip trumpokas sis irasas, nejaugi tik tiek Linas tepasake?

    • Na, visų pirma tai norėjau pasakyti, kad ir neturiu tikslo perrašyti viską, ką papasakojo žmogus :) Po pokalbio pasirenku ašį, ant kurios statyti istoriją. O tada tą ašį aplipdau reikšmingais atradimais, kuriuos perteikti padeda arbata. Todėl įrašas yra glaustas ir koncentruotas. Kaip beje buvo ir pokalbis su Linu, čia moterys yra linkę pasakoti labiau su emocingais prisiminimais, metaforomis ir tiesiai per aplinkui.
      Taip tai tiesa, aš net nepaliečiau tos galimybės, kad abu sutiks subalansuoti santykius, tačiau iš tikrųjų vienas iš jų to net nebandys daryti. Nes tai, mano nuomone, yra jau kita problema – atvirumo stoka. Kam žaisti tokius žaidimus? Jeigu pora į santykius žvelgia rimtai, abu dės pastangas. O būtent tokioms poroms ir noriu rašyti šias istorijas :) Tie kas nori paaugti santykiuose, neišvengiamai paaugs, o tie kas simuliuoja ir toliau simuliuos.
      Na, tikiuosi išsakiau suprantamai savo poziciją, o jeigu dar kyla klausimų, rašyk!

      • 1. supratau dėl įrašų rašymo, kad nenori perpasakoti, bet vis tiek norėtųsi tada didesnio tavo indėlio, nes įrašai išties įdomūs. Mane labai domina ši tema, dažnai skaitau ir pagalvoju, kad reikia jog mylimukas irgi tai perskaitytų:) vadinasi priimu tai kaip naudingą informaciją, nes santykiai tik iš pradžių atrodo natūraliai besivystantys, bet visgi reikia tiek daug pastangų į tai įdėti.
        2. Na o dėl abiejų pusių pastangų..ar niekad neteko sutikti žmogaus, kuris taip stipriai myli, kad jo jausmais net nesuabejotum, bet tuo pačiu jo meilė būtų savaip atitolusi nuo pradinės jos esmės, dažnai tokie žmonės varžo mylimąjį, savinasi jį ir jo laiką, pavyduliauja, nuliūsta dėl kiekvienos smulkmenos ir taip mylimas žmogus jaučiasi įspraustas į kampą. Ir nepasakysi, kad kažkuris nenori stengtis, bet čia jau dar prisideda ir kiekvieno meilės suvokimas.

  2. Man iš šio pasakojimo išryškėjo dar ir kitas svarbus dalykas- bendravimas.

    Neįsivaizduoju santykių tarp dviejų žmonių, jei galimybė atvirai kalbėtis, nėra vienas iš mėgstamiausių dalykų poroje. Juk tai itin brangu- šiandien žmogus (kalbant galbūt ne apie mūsų šalį) kone dažnai turi savo ar savo šeimos psichologą. O juk tai tiesiog žmogus, kuriuo pasitiki ir kuris nešališkai patardamas sprendžią tavo problemas. Ir kai pagalvoji- dažniausiai užtenka turėti atvirai su kuo pasikalbėti. Žmogų, kuriam įdomu tavęs klausytis.

    Ne veltui turbūt juokaujama- rinkis žmogų, kuris mėgsta kalbėtis.
    Senatvėje tai pravers.

    Žmonės- skirtingi. Ir kaip kitaip, jei ne per bendravimą, mes juos suprastume?

  3. Balansas santykiuose reiškia dalies savęs atsisakymo vardan kito žmogaus. Greičiau dalies savo ego (tiksliau egocentrizmo), tačiau ne vertybių ir nuostatų, kurios sudaro stuburą asmenybei, identitetą.
    Na o meilė, kad ir koks būtų jos supratimas, negali būti savanaudė (egocentriška). Magduse, tai ne meilė ir taip pat požiūris, kai matai „mylimojo“ trūkumus, nėra meilė iš kitos pusės…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *