Nida – tegul visi iki vieno norai išsipildo

Nidoje buvom visai ankstyvą rytą, todėl spėjome net gi pajausti šiokį tokį „ilsėjimosi“ jausmą :) Jau pasiilgtas jis nenaudėlis. Per šią savaitę buvo patirta daugybė nuostabių emocijų, išgyvenimų, bet ir šie nuvargina po savaitės nenutrūkstamo keliavimo diena iš dienos, miestas iš miesto.

Pietavom su Rita kavinėje Nidoje, stebėjome vietinį „talentą“ atliekantį kaži kokio stiliaus pasišokimą. kai akys užkliuvo už prieplaukoje stovinčių jachtų ir laivelių. Tą dieną mes turėjome paleisti visų akcijoje dalyvavusių žmonių norus ir dar vis sprendėme – kokiu būdu? Eureka! Laivas! :) Tik išėjus iš kavinės priėjome prie pirmo pasitaikiusio laivo, jo kapitonui papasakojom apie akciją, o šis mums davė kito laivo kapitono kontaktus: „Kitas laivelis, bet jaunas kapitonas, pabandykit“. Šiek tiek dvejojau, nes jei atvirai, jau buvau suabejojusi ar pavyks čia ką prikalbinti, kad mus, dvi mergaičiukes, nežinia kokios akcijos tikslu nuplukdytų į marias ir leistų paleisti kaži kokių žmonių norus. Bet tada pagalvojau – bus kaip bus, ėmiau ir paskambinau laivo „Gresa“ kapitonui. Ir žinot ką? Mes ne tik sutarėm, kad galėsim mariose paleisti balionus, kuriose bus žmonių norai, o dar ir padaryti tai palydint saulę! :)

Tiesiog negaliu nepaminėti to, kad kapitonas, visa jo komanda, buvo neįtikėtinai draugiški žmonės. Kapitonas vėliau lyg tarp kitko užsiminė, jog matė Labo Ryto laidą, kurioje pasakojau apie Šypsenos epidemiją. Atsitiktinumai, kurių gyvenime nebūna. Sulaukus pačios gražiausios saulėlydžio akimirkos net gi gavau progą visiem laivo keleiviams papasakoti apie akciją, apie tai, ką reiškia balionų paleidimas į marias.

Balionai, kuriuose apsigyveno jūsų norai, buvo paleisti su lig žodžiais: „Tegul visi iki vieno norai išsipildo“.

Tada apsisukau ir pamačiau tą nuostabų saulėlydį. Žiūrėjau į tą vaizdą, kažkas viduj kirbėjo, nes supratau – palydžiu saulę, kuri vainikuoja visą akciją, visas pastangas, vargus, net ašaras ar šypsenas. Norėjau, kad visi prisidėję žmonės šią akimirką būtų šalia, kad galėčiau juos visus apkabinti už tai, kad buvo šalia. Todėl dabar siunčiu jums tą apkabinimą. Ačiū visiems, kurie nors truputį juto tai, ką jutau aš, kurie nors truputį gyveno tuom, kuo šią savaitę gyvenau aš!

Post Scriptum
5 dienos, 135 dalyviai, 4 miestai, 5595 žmonės „užkrėsti“ šypsenomis :)

Iveta

5 komentarai

  1. Respects Tau už inciatyvumą ir už gražius norus :)
    Kartais juk tiek nedaug tereik – šypsenos, nuoširdaus žodžio. Ir pritariu Tau, kad norai pildosi, jei tikrai nori, sieki ir tiki tuo visa savo esybe :) Linkiu kuo didžiausios sėkmės!

  2. Sveikinu su puikiai pavykusiu projektu. Kai užsuku paskaitinėti įspūdžių – šypsena užsikrečiu iškart!

    O dabar norėčiau labai gražiai paprašysi ir pakubinti Tave dėl „aš su tavimi“ filmuko užbaigimo. Galbūt tu jau gavai maksimumą iš visų interviu ir pokalbių, kuriuose dalyvavai tai kurdama, bet gal galėtum paskubėti tuo pasidalinti ir su kitais? kai prieš akis laukia studijos ir sunkus metas atsiskyrus nuo šeimos, artimųjų, žmonių, su kuriais jautiesi saugiai taip norisi jaustis stipriai savo viduje, norisi gauti bent mažytę dozę tos motyvacijos, kuri atsiskleidė bandymuose, kuriuos jau leidai pamatyti.

    Ką manai, Iveta, ar dar ilgai liko laukti? :)

  3. Dovile,
    Dėl paskubinimo filmuko, turiu pasakyti, kad derinsiu su savo turimais darbais, pareigom, kitais žmonėm, kurie padės, ir taip jį po truputėlį lipdysiu :)
    Stengsiuos, žinoma, paleisti kuo greičiau, bet kol kas man sunku prognozuoti kada tai įvyks.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *