MARTYNO JOCIAUS ISTORIJA IR JO KŪRYBA ŠIRDŽIAI

Turbūt daugelis jau esate nugirdę Martyno Jociaus vardą ar pavardę, o gal jau teko aplankyti ir jo sukurtą bei vystomą puslapį „Virsmai“. Šiandien kviečiu pasiklausyti šio žmogaus istorijos ir sužinoti kaip jis atsidūrė ten, kur yra dabar :) Tegu ji ir Jus įkvėpia klausytis vidinio balso ir kurti nuostabius dalykus!

Ar girdėjai tą skalsų švilptelėjimą? Ar prisimeni tas dūdeles, kurias kiekvienas turėjome per muzikos pamokas ir nerangiais pirščiukais uždengdami skylutes, giliai įkvėpę, stengėmės išgauti pažįstamų melodijų garsus? Tokią turėjo ir Martynas, tik jam ta dūdelė reiškė daug daugiau nei bet kuriam iš mūsų. Išbėgdavo vidury dienos į miškus ir grįždavo tik temstant. Tyrinėdavo kiekvieną miško kamputį, apčiupinėdavo viską, kas dar nematyta ir nauja, o kišenėlėj visada būdavo ir ta dūdelė. Keliaudavo kartu su ja iki pasigirsdavo paukščių čiulbesys, o tada Martynas, kad išsitrauks dūdelę ir kad pradės savaip čiulbėti! O paukštukai rodės ir atgal atsišaukia ir dūdelė atrodė džiugesnius garsus nei mokykloje skleidžia.

IMG_5141a

Tokia Martyno vaikystė ir buvo – su gamta ir šalia jos, su teleskopu nukreiptu į dangų, su knygomis apie biologiją, su visokiausiais bandymais suprasti kodėl viskas veikia būtent taip, kaip veikia. Ir nepamirškime dūdelės, jos garsai šiuos ieškojimus, stebėjimus ir atradimus apipindavo sava magija ir šviesa. Tokia šviesa, kuri turėtų lydėti kiekvieno vaikystę, kad užaugę paimtume tą jau senąją dūdelę ir prisimintume kiek visko gražaus įvyko mums augant ir kokie magiški gali būti patys paprasčiausi dalykai.

Na, bet gyvenimui nepašvilpsi, jis vistiek nusuks savu keliu. Miškus teko pamiršti, dūdeles padėti į šalį ir kažkokiu būdu apsiriboti lova. Būnant 15 metų Martynui buvo atlikta  operacija, kuri ir pasuko tolimesnį berniuko gyvenimą visai kita linkme. O tas kelias prasidėjo, visai netyčia, į rankas paėmus storą ir pilną nesuprantamų sakinių knygą apie programavimą. Iššūkis buvo priimtas – suprasti apie ką ši knyga. Azartas pagavo, puslapiai vertės vienas po kito, akys knygą po knygos perbėgo…

Viskas prasidėjo viena knyga, o pasibaigė programavimo studijomis universitete ir pirmu verslu ketvirtame kurse. Penki tolimesni metai buvo ypatingai sunkūs. Atrodė, kad jis visai ne ten, kur iš tikrųjų turėtų būti. Kiekvieną žingsnį lydėjo nuolatinis nuovargis, stresas, lipimas per patį save. Jėgos išsekdavo, bet vistiek neleido sau savimi suabejoti ir kėlėsi, žengė pirmyn. Tuo metu vienu iš didžiausių jo ramsčių buvo antra pusė ir tėvai, kurie nepaisant nieko buvo šalia petys petyn. Šią dieną Martyno paklausus ar ji gailisi žingsnio pradėti verslą, jis nemirktelėjęs atsakys, kad tikrai ne, nes būtent tai padėjo tapti jam tuo, kuo jis yra dabar. Pats didžiausias persilaužimas įvyko tada, kai buvo taip blogai ir taip viduje negera, kad net “skaudėjo”. O tokia būsena yra pati geriausia pokyčiams, nes bedugnę pasiekęs ir daug prisikankinęs žmogus turi daug daugiau motyvacijos įsikabinti į gyvenimą ir viską kardinaliai pakeisti, nei tas, kuris dar svarsto ar tai daryti apskritai verta.  Martynas pradėjo sau uždavinėti konstruktyvius klausimus – iš kur kilo mano dabartinės vertybės? Gal jos ne mano, gal kitų? Kas sukūrė dabartines mano mintis? Ar jos tikrai mano? Pagaliau atsakymai atvėrė akis ir į gyvenimą sugrįžo muzika.

Jam baisiai trūko tos dūdelės, kurią anuomet paliko kišenėj, atrodė, kad kažkokia tuštuma viduje žiojėjo. Tad buvo daugiau nei aišku – reikia susigrąžinti tą dūdelę, reikia ir vėl prisijaukinti muziką. Nepatikliai, atsargiai, žingsnis po žingsnio, bet ji sugrįžo ir dar ne bet kokios mažos dūdelytės, o visos fleitos pavidalu. “Indiška bansuri fleita” – pasakojo Martynas. Prasidėjo eksperimentai, dainų rašymas ir net gi pirmi koncertai. Savo turimų talentų išnaudojimas gydė tą tuštumą, kuri buvo atsiradusi per paskutiniuosius metus ir pagaliau jis prisiminė tą žavų, tą malonų virpulį keliantį pilnatvės jausmą.

Štai tada gimė ir vienas populiariausių saviugdos tinklaraščių Lietuvoje – virsmai.lt. Rašymas per kūną vertė tekėti tokius gerus jausmus, kad buvo net baisu. Darėsi aišku, kad švietimas, mokymas, dalijimasis buvo pagrindinis jo tikslas, o formų kaip tai padaryti – juk begalės! Visa ši idėja buvo per daug stipri, per daug buvo link to eita, per daug dirbta ir save analizuota, kad tai būtų netiesa. O kai kuo nors taip stipriai tiki, neabejok, neišvengiamai tuo patikės ir kiti. Martyno kūrybą pradėjo pastebėti vis daugiau žmonių, vis daugiau širdžių buvo paliesta. Per 10 mėnesių jo įrašus skaitė 48000 žmonių, iš kurių 1700 tapo ištikimais skaitytojais. Kiekvienas straipsnis pradėjo surinkti vidutiniškai 500 like’ų, kai kurie siekė net gi 3000! O šiais metais Martynas išleido ir pirmąją savo elektroninę knygą, kuri sulaukė ne ką mažesnio susidomėjimo.

IMG_5140a

Tai tokia ta istorija, kuri prasidėjo nuo mažos, paprastutės dūdelės berniuko kišenėje, o išaugo į kūrybą, kuri tapo tūkstančių žmonių muzika širdžiai. O kelionė dar tik prasideda!

Post Scriptum
Martynas yra nuostabi asmenybė, kurianti itin gražius ir artimus dalykus žmonėms, ieškantiems atsakymų, atradimų, būdų tobulėti ir augti. Todėl labai rekomenduoju nukeliauti ir į jo puslapį bei įsigyti naujai išleistą knygą, kuri padės išlaisvinti vidinį genijų, įveikti kliūtis ir tapti nesustabdomais :)

2 komentarai

  1. Labas,

    tekstas labai gražus ir įkvepiantis. Tik negaliu susilaikyti neparašiusi, kad kliuva rašymo maniera, kurioje jaučiasi anglicizmas. Siūlaus įdėmiau sekti sakinio konstrukciją. Sėkmės!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *