GRUODŽIO MĖNESIO TIKSLŲ DEŠIMTUKAS

Labas visiems, kurie seka mano „išpažintis“ apie viską, ką pavyko pasiekti ir ko ne per mėnesio laikotarpį. Kartais rašydama šiuos įrašus jaučiuosi atviraujanti gal net kiek per daug, tačiau vis įkalbinu save nieko neištrinti ir viską palikti taip, kaip yra. Kiek netobula, su visomis detalėmis ir patirtais sunkumais. Manau, kad tikslų dešimtuko tikslas ir yra ne nuolatos ir visame kame siekti 100%, o kas kartą pranokti save, stebėti ir analizuoti, mokytis iš klaidų bei didinti savo produktyvumą ir savidiscipliną. O galiausiai pasakodama kitiems apie tai, kas ne tik pasisekė, bet ir nepavyko, ir pati mokausi sau pripažinti, kad buvo dalykų, kuriuos galėjau daryti geriau, stipriau, energingiau… Šis mėnesis, kaip ir keli ateinantys, bus pereinamasis mano gyvenime. 2013-aisiais laukia vienas labai didelis pasikeitimas, apie kurį papasakosiu šiandien, ir kol nežinau kada tai tiksliai įvyks, šios dienos atrodo kaip sklandymas ore, nežinant kada ir kokiomis aplinkybės reikės „šauti aukštyn“. Taigi, leidžiamės į gruodžio mėnesio nuotykius!

KARJERA ir FINANSAI
“Realizuoti savo gebėjimus ir susikurti pasyvių pajamų šaltinius, kurie leistų dirbti iš bet kurios pasaulio vietos ir padėtų jausti tvirtą pagrindą po kojomis”

1. SAMDOMAS DARBAS – „FACEBOOK“ SOCIALINIO TINKLO ĮVALDYMAS IR PANAUDOJIMAS SIEKIANT SUKURTI APČIUOPIAMĄ VERTĘ ĮMONĖMS
Šviežios žuvies pristatymas Lietuvoje – pasiekėme visus 120%. Verslui šis „Facebook“ puslapis yra vienareikšmiškai į naudą. Dėka puslapio šventinės apyvartos buvo didesnės maždaug 4 kartus nei praėjusiais metais. Sumušti visi rekordai, pasiekti net ir ambiciškiausi tikslai, kuriuos buvome išsikėlę. Toks jausmas, kad šis puslapis su savo auditorija ryšį ne tik kuo puikiausiai užmezgęs, o ir sukūręs gana šiltą bei stiprų kontaktą. Abejoju ar galėjome padaryti dar kažką daugiau!
Sumuštinių baras – mano asmeniniai lūkesčiai liko neišpildyti. Sausio mėnesio metu reikės bandyti persidėlioti visą strategiją ir tikslus, nes kažkas tiesiog „nevažiuoja“. Taip pat bandysime pajungti reklamą, nes atlikta apklausa ir tyrimai parodė, kad žmonės labai prastai atpažįsta šios įmonės prekinį ženklą ir tai yra viena iš didžiausių problemų.
Statybos įmonė – kūrimo procese. Kol neturiu informacijos pagrindo, kuris bus naudojamas, nusprendžiau šiai įmonei padėti su sritimi, prie kurios dirbau anksčiau. Įmonė  kuriasi savo internetinį puslapį ir filmuką, kurie bus jų vizitinė kortelė, todėl šiuo metu prižiūriu būtent šiuos du projektėlius. Manau, kad tai visai pasitarnaus, nes vis geriau pradedu suprasti su kokia įmone apskritai turiu reikalą, kuo ji užsiima ir kas apskritai gali būti reikalinga tokio tipo puslapiui.
Drabužių dizainerės darbų galerija – su šio puslapio kūrimu viskas jau eina į pabaigą. Na, čia nieko ypatingo nepapasakosiu, nes mano užduotis yra sukurti tik platformą, per kurią klientai galėtų peržiūrėti dizainerės darbus. Daug kūrybos čia nėra :)
Apskritai, per gruodžio mėnesio bėgimą nespėjau netgi papildomai pasidomėti, sužinoti ką nors nauja ar labai patobulėti su šia karjeros sritimi. Turbūt taip bus dar kelis mėnesius, nes šiuo metu visos mano mintys ir pastangos krypsta į visai kitą pusę (apie tai toliau). Bet kuriuo atveju, labai tikiuosi, kad atrasiu progų pasimatyti su keliais žmonėmis, kurie man padėtų į visą šį darbą pažvelgti kiek aukštesniu lygiu ir iš didesnės perspektyvos.

ĮGYVENDINTA: 80%

2. ASMENINIS VERSLAS – LYDERIAI ŠVIEŽIOS ŽUVIES RINKOJE LIETUVOJE

Šis mėnesis tapo mėnesių mėnesiu :) Planuotą naujų klientų skaičių viršijome, komandą papildėme keliais labai šauniais žmonėmis, apyvarta išaugo 4 kartus ir augti negalėjo dar labiau tik dėl to, kad viskas buvo paprasčiausiai išpirkta. Per šventes susitikdami su klientais įgyvendinome ir smagią idėją – laukiančius eilėse vaišinome karšta arbata, vynu ir saldumynais. Taip pat pas save namuose suorganizavome eksperimentinę vakarienę su nepažįstamaisiais, kurios metu 4 svečius vaišinome trimis žuvies patiekalais ir obuolių pyragu. Gruodį pasilinksminome su šiais darbais iš širdies! :)

ĮGYVENDINTA: 100%

3. VERSLO AVANTIŪRA NUO 0 – EL. KNYGA/APPS’AS

Po truputėlį pradedame vis labiau pajausti kokią idėją būtų galima įgyvendinti ir, manau, labai gerai, kad palaukėme su tuo ir neskubėjome, leidome sau pakontempliuoti. Antra pusė šį mėnesį spėjo sudalyvauti viename konkurse, kur laimėjo pirmąją vietą, o sausio pabaigoje keliaus atstovauti Lietuvai į Suomiją. Ši patirtis, padės dar labiau išsigryninti visą idėją, o ir gauti titulai įgyvendinant idėją tikrai nebus pro šalį. Taip pat lyg tyčia, šį mėnesį gavome daug knygų, kurios padės prisirankioti dar daugiau ir dar originalesnių idėjų visam projektėliui. O jeigu jau visai atvirai, kuo toliau tuo labiau visa ši idėja mane veža. Nelabai tikiu, kad iš to pavyktų dar ir užsidirbti, tačiau pabandyti verta vien jau dėl gyvenimiškos patirties ir paeksperimentavimo.

ĮGYVENDINTA: 20%

4. KARJEROS SVAJONĖ – MANO PARAŠYTA IR PARUOŠTA LEIDIMUI KNYGA APIE ASMENYBĖS TOBULĖJIMĄ IR SAVIUGDĄ, PAREMTA ASMENINE PATIRTIMI IR IŠGYVENIMAIS

Taip jau gaunasi, kad šiai svajonei kiek jau lieka laiko ir įkvėpimo, tiek jau lieka. Kol kas nelabai atrandu kaip susidėlioti savo prioritetus ir laiką, kad nenukentėtų tai, kas svarbiau, o tuo pačiu puoselėčiau ir šį tikslą. Nuoširdžiai pasakysiu, kad tam trukdo ir mano noras tam, ką darau, atsiduoti 120%. Kai dienos pabaigoje lieka kelios valandos laisvo laiko, o aš jaučiuosi visa išsemta ir žinau, kad jeigu rašysiu, rašysiu visai ne taip, kaip norėčiau, tuomet nusprendžiu geriau jau apskritai to net nepradėti. Todėl reikės išbandyti rašymą arba rytais, kuomet jėgų yra nors kibirais semk, arba rašyti kiekvieną dieną ir ugdytis įprotį tai daryti nepaisant jėgų ar motyvacijos trūkumo. Tikiuosi, kad greitu metu atrasiu kaip pajudėti iš šio tikslo duobės :)

ĮGYVENDINTA: 0%

GERA SAVIJAUTA IR TOBULĖJIMAS

“Stiprinti savo fizinę ir dvasinę savijautą, kad kiekvieną rytą iš lovos išlipčiau energingai ir turėčiau jėgų siekti užsibrėžtų tikslų. Augti kiekviename savo žingsnyje, būti savo gyvenimo atradėja ir stengtis pranokti ne kitus, o pačią save”

5. TVIRTAS KŪNAS PILNAS FIZINIŲ JĖGŲ – 100 ATSISPAUDIMŲ IŠŠŪKIS, SPORTO KLUBAS, PILNAVERTIŠKA MITYBA, TIBETO PRATIMAI, REGĖJIMAS

Gruodžio mėnesį užbaigiau kas rytą darydama po 5 Tibeto pratimus. Su kiekvienu kartu pradedu labiau pajausti kaip padėti rankas, kojas ar pasukti galvą, kad taip maloniai pamankštinčiau kuo daugiau kūno. Tai turbūt vieni iš mano mėgstamiausių mankštos pratimų, nes jie užtrunka labai trumpai, yra labai paprasti, o juos padarius iškart pasijuntu žvalesnė.
Taip pat šį mėnesį priėmiau Lino iššūkį ir užsibrėžiau tikslą padaryti 100 atsispaudimų! Tam naudoju 100 atsispaudimų apps’ą. Man asmeniškai, atrodė, kad tai yra misija neįmanoma ir visiškai ne mano dalykas, nes atsispaudimai visada atrodė vyriškas, sunkus ir nei kiek nepatrauklus pratimas. Jeigu iššūkį priėmiau iš pradžių padarydama vos 10-20 atsispaudimų, tai po mėnesio galiu pasigirti tvirtais 54 (be sustojimo) ir 115 (su 1-2 minučių pertraukėlėmis). Atsispaudimus darome kartu su antra puse ir labiausiai mane visa tai įgyvendinti skatina būtent jo didžiavimasis manimi. O aš ir pati jaučiuosi visai smagiai žinodama, kad šiuo metu galiu padaryti daugiau atsispaudimų nei eilinis ir nesportuojantis vyras! Iš pradžių galvojau, kad tokie pratimai nėra moteriški ir gali moterį daryti vyriškesne. Bet, man asmeniškai, fizinės formos gerinimas moteriškumo jausmą augina kaip niekas kitas! :)
Dar vienas esminis pasikeitimas, tai mėsos ir gyvulinės kilmės produktų mažinimas mityboje. Klausimų dėl to, kad tai reikėtų pradėti daryti nebekilo po filmuko, kuriuo pasidalino Martynas. Sakyčiau, kad labai lengvai suradome kuo pakeisti mėsą, kiaušinius, pieną. Apalnkėme kelias parduotuvėles, pasiskaitėme daugiau informacijos, suradome daugiau veganiškų patiekalų receptų, pakalbėjome su draugais vegetarais ar veganais. Didžiausia problema buvo tai, kad labai trūko to įprastinio persivalgymo jausmo ir vištienos (mano mėgstamiausia mėsa). Tačiau laiko išsiugdyti mitybos įpročius ar atrasti kitus, sveikesnius produktus dar bus :)
Gruodžio mėnesį buvau ir peršalusi, tačiau nevartojau jokių vaistų. Išsigydžiau per kelias dienas vien tik arbatomis ir imbiero su medumi „bomba“. Vengiu bet kokių vaistų ir papildų, nes noriu, kad organizmas pats kovotų su ligomis. Ir taip nepasižymiu puikiu imunitetu, o vaistai jį tik silpnina.

Apskritai, sunku pasakyti nuo ko, tačiau neilgai trukus pradėjau jaustis žvalesnė, tarsi, mąstanti sąmoningesnėmis ir šviesesnėmis mintimis, o kūnas toks lengvas ir neapdujęs. Šis jausmas man buvo kaip vienas iš didžiausių indikatorių, kad einu teisingu keliu su savo fizine sveikata :) Bet yra dalykų, kuriuos daryti ir taikyti galėčiau dar nuoširdžiau. Yra ir tokių dalykų, kuriems paprasčiausiai ne visada randu laiko, tačiau su laiku ir patirtimi turėčiau pajausti kas man tikrai reikalinga, o kas neteikia jokios vertės.

ĮGYVENDINTA: 80%

6. MOTYVACIJOS IR ĮKVĖPIMO IKI DANGAUS – DIENOS ŽURNALO VEDIMAS, TOBULĖJIMAS SU MENTORIAIS, SUSITIKIMAI SU MOTYVUOTAIS ŽMONĖMIS, RENGINIAI/PASKAITOS/SEMINARAI, TIKSLŲ RAŠYMASIS IR SEKIMAS

Mano mentorius, Remigijus Savickas, atsirado tiesiog laiku ir vietoje. Kai šį mėnesį buvome susitikę, išsigryninome mano vertybes. Jis manęs klausinėjo dešimčių dalykų, o po to iš visų jų surinko raktinius žodžius ir padėjo suprasti, kad kai kurios vertybės man svarbesnės nei maniau. Pirmoje vietoje atsidūrė pilnavertiškumas, toliau eilės tvarka –  lyderiavimas, tiesos paieškos, ryšys su kitais, įkvėpimas, dalijimasis, pozityvumas, išskirtinumas ir naujo mokymasis. Dėka šio sąrašo, savo 2013m. tikslus planavausi būtent taip, kad jie atitiktų mano vertybes. Taip pat mentorius išmokė vieno metodo, kaip priimti sprendimą, kai turiu du skirtingus kelius. Man tai labiausiai buvo aktualu dėl universitetinio mokslo. Nors pabandžius pagal šį metodą sužinoti tinkamą sprendimą ir nenustebau atsakymu, tačiau tai buvo tik patvirtinimas, kad linkstu į, mano galva, teisingą pusę. Remigijus iki sausio vidurio bus išvykęs į Indiją, o po to pratęsime tobulėjimą drauge ir toliau. Kol kas iš viso šio bendradarbiavimo, man kyla tik teigiamos emocijos :)
Kitas mane šį mėnesį pirmyn stūmęs dalykais buvo visiškai nesusijęs su teigiamomis emocijomis. Greičiau atvirkščiai. Mano šeima šiuo metu išgyvena labai sunkų periodą. Ir kai sakau sunkų, aš nekalbu apie tas smulkias problemėles ar mažų dalykų sureikšminimą… Negaliu patikėti tuo, kad dešimtis metų, rodos, ant tvirto pagrindo stovėję dalykai, per vieną skambutį ima ir sugriūna. Nenoriu pasakoti, nes tai liečia ne vien mane, bet situacija yra labai sudėtinga ir skaudinanti labai daug žmonių. Visaip kaip stengiuosi palaikyti artimuosius, patarti ir būti šalia, bet mane labiausiai liūdina tai, kad neturiu pakankamai patirties ir nesu patyrusi nieko panašaus, kad galėčiau patarti kaip reikėtų elgtis. Tas bejėgiškumas mane tiesiog varo į neviltį. Ir būtent šis jausmas skatino šį mėnesį imtis darbų, veikti ir daryti, nes norėjau kuo mažiau laiko praleisti liūdėdama ir kaltindama save dėl to, dėl ko tikrai neturėčiau. Skatino ir kas kita – noras įrodyti kai kuriems žmonėms, kad manęs nepalauš net ir didžiausios pastangos pakenkti. Iš tiesų tai keista, kaip laikas kuomet aš esu laimingiausia ir liūdniausia gali persimaišyti tarpusavyje ir virsti į kažkokį keistą stovėjimo vietoje jausmą, kuris kelia nepasitenkinimą ir rauna mane už plaukų pirmyn be jokių atsikalbinėjimų. Todėl atrodo, kad visa tai išeina ir į gera, o tai ir svarbiausia :)
Šiek tiek pasitobulinau ir savo dienotvarkę. Grįžau prie prioritetų suteikimo darbams. Besiplanuodama dieną, dalinu ją į tris stulpelius. Pirmame rašau tai, kas svarbiausia ir turi būti padaryta dabar, antrame tai, kas svarbu, bet gali palaukti, o trečiąjame tai, kas gali būti atlikta jau po visų darbų arba kitą dieną. Pliusas tas, kad atieku bent jau tai, kas svarbiausia. O minusas tas, kad kai kuriems dalykams būtent dėl šios sistemos apskritai nesurandu laiko arba surandu jo labai mažai. Bus iššūkis besiplanuojant sausio mėnesį :)

Dar labai noriu paminėti tai, kad aš ir pati dažnai motyvacijos bandau ieškoti kažkur kitur ir dažniausiai toli. Kai iš tiesų didžiausia motyvacija, pavyzdžiui, šį mėnesį man buvo ne kas kita, o tai, su kuo atsibundu kiekvieną rytą ir kas apkabinęs įtikina, kad viskas bus gerai, nes aš ne viena. Didžiausi motyvacijos ir jėgų šaltiniai yra mano panosėje ir kuo toliau, tuo vis labiau tuo įsitikinu.

ĮGYVENDINTA: 80%

TVIRTAS RYŠYS SU KITAIS

“Turėti artimų žmonių šalia, su kuriais galėčiau dalintis ne tik gražiausiomis akimirkomis, bet ir beprotiškiausiom idėjom, užklumpančiais sunkumais ir abejonėm”

7. SANTYKIŲ PUOSELĖJIMAS SU ANTRA PUSE – LAISVALAIKIS KARTU, PASIMATYMAI, ATVIRAS BENDRAS IR ĮSIKLAUSYMAS Į VIENAS KITĄ, TOBULĖJIMAS DRAUGE

Šį mėnesį sulipome tik dar labiau :) Atsirado daugiau pasitikėjimo, didžiavimosi juo ir akimirkų, kai paslapčia jį stebiu, galvoju kiek daug jam jaučiu, o jis atsisuka ir pasako ką nors iš visai kitos operos, mane prajuokindamas. Šį mėnesį daug kalbėjome. Apie viską, kas įvyko su mano šeima. Apie ateities planus. Apie tai, kaip „neįmanoma“ vienas su kitu. Apie visokius nepasitenkinimus ir pasitenkinimus :) Žinau, kad visi tai sako ir rašo, bet pakartosiu dar kartą – pora turi kalbėtis. Lyg žmonės turėtų nematomas virvutes, kurios tarpusavyje susiriša kalbantis. Ir aš kalbu ne apie tą kalbėjimąsi, kai sprendžiama ką veikti arba koks oras šiandien bus. Kalbėtis reiškia išsakyti viską, kas guli ant širdies ir tikėti, kad kartu visa tai sugebėsite nuridenti nuo tų širdžių…

ĮGYVENDINTA: 95%

8. TVIRTAS MANO IR ANTROS PUSĖS ŠEIMŲ BEI GERIAUSIŲ DRAUGŲ RATAS – KELIONĖS DRAUGE, SUSITIKIMAI, BENDRŲ TRADICIJŲ IR RITUALŲ KŪRIMAS

Dėl tų problemų šeimoje ši sritis gruodį buvo perpildyta išbandymų. Visų pirma, tai turėjau išlikti stipri, nors viduje viskas griuvo. Antra, turėjau būti ne tik stipri, bet ir sugebėti palaikyti šeimą, kas buvo vienas iš sunkiausių dalykų. Važiavau, kai reikėjo, buvau kartu, kai reikėjo, dariau viską, kas atrodė teisinga ir reikalinga palikdama visus darbus ir kitus reikalus paskutinėje vietoje. Dabar atrodo, kad ne tik aš, bet ir kiti, su kuriais buvau, po šio mėnesio pradėjo labiau vertinti artimuosius ir tai, kaip svarbu būti vieni į kitus įsikibus ne tik tada, kai gerai jaučiamės, bet ir tada, kai viskas aplink griūna. Niekada nejaučiau tiek atsakomybės ir tokio rūpesčio dėl savo artimųjų kaip šį mėnesį, bet kartu niekada iki šiol ryšys tarp mūsų nebuvo toks stiprus, koks yra bandant įveikti visus sunkumus. Todėl, manau, kad matyt visa tai išeis į gera, kad ir kaip besibaigtų ši situacija.
Per visas šventes buvome kartu su mūsų šeimomis. Nepasakyčiau, kad tos šventės man buvo man labai linksmos, tačiau jos buvo svarbios kuo kitu – savo prasmingumu. Žinojau, kad niekada bendros šventės nebebus tokios, kaip buvo anksčiau. Šie metai paskutiniai, kuomet susitinkame su visomis šeimomis, esame visi kartu, turime bendras tradicijas ir šventinius ritualus. Pagalvojus apie tai, staiga tiesiog akimirksniu supranti kaip turėtum vertinti tai, ką turi ir kas vyksta dabar. Labai gailiuosi ir labai save graužiu dėl to, kad tik dabar pradedu suprasti ką mama turėjo galvoje sakydama: „Ateis laikas, kai suprasi, kad draugai ateis ir išeis, o tavo šeima bus tie, kurie nepaliks niekada“.

ĮGYVENDINTA: 90%

LAISVALAIKAIS

“Išragauti visas ledų rūšis, išbandyti visus takelius ir strimgalviais bėgti nuo didžiausių kalnų. Kitaip tariant – imti iš gyvenimo viską, ką jis duoda”

10. ATRADIMŲ TROŠKULYS – MUZIEJAI, PARODOS, KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS, ATSISAKYMAS PASTOVAUS IR IŠBANDYMAS NAUJO, ĮŽYMIOS IR ISTORINĖS VIETOS, TEMINIAI VAKARĖLIAI „IŠMOK KĄ NORS NAUJA“

Šį mėnesį išmokau čiuožti su slidėmis! „Trečią“ Kalėdų dieną buvau pavogta, aprengta slidinėjimo rūbais, pastatyta ant slidžių ir paleista nuo „Snow Arena“ kalno Druskininkuose :) Ir taip patiko, kad dar būtinai ne tik ant slidžių, bet ir lentos stosiuos.
Su antra puse pirmą kartą sudalyvavom „Finlandia Vodka Cup“ atrankoje Lietuvoje, kur pagrindinis dalyvis buvo mano draugas, Kipras, o aš prisidėjau tik papuošimo sugalvojimu ir palaikymu. Visiškai netikėtai Kipras buvo išrinktas kaip geriausias Lietuvoje, o sausio pabaigoje atstovaus Lietuvą ir finale Suomijoje. Manau, kad ši patirtis jau dabar pasitarnavo, o įspūdžiai Suomijoje viską tik padvigubins, nesvarbu ar pavyks užimti aukštesnę vietą ar ne :)
Šį mėnesį buvo nemažai visokių naujų patirčių – pirmi nusižengimai vairuojant ir „pasimatymai“ su policininkais, nauji maršrutai, naujos pažintys, nauji maisto produktai, naujos vietos… Į kai kuriuos dalykus stengiausi save įmesti specialiai ir išmokti išsikapanoti čia ir dabar. Manau, kad tai vienas iš dalykų, dėl kurių šis mėnesis buvo toks įvairiapusis, tai savo vidinės „aš“, mėgstančios pastovumą ir saugumą, nugalėjimas!

ĮGYVENDINTA: 80%

ŽENGTAS PIRMAS ŽINGSNIS – NAUJI NAMAI, KANADA

Su antra puse jau geri keli metai kalbame apie tai, kad visą gyvenimą tikrai nenorime gyventi vien Lietuvoje. Norisi išvažiuoti pagyventi kitur vien dėl to, kad suprastume ką tai reiškia. Norisi praplėsti akiratį ir pasisemti absoliučiai kitokių gyvenimo realijų, skonių ir patyrimų.
Prieš kelis mėnesius į Lietuvą grįžo mano senas draugas Ugnius su žmona, Natalija. Kelis kartus susitikome ir, žinoma, kalbėjome apie Kanadą (kur jiedu gyvena jau tris metus), lyginome ją su Lietuva, su kitomis šalimis. Po tų pokalbių šios šalies pavadinimas ėmė vis dažniau suktis tarp mūsų lūpų. Ėmiau daugiau domėtis šia šalimi, lyginti su jos kaimynėmis ir Europos šalimis, kalbėti su kitais draugais, tėvais… Galiausiai įsitikinau, kad kalbos tapo rimtos tada, kai vakarieniavome su tėvais ir jie ne tai, kad palaikė, o skatino išvykimą į Kanadą. Kada bus geresnis laikas įgyti tokios patirties, jei ne darbar, kai mūsų Lietuvoje nelaiko absoliučiai jokie įsipareigojimai? Sekančią dieną išsiaiškinau kiek kainuos mūsų bilietai, šuns bilietai ir pervežimas į Kanadą. Pradėjau skaityti visus forumus iš eilės, kur žmonės labai detaliai pasakoja savo patirtis apie išvykimus. Išsirinkome mums tinkamą programą, išsiaškinome kiek investicijų reikės ir pradėjome jas rinktis. Užsiregistravome artimiausiam IELTS egzaminui, susirinkome reikalingos dokumentus iš Sodros, užsisakiau reikalingus išrašus iš universiteto, pradėjom verstis dokumentus, rinktis rekomendacijas iš darbdavių ir dar aibę visokių dalykų, kurie reikalingi, kad galėtume legaliai šalyje praleisti ir dirbti bent metus.
Tai štai, jau kelios savaitės, kai visas savo jėgas, laiką, motyvaciją, svajones ir bet kokius lūkesčius dedu nebe į Lietuvą, o į šalį, kurią nuo mūsų skiria 7 valandos, vandenynas ir 15 valandų skrydis. Jau pradedu jausti šiokį tokį smerkimą iš šalies dėl viso emigracijos burbulo, bet svarbiausia, kad didžioji dalis žmonių, supančių mane, kaip tik skatina, padeda ir linki tik geriausio.

Post Scriptum
Tai toks tas mano gruodis ir pradžia sausio. Toks tas mano gyvenimas šiuo metu. Tokie mano džiaugsmai ir sunkumai, pakilimai ir nuosmūkiai. Eilinį kartą tik įsitikinu, kad gyvenimas man paruošęs kalną staigmenų. Ne visos jos džiaugsmingos, bet visos praturtinančios ir auginančios mane kaip asmenybę, o tai gyvenime turbūt vienas iš svarbiausių dalykų. Augti, stiebtis, tempti save už ausų aukštyn nepaisant jokių aplinkybių, amžiaus, kitų žmonių kalbų ar net pavydo!


 

29 komentarai

  1. Labai gražus, atviras įrašas. Esi šaunuolė, kad nebijai savo skaitytojams parodyti, kad net ir tavo, daugelį įkvepiančios gyvenime būna visko. Kontoliuoti gyvenimo 100 ar 120 procentų niekada negalesime. Svarbiausia, kiek sugebame praplėsti save ir reaguoti į visus įvykius taip, kad augtume. Tau tai puikiai sekasi:)
    Skaitydama Tavo blogą visad nujaučiau, kad nersi į platesnius vandenis. Tą padariau ir aš savo gyvenimo ir studijų miestu pasirinkdaba vieną nuostabiausių Europos sostinių. Linkiu, kad viskas pavyktų ir pranoktų lūkesčius. Gyenti reikia drąsiai:))

    • Dėkui, šįkart paatviravau tikrai iš širdies :) O dėl to bijojimo parodyti ar ne, manau, kad labiau nugali tas, jog kai kurie dalykai mane slegia ir paprasčiausiai norisi pasipasakoti. Tai padarius kiek lengviau :)
      O man labai įdomu, kaip nusprendei pasirinkti tą miestą? Jeigu ne paslaptis kokį ir kokie jo pliusai ir minusai? Man ši tema dabar labai aktuali ir dominanti, todėl būčiau labai dėkinga už atsakymą.
      Ir gerai pasakyta, kad gyventi reikia drąsiai… Pritariu!

      • Tas miestas Berlynas:) Pirmiausia, taip jau susiklostė, kad vokiečių yra mano pirmoji užsienio kalba. Baigiant gimnaziją širdis vis labiau svyravo tarp šiuolaikinio meno, ypač teatro ir šokio, bei žurnalistikos. Supratau, kad Lietuva šiek tiek ankštoka derinant tokių krypčių studijas. Pradėjau mąstyti apie užsienį ir savaitėlę aplankius Berlyną, ,,įsimylėjau“ jo įvairialypumą, multikultūrą, miestą, kurio didžiausią grožį kuria ne pastatai, o žmonės, tai, kas vyksta kasdien ir net po maždaug 1,5 metų praliestų čia, priverčia stebetis (žinoma, ne tik iš gerosios pusės!:) Radau savo svajonių universitetą, kur dabar studijuoju dvigubą bakalaurą.
        Manau kiekvienos šio metropolio savybės priskirimas pliusams ar minusams labai subjektyvus dalykas. Man patinka aktyvus kultūrinis gyvenimas, laisvi, liberalūs žmonės, tolerancija, įvarių kultūrų sintezė…
        Įdomu, kokį Kanados miestą renkatės jūs?

        • Iš pasakojimo atrodo, kad esi būtent ten, kur ir turėtum būti :) Smagu už tave! Mes labiausiai krypstame į Toronto pusę, atrodo, artimiausias miestas. Ir klimatas toks, kokio norisi, ir gamta, ir reikalingų darbų pasiūla nemaža (aišku ir konkurencija iškart didesnė), ir sugi labai šalis… Daug dalykų, dėl kurių norisi ten pabūti :) Bet nuvykus visada viskas visai kitaip, nei atrodo dar Lietuvoje. Žiūrėsime kaip bus iš tikrųjų :)

  2. Šaunuolė Iveta, žaviuosi Tavimi :) Visada gera skaityti Tavo blog’ą ir atrodo kiek daug įmanoma nuveikti per vieną mėnesį! Tavo „išpažintys“ visada nuteikia mane optimistiškai. Taip ir toliau! Sėkmės :)

    • Čia aš džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie suranda naudos ir šių įrašų ir sugeba juose pasisemti šiek tiek „parako“ saviems darbams :) Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad būsi su manimi ir šiuo blog’u ir toliau :)

    • Lietuvoje studijas stabdau, o atsistojus ant kojų Kanadoje, mokslus pratęsiu ten. Nes ten vertinami tik vietiniuose universitetuose ir koledžuose įgyti laipsniai, diplomai, visokie sertifikatai ir pan. :)

  3. „Taip pat mentorius išmokė vieno metodo, kaip priimti sprendimą, kai turiu du skirtingus kelius.“
    Labai sudomino, gal galetum pasidalinti? Pati esu labai didele „svarstykle“, daznai gyvenime sunku buna pasirinkti, nes noriu abieju dalyku, o kartais gyvenime taip buna, kad sia minute turi pasirinkti tik viena dalyka.
    Buciau labai dekinga!

    • Kai mentorius grįš į Lietuvą, pirmiausia pasitarsiu su juo dėl to, ar jis nieko prieš dėl to, kad pasidalinčiau tuo metodu. Tuomet galėsiu parašyti kaip visa tai yra daroma :)

  4. O man įdomu pasidarė, vardan ko tu visa tai darai? Ar yra kažkoks galutinis tikslas?

    Ar kada nors pagalvojai apie tai, kad daug planuojant ir svajojant apie savo puiku gyvenima ir ateitį, jeigu atsitiktų kažkas netikėto ir tie planai neišsipildytų, del kažkokiu kvailu priežasčiu.. Tada žmogus gali smarkiai nusivilti, pulti i depresiją, ar dar velnias žino ką. Tai ar ne geriausias tikslas yra gyventi šia akimirka, ir džiaugtis šia diena? Taigi visi iš prigimties esame tinginiai ir mėgstame labiau ilsėtis negu dirbt :)

    O žmogui visą laiką kažko vis truputį trūks iki idealybės, visada bus „taip, aš laimingas, bet….“.
    Tai klausima, ar yra prasmė stengtis ir dirbti, „juodai varyt“ (na arba kad ir ne juodai, bet vistiek „varyt“) dėl kažko?
    O gal tai nors būti geresniam, stipresniam, turtingesniam už kitus? Kodėl toks noras kyla??

    Koks skirtumas, ar tu jautesi laimingas turedamas algą 2000 ir vistek yra tas „bet“, ar tu gauni 5000 ir vistek yra tas „bet“ ?

    Būtų labai įdomu paskaityti nuomonę šia tema :)

    • Aš tikrai negaliu kalbėti už visus žmones, tačiau galiu juk papasakoti kokia mano pozicija dėl viso to :) Man nereikia kažko manyti ar turėti kokią nors nuomonę šia tema, nes esu išbandžiusi abu būdus ir žinau kas man asmeniškai tinka geriau. Ir galiu papasakoti kokie jų skirtumai.
      GYVENIMAS ŠIA AKIMIRKA. Buvo kokie 1,5 metų, kai visiškai nesiplanavau jokių tikslų, jokių planų. Žinojau maždaug kryptį ir ja ėjau. Atsitiko toks dalykas, kad begyvenant šia akimirka ir plaukiant pasroviui vieną dieną atsikėliau ir supratau, kad nuplaukiau ten, kur man visai nesinori būti. Pasijaučiau ką tik iššvaiščiusi keletą metų, jau kuris laikas nesanti laiminga, nors iš pirmo žvilgsnio viskas buvo lyg ir gerai. Taip pat neturėjau jokios motyvacijos ką nors daryti, paprasčiausiai nemačiau tikslo.
      GYVENIMAS SU TIKSLU. Pradėjus suprasti, kad pirmas metodas man visai ne prie širdies, iš naujo susirašiau tikslus, pradėjau labiau planuotis laiką, dėliotis prioritetus, ieškoti kelio, nuo kurio buvau nuklydusi. Motyvacija iš karto pradėjo kilti, iškart pasijaučiau laimingesnė, viskas pradėjo geriau sektis, pagerėjo savijauta, atsirado prasmė ką nors išvis daryti.
      Galbūt yra žmonių, kuriems labiau tinka pirmasis variantas, bet aš asmeniškai pilnavertiškumą laikau kaip vieną iš svarbiausių vertybių savo gyvenime. Kai puoselėju visas savo gyvenimo sritis ir visose jose žinau konkrečias koordinates, kuriomis turiu plukdyti savo laivą, viskas einasi žymiai lengviau, laimingiau ir su didesne motyvacija. Kiekvienas žmogus labai individualus ir, manau, kad esminis dalykas yra ne surasti teisingą metodą, o surasti tokį metodą, kuris geriausiai tinka būtent tau. Nesvarbu kas tai bebūtų :)

  5. O į Lietuvą sugrįžti neplanuojate? O kaip studijos Lietuvoje? Patiko ar nepatiko, davė naudos?
    Šiaip žaviuosi tavimi ir jau seniai skaitau tavo blogą ir tikiuosi nenustosi rašyti :)

    • Kol kas planas Kanadoje pabūti bent kelis metus, o tada jau spręsti ką daryti toliau :) Nepriplanuosi per daug ar sugrįši ar ne, laikas parodys. O studijos savotiškas reikalas. Buvo kas man labai naudinga (apie 20%) paskaitų, o likusi dalis labiau gaišino laiką nei teikė naudos. Bet žiūrint apskritai, aš džiaugiuosi, kad bandžiau, įstojau, mokiausi ir įgavau kažkokios patirties. Tikiuosi, kad mokslus pasibaigsiu Kanadoje, kur mano išsilavinimas ir patirtis bus vertinami labiau.
      O rašyti, manau, nenustosiu. Man kaip tik atrodo, kad esant ten norėsis rašyti tik labiau, nes bus daug visokių emocijų ir išgyvenimų. Tikiuosi tik, kad atvykus greitai susiorganizuosiu visokius internetus, kompiuterius ir pan. dalykus, kurie leistų užsiimti tuo, kuo mėgstu užsiimti Lietuvoje :)

  6. Iveta, nenustoji manęs stebinti! Esi šaunuolė!!! :)))

    Vis gailiuosi, kad Tavęs tada prieš pusantrų metų neužkalbinau prie Sireikiškių parko, nes visada labai įdomu su tokiais pozityviais žmonėmis pabendrauti reliai.

    Visokeriopos Jums sėkmės! :)

  7. Aš galvoju, iš kur pas tave tiek optimizmo?

    1. Pradėjai ŠYPSENOS EPIDEMIJĄ ir kalbėjai, kad tęsi, bet nieko nebesigirdi.
    2. Pradėjai AŠ SU TAVIMI – nepavyko.
    3. Dirbai ir, kaip kažkada rašei, tau nesumokėjo ir pan.
    4. Kaip suprantu, nors čia visiems ir skelbeisi, kad rašysi nuo rudens į kažkokį leidinį, niekas nepriėmė?
    5. Sakei, kad pakalbinsi Užkalnį, dar kažką – nematau, kad įgyvendinta.
    6. Pradėjai mokslus, sakei, kad jautiesi, kad neprašovei pro šalį, o dabar apie išvažiavimą kalbi.
    7. Dirbti kažkokius tinklapius reklamuodama ir tai pateiki kaip oooho užsiėmimą? Ar tai pelninga? Išeina iš to išgyventi, save išlaikyti?
    8. Ką konkrečiai esi jau padariusi per šituos paskutinius dvejus metus? Atmetus tai, optimistiškai apie save kalbi, tai nematau nieko labai įvardijamo, nors gerai, kad esi pozityvi irt.t., bet:
    a) ar nesvarstei galimybės išvykti pagal erazmus ir baigti jau pradėtus mokslus?
    b) ar nebuvo minties mokytis neakivaizdžiai ir dirbti pilnu etatu gerą, perspektyvų ir gerai apmokamą vieną darbą, o nesimėti po n projektėlių, kuriuos tu, kaip suprantu, garsini…Kaip tu ten įsivaizduoji savo karjerą?

    Neįsižeisk, jei kažką ne taip parašiau, bet tiesiog man klausimas, kaip po tiek neįgyvendintų planų, tu toliau šypsaisi kitiems ir bandau dalinti džiaugsmą? Kiek jis realus? Kitas jau seniai būtų susiėdęs pats save. Iš kur tiek drąsos apie save kalbėti kaip apie laimingą žmogų, kai akivaizdu, kad nepasiekei to apie ką čia kalbėjai kažkada.

    Sėkmės ir nenuleisk rankų. Tikiu, pavyks. Kažkada.

    A.

    • Labas,
      1. NESUTINKU. Įgyvendinau 5 Šypsenos epidemijos akcijas, o papildomas kelias po mano organizuotos, įgyvendino kiti, idėja užsikrėtę žmonės. Ar visa tai galima pavadinti akcijos „pradėjimu“? Užsibrėžtą akcijos tikslą pasiekiau 120%. Tam, kad žmogus galėtų tęsti toliau tokią akciją, jau reikia steigti VŠĮ ar kitokią įmonę, turėti komandą ir visą savo laiką skirti tam. Savo ateities nesieju su socialiniu darbu ir socialiniais projektais, todėl neturiu tikslo to daryti. Tie, kurie yra organizavę kažką panašaus, žino, kad tai nėra kelios valandos per savaitę darbo. Kiekvieną mielą dieną su tuo reikia dirbti, kad būtų kažkoks rezultatas. O aš fiziškai keliose vietose būti dar kol kas nesugebu :)

      2. SUTINKU. Aš su tavimi – nufilmuota medžiaga su 14 žmonių, įrašyti ne tuo formatu, kuriuo turėjo būti įašyta ir per mažą komandos patirtį tos medžiagos nebeįmanoma montuoti. Akivaizdžiai buvo padaryta klaida ir taip, užbaigti šio projekto nebegaliu, nebent ateityje atsiras būdų kaip tą medžiagą būtų galima sutvarkyti.

      3. NESUTINKU. Nesumokėjo? Nelabai suprantu ką turi galvoje. Ar čia žurnalą „Būk laimingas?“. Dirbau, dariau viską, ką pagal sutartį buvau pasirašusi, viską padariau taip, kaip ir turėjau padaryti, man mokėjo atlyginimus. Įmonė dėl aplinkybių, kuriuos nepriklauso nuo manęs, kaip žurnalistės, bankrutavo. O jau uždarinėjant įmonę, nebuvo atsiskaityta taip, kaip priklausė. Nesuprantu tik kuo tai susiję su žinutės tema?

      4. SUTINKU. Turiu kelis siūlomus variantus (int. protalai) ir pati to nesiimu. Kodėl nesiimu? Nes už kelių mėnesių galiu jau būti sutarusi darbą Kanadoje r privalėti išvykti ten. Šiuo metu, kaip ir sakiau, mano visos jėgos nukreiptos į egzaminų laikymą, vizos tvarkymasi ir darbo paieškas Kanadoje. Tiesiog nematau prasmės šiuo metu investuoti savo jėgas į Lietuvos vietinį leidinį, kai už pusės metų galiu dirbti tarptautinėje įmonėje vienoje iš šalių, kuri laikoma viena iš geriausių gyventi žmogui?

      5. SUTINKU. Kaip ir rašiau prie knygos tikslo – šį mėnesį apvalus 0% įgyvendinta. Susitarimai niekur nedingsta, susitikti aš dar visada galėsiu, o va, vizos ir kitus dokumentus susitvarkyti šie metai gali būti paskutinis šansas. Taip ir dėliojiesi prioritetus.

      6. NESUTINKU. Apie tai kalbėjau pirmame kurse, kur būtent taip ir jaučiausi. Dar blaškiausi tarp to ko norėčiau ateityje. Dabar aš šiokį tokį vertybinį pamatą, turiu šiokią tokią viziją ko norėčiau ateityje ir, kaip sakiau, tik 20% mano studijų programos išpildo dabartinius lūkesčius. Tai klausimus kodėl aš turėčiau dar kelis metus švaistyti savo laiko 80% dalykų, kurie man neatneša jokios apčiuopamos vertės, kai galėčiau išvykti į Kanadą, pratęsti mokslus, kurie bus itin vertinami, ten ir atitinkamai tuomet gauti ir darbą, kurio esu verta? Man mano pasirinkimas atrodo labai logiškas, bet žinoma, ne toks, kokį renkasi dauguma studentų. Bet norėdamas kažką pasiekti gyvenime turi rizikuoti ir turi eiti keliais, kuriais nedrįsta niekas kitas.

      7. NESUTINKU. Asmeninis verslas ir tas, kaip pavadinai, „tinklalapių reklamavimas“, yra du dalykai, dėl kurių visų pirma galiu sau leisti išvykti iš Lietuvos ir net kitoje pasaulio šalyje arba sugrįžus į Lietuvą dirbti tuos pačius darbus ir uždirbti tuos pačius pinigus.

      8. A) Koks Erasmus? Ir toliau mokytis tą patį, ką mokausi čia Lietuvoje? Ir toliau būti ir mokytis Europoje? Ar kur nors rašiau apie tai, kad norėčiau likti Europoje? Arba baigti mokslus? Aš kalbu apie išvykimą gyventi, dirbti ir mokytis bent keliems metams į kitą žemyną, į šalį, kurioje galima turėti didesnių ambicijų, o ne saugius vandenis Europoje ir dar pusei metų. Net ir pabaigus mokslus, nuvykus į Kanadą, jie mane laikys tokiu pačiu asmeniu su tiek pat duomenų, kaip ir nuvykus dabar. Todėl man nėra prasmės Lietuvoje likti dar kelis metus, kai per juos jau galėčiau nuveikti jau šį tą Kanadoje ir įgauti vertinamos Kanadietiškos darbo patirties.
      8. b) Aš nelabai suprantu, kodėl tu bandai mane tarsi priversti ar įkalbibti gyventi gyvenimą, kuris ne mano??? :)) Neturiu šiuo metu savo tiksluose tokio užrašo: „Dirbti pilnu etapu ofise“. Kaip tik, mano tikslas susikurti tokius darbus, kurie man leistų dirbti iš bet kokio pasaulio taško be poreikio būti tam ofise. Ir kryptingai link to einu, tai kodėl dabar turėčiau imti ir sugrįžti į ofisą? Lietuvoje jau atsikandau tokio darbo :) Ačiū, dėkui, ne.

      O DABAR PAŽVELKIM Į VISĄ ŠIĄ DISKUSIJĄ KITU KAMPU, KIEK 21 METŲ LIETUVIŲ STUDENTŲ YRA:
      1. Suorganizavę nacionalinio lygio socialinę akciją be jokio užmokesčio ir visiškai iš idėjos?
      2. Kiek studentų 1 metus paskyrę savanoriavimui socialiniame projekte su jaunimo ugdymu?
      3. Kiek studentų 11 klasėje (per pačią krizę) įsidarbinę didžiausioje Baltijos šalyse internetinių sprendimų įmonėje ir ten atidirbę 3 metus?
      4. Kiek studentų 1 metus valdę didžiausios Lietuvos farmacijos įmonės internetinius projektus su 10 žmonių tarptautine komanda?
      5. Kiek studentų yra, kuriuos sutikęs buvęs direktorius, pasakys, kad esi 3-5% žmonių, gebančių šį tą nuveikti, iš visų, kuriuos jis yra sutikęs?
      6. Kiek studentų turėję mentorius (sėkmingas asmenybes), kurie virš 2,5 metų norėtų skirti savo laiką ir pastangas „studento“ tobulėjimui visose srityse už „ačiū“ ir tik tikėdami tuo žmogum?
      7. Kiek studentų nepriklauso nuo samdomo darbo, o turi pasyvius pajamų šaltinius ar savo verslą, kurie generuotų jiems pajamas?
      8. Kiek studentų virš trijų metų rašo tinklaraštį, kuris kalba ne apie madą, ne apie juokelius, ne apie receptus, o dalinasi gyvenimiška patirtimi ir iš tikrųjų kažkuo padeda kitiems žmonėms ir visa tai už „ačiū“?
      9. Kiek tokio amžiaus studentų gali save išlaikyti ir apskritai sau leisti galvoti apie išvykimą į tokią šalią, kaip Kanada, į kurią vien užtikrintam nuvykimui reikia ne vienos dešimties tūkstančių litų?
      10. Kiek tokio amžiaus studentų vardą ir pavardę prisimena ir žino aukštesnio lygio vadovai, įžymesni žmonės ar apskritai naujai sutikti žmonės?

      Tai apie ką mes kalbame? Ką mes lyginame? Mane su 40-ečiais? Man dabar yra 21m., esu studentiško amžiaus, turiu atsivėrusią galimybę išvykti praplėsti akiratį ten, kur dauguma atvyksta jau 30-40 metų ir praradę bet kokias savo ambicijas ir norą pasiekti didesnių aukštumų. O vistiek atsiranda žmonių, kurie man bando paaiškinti, kad aš lyg neturiu teisės to daryti arba elgiuosi visai ne taip, kaip turėčiau. Taip! Nes tik taip ir galima pasiekti kažko daugiau. Ir aš tai padarysiu. Ką tik skyriau tau, žmogau 25min., kad parašyčiau savo atsakymą. Kuomet galėjau tą laiką panaudoti nuvažiuodama priduoti savo dokumentų dėl Kanados. Nemanyk, kad skaitydamas apie mano gyvenimą blog’e, jau žinai viską, kas jame vyksta ir turi teisę man dėl kažko priekaištauti, nes, kad ir kaip nenorėjai „įžeisti“, vis tiek akivaizdžiai stengeisi surasti prie ko prikibti :) Kaip galima išvis kažką pasiekti nesuklystant, nedarant klaidų, absoliučiai viską padarant maksimaliai? Parodyk man tokį žmogų, kuris būtų gyvenime pasiekęs daug ir nepadaręs jokių klaidų, o aš tada asmeniškai susitiksiu su tavimi ir atsiprašysiu už tai, kad 25min. skirtas tau, palaikiau laiku, kurį galėjau skirti ir geresniems dalykams.

  8. laikas, skirtas atsakymams nenueina veltui, nes skaitydama juos pradėjau mastyti, kaip vertinu kitus žmones, kritikuoju ar palaikau, nors pati nesu pasiekusi nei didelių aukštumų, nei didelių darbų nuveikusi. ir mastau ką galėčiau keisti, kad bendravimas būtų tobulesnis.
    jau kelis metus skaitau Tavo įrašus ir visada randu kažko naudingo sau. sėkmės!

  9. „Taip pat mentorius išmokė vieno metodo, kaip priimti sprendimą, kai turiu du skirtingus kelius.“
    Gal jau mentorius grizo i LTU ir galetum atskleisti ta paslapti, kaip priimti sprendima?
    Aciu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *