“Dzin” mygtukas, pasiruošimas Kanadai ir kasdieniai džiaugsmai

O kaip Jums sekasi karts nuo karto įjungti “dzin” mygtuką? Aš asmeniškai, paskutiniu metu atrandu vis daugiau progų tokį mygtuką įjungti ir vis labiau praktikuojuosi jį apskritai naudoti. Su laiku pradedi suprasti, kad rūpinimasis dėl dalykų, kurių tiesiog nebegali pakeisti, tiek tave sekina, tiek aplinkinius ima erzinti. O įjungus šį stebuklingą mygtuką, žiūrėk ir pavasarinė saulė išlenda, ir vis dažniau imi ją pastebėti :)

a730c7c656b0a2cd4b86496048ef3a78

VIZOS. Prieš keletą dienų atsidarė programa “International Experience Canada” (IEC), su kuria planuojame išvykti į Kanadą. Paraiškas vizoms gauti pildėme ankstų rytą ir gavome 87 ir 88 numerius. Sunku patikėti, kad tek žmonių prieš mus dar spėjo užpildyti paraiškas per vieną naktį. Na, bet paraiškos su pradiniais dokumentais išsiųstos, pinigėliai sumokėti, lieka tik laukti.

5244e374b51a95c9006634e078a4b982

(Palyginimui) praėjusiais metas suteikiamas vizų skaičius Lietuvai (140) ištirpo per 4-5 mėnesius. Mano galva, tai atrodo labai greitai, nes likusius pusę metų daugiau niekas negavo šanso išvykti. Šiais metais visos 140 Lietuvai suteiktos vizos ištirpo per mažiau nei 24 valandas. Neįtikėtina.

Maždaug jau antroje dienos pusėje pradėjau panikuoti. “Pasus negerai nuskanavau!”, “O gal paraišką ne taip užpildžiau!”, “Gal sumokėtos sumos negavo?”. Buvau pilna nerimo dėl to, kad vienas neteisingai atliktas žingsnis gali užkirsti kelią į Kanadą. Sunku suvokti, kad tiek daug priklauso nuo tokių mažų detalių. Bet dėkui Kiprui, kuris tokiomis situacijomis man vis primena apie tą “dzin” mygtuką. Niekas nepasikeis nuo to, kad aš pasirūpinsiu labiau ar panikuosiu kiekviename žingsnyje. Kas padaryta, tas padaryta, dabar viskas, ką galiu padaryti pati, tai įjungti “dzin” mygtuką ir riedėti keliu toliau :)

IEC programos reikalavimai, norint gauti vizą metams:

1. Būti 18-35 metų Lietuvos piliečiu.

2. Turėti įrodymą apie turimas 2500 CAD lėšas žmogui bei atgalinį bilietą į Lietuvą arba sumą, kurios užtektų jam įsigyti.

3. Turėti įsigijus medicininį ir sveikatos draudimą metams Kanadoje.

4. Sumokėti registracijos mokestį (2013m., tai – 391 LT), kuris grąžinamas tuo atveju, jeigu neišduodama viza.

5. Nebūti anksčiau dalyvavus šioje programoje, toje pačioje kategorijoje.
6. Turėti reikalingus dokumentus aplikuojant dėl vizos: nuskanuotos paso kopijos, išverstos neteistumo pažymos iš šalių, kuriose buvo gyventa ilgiau nei 6 mėn., pažyma iš banko dėl turimo pinigų likučio sąskaitoje.

ŠUNS PERVEŽIMAS. Kai pasižiūriu vakarais tarp mūsų abiejų per viduriuką atsigulusį Atilą… Net negaliu pagalvoti apie tai, kad galėtume išvykti be jo ar tuo labiau kam nors jį parduoti. Jis nebeatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Taip, su juo yra ir sunkumų, tačiau kartu tas gyvūnėlis kiekvieną mūsų dieną palengvina savo buvimu šalia ir besąlygine ištikimybe bei meile. Visus rūpesčius nusveria tai, ką suteikia jo buvimas šalia.

Atila

Daugelis mūsų tikrai nuoširdžiai nesupranta dėl sprendimo vežtis šunį drauge. Žymiai paprastesnis ir lengvesnis kelias yra jį palikti čia, Lietuvoje. Kiek kalbėjau su kitais lietuviais, gyvenančiais Kalgaryje, Kanadoje nežinau nei vieno kuris per tiek metų, kiek jau gyvena svetur, būtų atsivežę su savimi šunį ir dar vidutinio dydžio. Toks jausmas, kad mes apskritai būsime pirmi lietuviai, kurie su savimi į tą kraštą atsigabens ir šunį. Garbės žodis, toks jausmas.

Ir tas jausmas ypač susitiprėja tada, kai pradedi bendrauti su avialinijomis dėl šuns pervežimo. Visa tai primena neįmanomą misiją. Jau buvo akimirkų, kai buvau pradėjusi galvoti apie šuns palikimą, nes kito pasirinkimo tiesiog neturėsime.

Iš pradžių bendravome su Finnair Cargo, su kuriais jau buvome kone bilietus įsigiję. Patariu per daug nepasitikėti šiuo klausimu kelionių agentūrų darbuotojomis, nes jos ir pačios tikrai nežino iki galo kas galima, o kas ne su gyvūnų pervežimu. Per atsitiktinį apsilankymą kelionių parodoje, sužinojome, kad neįmanoma pervežti šuns su Finnair, nes visų pirma bus skrendama per Londoną (šuo turės atlaukti vieno – dviejų mėnesių karantiną ten ir tik tada galės skristi toliau), o antra, dalį kelionės vykdo kitos avialinijos, kurios šunio pervežti negali.

Vėliau suradome avialinijas, su kuriomis būtume keliavę per Varšuvą ir Torontą. Viskas buvo kaip ir gerai ir net pigiau, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad viršijam maksimalų leidžiamą gyvūnui svorį. Taigi, vėl šuns pervežti nebeįmanoma. Galima pradėti įsivaizduoti koks nusivylimas ir abejonės pradeda atsirastų po tokių nesėkmingų ieškojimų.

Šią akimirką bendraujame su Litcargus darbuotoja, kuri patarė vykti per Frankfurtą. Šuns svoris Lufthansa ir Condor avialinijomis nebus apribotas, bet narvas turi atitikti veislės reikalavimus. Savaitgalį šunų parodoje jau įsigijome avilinijų reikalavimus atitinkantį narvą, pritaikytą specialiai labradoro retriveriams, todėl rūpesčių dėl narvo nebekilo ir Litcargus atstovė patvirtino, kad tiek šuo, tiek narvas atitinka reikalavimus, todėl galime rezervuoti bilietus.

Šuns nuskraidinimo kaina maršrutu (Vilnius-Frankfurtas-Kalgaris) – 1036 LT. Narvą vidutinio dydžio šuniui (101,6 x 68,6 x 76,2) galima įsigyti pigiau parodose (naują) arba per internetinius skelbimus (panaudotą) už 550-600 LT. Taigi, bendrai šuns gabenimas iš Lietuvos į Kanadą pirmą kartą atsieina apie 1600-1700 LT. Antrą ir kitus kartus, jau turint narvą – apie 1036 LT.

!!! Šį įrašą jau parašius, paaiškėjo keletas detalių kurios apsunkino persivežimą šiuo būdu. Problema iškilo, nes šuo su narvu kartu sveria daugiau nei 30kg, jeigu Jūsų šuo taip pat sveria daugiau, rekomenduoju paskaityti įrašą apie tai (greitai bus).

ŠUNS DRESŪRA. Kartais man atrodo, kad Atilos akimis šeimos hierarchija yra tokia: Kipras, Atila, o tada aš. Pavyzdžiui, jeigu Kipras sėdi ant sofos, apie jokius bandymus užlipti ir atsigulti šalia net nėra kalbos. Bet jeigu Kipro nėra, o ant sofos sėdžiu aš – galima ir užlipti ir nulipti kada nori.

IMG_0462

Atila yra praėjęs visą dresūros kursą (17 užsiėmimų), yra išlaikęs socializacijos egzaminą ir turi pažymėjimą, leidžiantį man bei Kiprui vedžioti jį be antsnukio.

Tačiau dabar, prasidedant pavasariui ir dar dabartiniame jo amžiuje, tas noras dominuoti pradėjo itin pasireikšti. Pasidarė sunkiau jį suvaldyti ar prisišaukti lauke, didesnėse žmonių ir ypač kitų šunų grupėse. Todėl prasidedant pavasariui vėl pradedame ir dresūrą.

Jau kelias dienas vedžioju Atilą su “griežtu” antkakliu ir jau turėjome vieną individualų užsiėmimą su dresuotojais. Atrodo, kad šuo pradeda net gi prisiminti kokia tikroji šeimos hierarchija! Buvau pamiršusi kaip malonu net ir rytais vedžioti šunį ir dirbti su jo dresūra, kai šuo klausosi :)

PASIRUOŠIMAS DARBŲ PAIEŠKOMS. Nors jau kuris laikas laukiame žinių dėl dokumentų, kad pradėtume dėti visas pastangas į darbų paieškas, net ir be mūsų įsikišimo viskas juda po truputėlį pirmyn. Taigi, daugiau apie tai :)

a

Susikūrėme LinkedIn anketas mano ir Kipro darbo kontaktų paieškoms. Ir jau bent du kartus įsitikinau, kad LinkedIn yra būtent tai, kas man padės pasiekti žmones, kuriuos paprastai pasiekti būtų labai sunku dar esant čia, Lietuvoje. Kol kas geresniu būdu kurti naujus kontaktus darbo srityje laikau tik pažintis ir rekomendacijas.  Žinoma, anketos ir kurtos buvo ne “tep lep”. Visų pirma pasiruošėme anglų kalba kanadietiško tipo CV (jis ganėtinai skiriasi!). Tuomet pažįstama anglų kalbos mokytoja padėjo ištaisyti likusias klaidas. Visą informaciją sukėlėme į LinkedIn anketas. Kai kurių darbdavių jau paprašiau palikti savo rekomendacijas mano profilyje. Taip pat išsilaikėme IELTS anglų kalbos egzaminą, o rezultatus, kaip įrodymą apie anglų kalbos žinias, įkėlėme į anketą. Abiejų anketose yra nurodyta ir data kuomet planuojame iškeliauti į Kanadą. Prisijungėme prie visokiausių Kanados grupių, susijusių su mūsų profesijomis. Na, žodžiu, maksimaliai atnaujinome anketą, o pradėjus ieškoti darbo, liks tik imtis veiksmų.

Neseniai viena pažįstama mane rekomendavo olandams, kurie ieškojo žmogaus, galinčio sukurti jiems prezentaciją apie aviacinę programą, skirtą oro uostams. Jau susitikus pasikalbėti apie projektą, iškart supratau, kad ne kas kita, o mano LinkedIn anketa buvo peržiūrėta dar prieš susitinkant su manimi. Kitas pavyzdys, vieną rimčiausių darbo pasiūlymų, nors ir Lietuvoje, bet gavau būtent per LinkedIn.

Taip pat labai veikia dalyvavimas įvairiuose forumuose arba diskusijose. Vieną kartą pakako papasakoti apie mus ir mūsų planus forume, kad su manimi susisiektų vienas Kalgario lietuvis, kuriam apie mus papasakojo draugas. Pasirodo, kad tas lietuvis dirba darbą, kuriame turi daug ryšių su barų ir restoranų savininkais bei vadovais. Taigi, mes sutarėme dėl šiokių tokių abipusių mainų. Jis pasidalina savo turimais kontaktais ir rekomenduoja jiems Kiprą, o Kipras su juo pasidalina savo turimomis žiniomis apie barmenavimą ir miksologiją, kad įgautų pagrindus, kurie tam lietuviui pravers darbe. Įdomiausia tai, kad tas žmogsu pats mus susirado  :)

Dar vienas dalykas, kurį nusprendėme pasidaryti dar iki pradedant ieškoti darbų – pasiruošti efektyvią ir maksimaliai apie mus komunikuojančią CV, kuri bus siunčiama potencialiems darbdaviams. Iškart nusprendėme, kad CV nebus tradiciniai, nes mūsų tikslas išsiskirti ir būti pastebėtiems. Kipras jau prieš gerą mėnesį buvo nufilmuotas mūsų draugo, kuris šiomis dienomis turėtų atsiųsti mini filmuką, parodantį kaip Kipras dirba ir kokioje aplinkoje. Kol kas manau, kad abu kursimės savo CV su Prezi tam, kad pateiktume ne dviejų puslapių word’o dokumentus, o istorijas, pasakojančias kodėl pasirinkti reikėtų būtent mus.

Visos gyvenimo detalės šiuo metu neįvyksta be apmąstymų. Net ir toks dalykas, kaip knygos pirkimas… Vis pakyla rankos nusipirkti kažką, ko norisi, ir vis nusileidžia prisiminus, kad to daikto vistiek neišsiveši, todėl beprasmiška būtų dabar jį pirkti. Iš kitos pusės, apima toks jausmas, kad valosi tiek išorinis, tiek vidinis mano pasaulis. Ypač paskutinius kelis metus gyvenime vis daugėjo daiktų – tai šis, tai anas. Ir žiūrėk, jau nieks nebetelpa į vieną spintą, reikia antros. Taip pat ir vidinio pasaulio spintelės. O šiuo metu viskas keliauja ne į spintą, o iš jos. Tas jausmas suteikia pavasariško gaivumo, šviežumo, atgaivos. Tas naujos pradžios jausmas toks intriguojantis, toks atveriantis akis.

Post Scriptum
Niekada nejaučiau tiek noro aplankyti gimines, draugus, su visais susitikti dar ir dar kartelį, pamatyti daugiau Lietuvos, suvalgyti kuo daugiau tradicinių patiekalų, pačiupinėti kuo daugiau visko artimo iki išvykstant.
Ir nors labai nemažai gyvenu jau ateities planais, viskas, kas laukia, labai verčia įvertinti tai, ką turiu šiuo metu. Ir tas jausmas toks geras. Toks pilnas ramumos ir džiaugsmo. Kasdieniško džiaugsmo dėl mažų kasdieniškų dalykų. Kartais norisi ir kitiems pasakyti, kad taip nesirūpintų, kad taip neapkrautų tų ypatingų, mažų smulkmenų didelėm, sunkiom ir neigiamom emocijom. Įjunkime tą “dzin” mygtuką ir patarkime tą patį padaryti kitiems :)

15 komentarų

  1. Puikiai susitvarkėte LinkedIn profilius. Nors daug dėmesio jam neskyriau, tačiau jau teko pastebėti jo privalumus ir per puslapį pasiekti žmones, kurių kitais kanalais gali ir nepasiekti.
    Labai įdomu kaip jums viskas seksis ir, kaip minėjau, lauksiu atviruko iš Kanados :)

    • Dar yra kur pasistengti su jais, bet kaip ir sakai, vietos kur pasireikšti ir kaip tai išnaudoti tikrai yra :)
      O atviruką siųsim, siųsim :) Gal ne pirmomis dienomis, bet įsikūrus būtinai!

  2. Linkiu visokeriopos sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Svarbiausia nesustokite ir eikite tik pirmyn. :) Taip pat labai smagu, kad kartu keliauja ir šuniukas ;) džiugu,kad dar yra tokių žmonių, kurie nepalieka augintinių likimo valiai, kai kraustosi svetur.

    • Tikrai dėsime visas jėgas į tai, kad būtent taip ir būtų :) Gaila, bet tikrai ne visi ir turi galimybę juos pasiimti. Pavyzdžiui, prieš kokius tris metus turbūt kokius kelis kartus brangiau būtų buvę persivežti šunį į Kanadą, tai nieko nuostabaus, kad tenka gyvūnus palikti. Bet manau, kad situacija eina į gera ir tokių, kurie nusprendžia keliauti drauge, vis daugėja :)

  3. Sveika,
    galėtum gal pasidalinti patarimais dėl IELTS laikymo? Į ką atkreiptum dėmesį (ar ką (ne)darytum kitaip jei dar kartą jį reikėtų laikyti ? Iš kokių knygų ruošetės? Ką dar naudojot be vadovėlių ? :)

    • Labas, turbūt nedaryčiau absoliučiai nieko kitaip, nes viskas ir taip gavosi labai gerai :)
      Jeigu atvirai, nors ir turėjau galimybę ruoštis iš vadovėlių, tačiau to nedariau. Noriu atkreipti dėmėsį, kad egzaminą laikiau nei akademiniam stojimui, o emigracijai, taigi, mano tikslas ir nebuvo visko mokėti idealiai, greičiau – žinoti daugiau nei kad tobulai. Visų pirma išsiaiškinau egzamino struktūrą, o ją žinodama tada atitinkamai bandžiau tam tikrose srityse plėsti savo žodyną, sekti gramatiką ir pagalvoti ką galėčiau papasakoti skirtingomis temomis. Manau, kad geriausia ką dariau, tai skaitymas, rašymas ir kalbėjimas paskutiniu metu prieš egzaminą vien tik anglų kalba. Kūriau situacijas, kuriose galėčiau kalbėti tik angliškai, visus įprastinius savo užrašus vedžiau anglų kalba, visus serialus ir filmus žiūrėjau tik anglų kalba. Natūraliai stengiausi išsiaiškinti visus nežinomus žodžius. Padėjo ir tai, kad draugas lygiai tuo pačiu metu ruošėsi kartu, todėl vienas kitam padėdavom :)

  4. Labas, ar jau gavote atsakymus iš CIC?
    Mes irgi dalyvaujame programoje, gavom 3 ir 4 numerius, vis dar laukiam atsakymų ir laukiam jau gana ilgai. Medicininę apžiūrą atlikom Kovo 14 d. tai daktaras sakė dokumentus išsiuntė Kovo 18 d. Visi kiti dokumentai sukelti dar prieš tai.

    • Labas, Tadai, mes jau viską turime :) Nuo tos dienos, kai medicininės pasiekė Londoną, praėjus 6 dienoms gavome savo rekomendacinius laiškus. Daktarė sakė, kad ilgiausiai buvę jog žmonės apie mėnesį laukė (tada kažkur buvo pasiklydę medicininių dokumentai, nes siuntė savaitgalį), bet labai sunku pasakyti kaip čia iš tikrųjų, nes viskas priklauso nuo to, pas kokius pareigūnus papuls tavo dokumentai. Mūsų, pavyzdžiui, dokumentus irgi šeštadienį siuntė, bet viskas buvo tvarkoje. Ar žiūrėjote pagal barkodą ar dokumentai pristatyti jau vietoje? Jeigu pristatyti, tada viskas gerai turėtų būti, lieka tik laukti.

      • Labas, kad ir pavėluotai gavome ir mes:)
        Dar norėjau paklausti vieno dalyko: ar Jūsu IEC Kompass accountuose pasikeitė application status ir ar gavote iš IEC tuos „Wellcome Letter“. Jei pasikeitė ir gavote, kiek laiko praėjo tarp CIC patvirtinimo ir IEC final decision?

        P.S Sorry už kai nosiniu raidziu nebuvima…. iOS problema :))

  5. Sveiki, idomus straipsnis, nes ruosiuosi skristi i Toronta su savo sunimi, kuris sveria 40 kg. Susiduriu su nenormaliais rupesciais ieskodama narvo, kainos utopines ir nezinau dar koks butent jis turi buti (boxas, narvas)ismatavimai viskas aisku, bet toliau…Jei nesunku parasykit, turiu daug klausimu.

    • Žaneta, pirmiausia patarčiau nuspręsti kurios avialinijos tinka, o tuomet jau kalbėtis su jais kokie yra konkretūs reikalavimai narvui. Nors pavyzdžiui mes, pirkome parodoje ir ieškojome tiesiog tokio narvo, prie kurio būtų prierašas „tinkamas gabenti avialinijomis (atitinka reikalavimus)“. Ir panašu, kad to pakanka. Paprastai avialinijos turi net gi savo puslapiuose aprašiusios tuos reikalavimus. Kiek pamenu, negali būti metalinis, su ratukais, be ertmių orui.

      • Aciu, viskas gavosi puikiai, atvykome be jokiu problemu. Skridome per varsuva, tai ten dar karta patikrino suns narva, nes suo mano 50kg sveria. Kate veziausi salone tai isviso niekam jokiu klausimu nekilo. Viskas labai paprasta, tik, kad informacijos nera, o jei yra tai nelabai adekvati.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *