Tikra istorija apie karalių prancūzą, kuris padykusias bandeles žmonėms augino

Girgždantis dviratukas atsirėmė į sieną, suskambėjo durų varpelis ir štai tarpduryje stovėjo raudonų žandų berniukas, droviai akimis ieškodamas ką užkalbinti. Prie jo priėjo kepyklėlės pardavėja ir pasilenkusi maloniai teiravosi, ką jis norėsiąs įsigyti. Putlūs žandukai dar labiau paraudo, o jis, sukiodamas iš jaudulio koją, atsakė, kad norėtų savaitgaliais padėti kepyklėlėje. Pardavėja staiga išsitiesė it styga ir pašaipiai paklausė vaiko: “Na, ir kuo gi tu mums galėsi padėti?” O berniukas nei akimirkos nesudvejojęs atrėžė: “Galiu bet ką daryti, tik, kad nereikėtų sekmadieniais į bažnyčią vaikščioti!”. Akimirką pardavėja stovėjo nusčiuvusi, o po to, kad prapliups juoktis. Atrodė, kad tą akimirką juokėsi net ir visos duonos ir bandelės ant prekystalių. Tą dieną Thierry pradėjo dirbti mažytėje, šviežia duona ir pyragaičiais kvepiančioje Prancūzijos kepyklėlėje, į kurią kiekvieną savaitgalį tiesiog skriete atskriedavo su savo girgždančiu žaliu dviratuku. Ten ir prasidėjo jų istorija, vienuolikmečio berniuko ir bandelės, kuriai jis visą gyvenimą paskyrė ir tobulino iki tol, kol  sukūrė mažytį šedevrą. Šiandien pro Thierry kepyklėlę Lietuvoje nepraeina nei vienas smaližius, o kas užeina – tas užburiamas ir nuolatiniu klientu tampa. Ir aš pro ten praeiti negaliu, ir aš bandelių su kakava ten paskanauju, ir vis savęs klausiu – kokia gi to žmogaus, kuris man tiek laimės suteikia, istorija?

Skaityti toliau

27 filmai apie santykius

Aš paimsiu tave už rankos ir nuvesiu į tokį pasaulį, kuriame tu tapsi kitu, gyvensi kito gyvenimą ir jausi kito emocijas, girdėsi kito mintis. Valandai kitai tu užmirši tai, ką palikai už ekrano ir atsidursi kitos istorijos sūkuryje. Bet tu nesipriešinsi ir entuziastingai leisies į tą kelionę. Nes ji įkvėps, ji tavo sielą pakylės ir privers pirštukus virpėti. Ji bus tarsi terapija, kuri, jei pasiseks, padės surasti keletą atsakymų į kirbančius klausimus. Ar daug dalykų pasaulyje, be Kino Filmo, dar turi tokią galią? Įsiskverbti į tavo vidų, priversti išgyventi kito žmogaus gyvenimą, kad suprastum kaip gyventi savąjį? Eime patirti 27 filmų personažų gyvenimus, semtis iš jų išminties, o kartais ir kvailumo, nes retkarčiais ir jis gyvenime reikalingas. Kad būtų lengviau išsirinkti nuo ko pradėti, pradžioje išskirti 17 verčiausi pamatyti filmai su užuomenomis ką juose galima atrasti santykių tema. Linkiu prasmingų atradimų!

– Su meile,
Kino Filmas

“SWEET NOVEMBER” ( 2001, IMDb: 6.2 )

Atrasite:
– Koks svarbus yra moters indėlis ir jos iniciatyva santykiuose;
– Kas turėtų būti laikoma pirmoje vietoje – karjera ar šeima;
– Ar gali sugyventi dvi absoliučiai skirtingos asmenybės drauge;
– Kūrybiškos idėjos santykių pagyvinimui.

Skaityti toliau

Šeštas kokybiškų santykių ingredientas – kūrybiškumas

Dar pamenu kaip jie visi trys dirbo vienoje įmonėje, skirtingose ofiso dalyse, nei vienas iš jų per daug tarpusavyje nebuvo bendravę. Juos siejo tik vienas dalykas be bendros patalpos – šalia kiekvieno jų teliuškavausi aš, Arbata. Tada nei vienas iš jų negalėjo nutuokti, kad po trijų metų jie susitiks visai kitokiomis aplinkybėmis ir visai kitokioje “komplektacijoje” :) Viena iš jų – tinklaraščio autorė. O kitu du – kolegos, kurie abu turėjo ilgametes antras puses. Kad ir kokius ateities scenarijus autorė būtų begalvojusi, kažin ar būtų priėjusi prie šio: vėlus vakaras, ji jau pusantrų metų gyvena kartu su savo antra puse, rašo apie santykius, o kiti du buvę kolegos – drauge sukūrę šeimą, kuri jau visai greit pagausės vienu vaikiuku pabiručiu. Tai štai ši pora kviečia pasiklausyti jų istorijos, kurios pagrindinis ingredientas – neišsenkantis kūrybiškumas.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

Penktas kokybiškų santykių ingredientas – balansas

Kai kada reikia užsikimšti ausis, stipriai užsimerkti, atstatyti alkūnes ir toliau daryti tai, apie ką buvo svajota. Nes visada atsiras tokių, kurie žiūrės neigiamai, bandys atkalbinėti, patarinėti ir mokyti savo gyvenimo tiesų. Ak, kartais pagalvoju, kad kaip gerai, jog aš Arbata. Gyvenimas man žymiai paprastesnis. Žmonės panašesni į kavą – vis “sutirština” paprastus dalykus. Istoriją pradėjau tokia nata, nes šįkart autorė irgi išgirdo prieštaringų nuomonių dėl pokalbio su žymiu atlikėju, bet po dviejų savaičių derinimo ji vistiek suvažinėjo 200km, kad susitiktų su vienu žmogumi vienai vienintelei valandai pakalbėti apie santykius. Viduje kirbėjo spėlionės dėl to, ar žymesnės poros santykiai skiriasi nuo mūsų, eilinių žmogelių? Ant kokios ašies sukasi tokios poros pasaulis? Norėjosi pačiai savo puodeliu prie jo prisiliesti, šilta arbata vidumi grakščiai nubėgti ir sava ausele išgirsti jų istoriją. Kviečiu ir jus prisijungti: sėskite į pavėsį šalia, šūktelkit padavėjui “puodelį arbatos!” ir stipriai spustelkite ranką žmogui, kuris autorę labai sužavėjo. Jis mums visiems papasakos apie balansą – ašį, ant kuriuos sukasi visas jų su žmona pasaulis.

Iliustracijos autorė – Iveta Stukaitė

Skaityti toliau

Ketvirtas kokybiškų santykių ingredientas – pasimatymai

Paskutinė istorija baigėsi įdomiu akibrokštu – likome dviese akis į akį su vienu žaviu vaikinu. Tačiau ne visada arbata baltame, blizgančiame puodelyje bus tokia skani kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio… Todėl tiesiogine ta žodžio prasme “pasipusčiau padus” ir lėkiau kuo toliau nuo to “princo”. Bet žinote, gyvenimas turi per daug ironišką humoro jausmą, kad tokios akimirkos neišnaudotų. Todėl niekada negali žinoti kada bėgdama nuo vieno vyro atsitrenksi į savo būsimą vyrą. Būtent taip atsitiko ir sekančiai porai, kuri papasakos apie tai, kaip svarbu santykiuose yra neužmiršti žodžio “pasimatymas” prasmės. Užsipilkime puodelį gaivios arbatos ir leidžiamės į pokalbį, kuris prasidės neeiline susipažinimo istorija!

Skaityti toliau

Trečias kokybiškų santykių ingredientas – tobulėjimas drauge

Kalnas pagalvių, daug spalvotų rašiklių, kurie padeda “mąstyti ant popieriaus”, šalia lekuojantis šuo, kuriam karts nuo karto pakasomas pilvukas ir, žinoma, puodelis cinamoninės arbatos, kurią turėtų užuosti ir kaimynai, sėdintys balkonuose šalimais. Sėdi ji ant to kalno pagalvių su šypsena, išduodančia nusistebėjimą tuo, kad vidury darbo dienos Ji gali leisti sau rašyti naują istoriją. Šią istoriją pradėti rašyti sunkiau nei kitas, nes kamuoja klausimas ar rašyti taip, kaip viskas buvo, ar rašyti sušvelnintą ir į cukraus vatą įvyniotą istorijos versiją. Nes kas gi galėjo pagalvoti, kad istorijos veikėjas, pagyvenęs vyras, pasirodys esantis dar ir kaip šelmiškas diedukas, besidalinantis intymiomis smulkmenomis?

Skaityti toliau

Antras kokybiškų santykių ingredientas – bendra svajonė

2012m. liepos 6d. Aleksandra ir Žilvinas 

Du puodeliai arbatos glaudžiasi jų delnuose ir karts nuo karto šaukšteliu tai Aleksandra, tai Žilvinas pakutena arbatą. Ne dėl to, kad reikėtų ją maišyti, o dėl to, kad pokalbis vyksta apie juos du ir kaip visada viduje kirba šioks toks jauduliukas. O kur jaudulys, ten ir žaidimai su arbatos šaukšteliu :) Aplink juos žaidžia ir šiltas vėjelis, atnešdamas nuo miško gaivų ryto kvapą. Gali užuosti ir beržyną, ir rasotą žolę, ir tik ką prasikalusius grybukus, ir pievas laukinių gėlių, ir darže augančias braškes. Tas pats vėjas pas juos atneša ir ošiančius miškus, ir žydinčiose obelyse pasislėpusio paukštuko čiulbėjimą, ir žiogų svirpimą, ir besisukančio malūnėlio girgždesį. Bekalbant jų delnai žaidžia vienas kitame, atrodo taip ir buvo sukurti vienas kitam, nes tarpelius tarp jo pirštų idealiai užpildo jos pirščiukai. Jiedu sėdi terasoje, lengvai supuojasi ir stebi iš už miško kylančią saulę, kuri jau pradeda apglėbti jų mažytį šiaudinį namelį. Ar jauti tą akimirką? Jiedu tai jaučia ir tuo gyvena jau keli metai. Tad užsipilkite ir Jūs didelį puodelį arbatos ir keliaujame susipažinti su antros poros istorija ir antruoju kokybiškų santykių ingredientu – bendra svajone.

Skaityti toliau

Pirmas kokybiškų santykių ingredientas – individualumo išlaikymas

Kai du žmonės susitinka, aš esu tai, kas jų vidų gali padaryti sklidiną malonios šilumos, kuri šildys ne tik džiaugsmingomis, bet ir sunkiomis akimirkomis. Sunku surasti tokių, kurie nebūtų prie manęs prisilietę. Augant kiekvienas su manimi susiduria vis dažniau ir dažniau. Neapdairūs nuo manęs skaudžiai nudega, kitų gyvenimą magiškai pasaldinu, o dar vieni mane nuvertina ir laiko kasdieniu reiškiniu. Su laiku šaltėju, todėl mane būtina karts nuo karto papildyti trupučiu karštų ir širdį verčiančių daužytis akimirkų bei įmesti keletą prieskonių žaismingumui palaikyti!

Aš – dalelytė tos merginos, kuri netrukus turės išvykti į Portugaliją ir palikti savo antrą pusę. Aš – tai ir tas šelmiškas diedukas dar vis plepantis apie jų su žmona “lovos” subtilybes. Ir ta pora, kuri svajoja miškuose susikurti savo oazę ir dėl to pluša svetur. Ir net tos poros, kurių gyvenimas apsivertęs aukštyn kojomis, gimus vaikiukams, bei tie, kuriems savo atžalų dar liko laukti keli mėnesiai. Kai du žmonės vienas kitą bando prisijaukinti įvairiausiais būdais, labai dažnai tampu neatskiriama jų pokalbių dalimi. Juk koks pokalbis be manęs – puodelio geros arbatos? :) Todėl kviečiu bėgti dabar pat išsivirti didelį puodelį arbatos, nes tuoj pat leisimės į tyrinėjimus, kurių metu sutiksime bent septynias poras, septynis požiūrius į santykius ir patikėkite, begalę naujų atradimų!

Skaityti toliau

Kaip jis santykių ekspertu tapti norėjo

Tik įėjusi, Ji metė į mane tokį užtikrintą žvilgsnį ir tuomet pradėjo judėti liūliuodama klubais artyn. Priėjusi šelmiškai man šyptelėjo, o tada čiupo už nugaros. Jaučiau kaip Ji mane vedėsi su savimi dabar jau švelniai glostydama mano nugarą. Girdėjau Jos širdį, prie kurios glaudžiaus, ji tuksėjo iš pasitenkinimo. Ak, tos moterys… Ateina, paima, o tada švelniai perduoda kitai. Dar paklausia pastarosios ar galima atsiskaityti kortele. O po to demonstratyviai paima čekį, kad nepamirštų kiek už mane sumokėjo. Moterų ir vyrų santykius suprasti nėra lengva, tačiau man, knygai, žiūrint iš šalies tuos du vaikščiojančius nesusipratimus suprasti dar sunkiau! Knygynuose niekada nesužinosi apie tokius dalykus, bet štai dabar, kai ši moteris mane nusipirko, viską sužinosiu pats :)

Skaityti toliau

Kiek liko laukti iki gražių dalykų?

Ji prisėdo ant sofos, pasuko galvą į mane ir nusišypsojo. ŽvilgsnIs nukrypo žemyn, o tada ji giliai atsiduso, pakilo lūpų kampučiai. Atrodė, kad tuo atodūsiu atsikratė kokios tai naštos. Staiga ji atsistojo, paėmė kažkokį mažą, rankas tepantį daiktą ir juo mane pakuteno. O aš paklausiau savęs – kodėl jie abu tai daro kas rytą? Kodėl kiekvienas kas dieną mane pakutena tik kartelį?

Vieną rytą nei vienas iš jų manęs nebesugrįžo pakutenti, nieks nebeatėjo prie manęs prisiliesti, staiga pasijutau nebereikalinga. Ilgą laiką svarsčiau dėl ko visa tai buvo ir dėl ko visa tai baigėsi, kokia gi paslaptinga istorija bėgiojo čia man panosėj? Visas išmėtytas prisiminimų daleles sudėjau į vieną dėlionę, o trūkstamus plyšius užpildčiau tuo, ką kuždėjo nuojauta. Kviečiu drauge jos pasiklausyti.

Jie abu turėjo didelę svajonę, kuri juos nuolat kutendavo, kiekvieną rytą! Taip kaip vėliau ir jie pradėjo kutenti kasryt mane. Vieną dieną jie nusprendė, kad laikas nustoti svajoti ir pradėti įgyvendinti tuos dalykus, kurie jų širdis verčia šoktelti aukštyn.

O aš tuomet kaip tik buvau vieniša, visa tamsi ir pasislėpusi kampe. Ji priėjo ir mane išmargino kvadračiukais. Tai štai tie kvadračiukai žymėjo dienas iki jų svajonės įgyvendinimo, kurios buvo laukiama be galo be krašto. Ir taip aš tapau nebe viena, įdomi ir pastebima. Kas pro šalį eidavo, tas vis prie manęs stabteldavo ir kiekvieno jų lūpų kampučiai pakildavo. Net jų šuo kasryt prisliūkindavo mane lyžtelti.

Kiekvieną rytą jiedu ateidavo ir užbraukdavo vieną kvadratėlį. Paimdavo baltos kreidos, ji braukdavo pirmą brūkšnį, o jis antrąjį. Ir taip kas rytą aš tapau įrodymu, jog jie juda link savos svajonės.

Kai vieną dieną jie užbraukė paskutinį kvadratėlį, abu susižvalgė ir taip nenoriai, bet pasuko link durų. Jų akyse galėjai įžvelgti ir džiaugsmą, ir nenorą palikti namus.

Bet čia istorija nesibaigia, po kurio laiko jie grįžo ir ant manęs piešė jau naujus kvadračiukus, o aš taip ir girdėjau jų viduje svirpiančias naujas svajones ir tikslus. Tuomet aš supratau, kad kiekvienas turime paskirtį savo gyvenime. Manoji – šiems dviems žmonėms parodyti kiek liko laukti iki gražių dalykų.

Na, bet kas žino kaip ten yra iš tikrųjų, juk aš tik eilinė juoda lenta… :)