Antras kokybiškų santykių ingredientas – bendra svajonė

2012m. liepos 6d. Aleksandra ir Žilvinas 

Du puodeliai arbatos glaudžiasi jų delnuose ir karts nuo karto šaukšteliu tai Aleksandra, tai Žilvinas pakutena arbatą. Ne dėl to, kad reikėtų ją maišyti, o dėl to, kad pokalbis vyksta apie juos du ir kaip visada viduje kirba šioks toks jauduliukas. O kur jaudulys, ten ir žaidimai su arbatos šaukšteliu :) Aplink juos žaidžia ir šiltas vėjelis, atnešdamas nuo miško gaivų ryto kvapą. Gali užuosti ir beržyną, ir rasotą žolę, ir tik ką prasikalusius grybukus, ir pievas laukinių gėlių, ir darže augančias braškes. Tas pats vėjas pas juos atneša ir ošiančius miškus, ir žydinčiose obelyse pasislėpusio paukštuko čiulbėjimą, ir žiogų svirpimą, ir besisukančio malūnėlio girgždesį. Bekalbant jų delnai žaidžia vienas kitame, atrodo taip ir buvo sukurti vienas kitam, nes tarpelius tarp jo pirštų idealiai užpildo jos pirščiukai. Jiedu sėdi terasoje, lengvai supuojasi ir stebi iš už miško kylančią saulę, kuri jau pradeda apglėbti jų mažytį šiaudinį namelį. Ar jauti tą akimirką? Jiedu tai jaučia ir tuo gyvena jau keli metai. Tad užsipilkite ir Jūs didelį puodelį arbatos ir keliaujame susipažinti su antros poros istorija ir antruoju kokybiškų santykių ingredientu – bendra svajone.

Susipažino jie būdu, kurį daugelis pavadintų avantiūra. Vis rečiau žmones sujungia realios ir gyvenimiškos situacijos, kurios sujungdavo mūsų tėvus ir senelius. Ir vis dažniau visos aplinkybės žmones suveda virtualioje erdvėje. Galbūt tai reiškia, kad žmogų vis sunkiau prisijaukinti? Galbūt žmogus tampa vis baikštesnis gyvenimui ir verčiau prisileidžia kitą besislėpdamas už kompiuterio ekrano? Tiek šalia jo, tiek šalia jos stovėjo puodelis, o aš jame linksmai teliuškavausi ir nekantriai stebėjau kaip laiškas po laiško jiedu viens kitą vis labiau prisijaukina. Mačiau kaip Aleksandra 7 kartus sutinka pagaliau pasimatyti akis į akį su Žilvinu ir visus 7 kartus tą susitikimą atšaukia. Jaučiau kokios dvejonės kunkuliuoja jos viduje. Galiausiai ji perlipo pati per save ir tas susitikimas įvyko. Norėčiau dabar papasakoti apie tai, kaip viskas toliau ėjosi “kaip per sviestą”, bet taip nebuvo. Aleksandrą erzino visos Žilvino savybės! Bet jie gėrė arbatos puodelius gurkšnį po gurkšnio, jie bandė “praryti” vienas kito minusus vieną po kito. Pradėjau spėlioti – gal jie taip bando apsisaugoti? Gal iš tiesų jie vienas kitam iškart labai patiko, o viduje įsijungęs savisaugos jausmas, dėl anksčiau buvusių nesėkmių, dabar bandė juos visaip kaip apsaugoti? Troškau išgirsti jos mintis, mačiau Žilvinas to troško ne ką mažiau. Bet galiausiai visus ledus pralaužė jo milžiniškas noras ją pažinti ir suprasti. Ir štai Aleksandra pradėjo dalintis savo gyvenimo būdu drauge su juo. Nejučia jie abu jau nebevartojo alkoholio, nebevalgė mėsos, domėjosi galimybės gamintis elektrą patiems, pasistatyti namus savomis rankomis ir tokius, kurie nepriklausytų nuo elektros, šilumos ir vandens kainų. Staiga prasiskleidė jausmai, sužydėjo santykiai, atsirado bendra svajonė, o su ja ir didelis tikslas.

Vis dažniau jų mintis okupuodavo svajonės apie tą šiaudinį namelį vidury Lietuvos miškų su saulės kolektoriais, vėjo malūnėliu, savu daržu ir jais dviem. Vis dažniau susėdus drauge atsigerti arbatos ir žiūrint pro buto langus į kitus daugiabučius, jie matydavo, užuosdavo, girdėdavo ir jau kone jausdavo tą išsvajotą mišką. O vien mintis apie tai juos suartindavo dar labiau ir priversadvo pasijusti šeima, turinčia bendrą tikslą. Todėl nei Aleksandra, nei Žilvinas per daug nesureikšmino santuokos ir ją laikė oficialumu, kuris anksčiau ar vėliau bus padarytas, tačiau jiems nereikėjo padėti parašų tam, kad pasitikėtų vienas kitu ar jaustųsi šeima. Ir tai juos du darė tvirtu laivu, kuris galiausiai tikslą neabejotinai pasieks. Šį jausmą dar labiau sustiprino jų pasiryžimas išvykti iš Lietuvos tam, kad susikurtų finansinį pagrindą savo svajonei. Ir jie išvyko. Gyveno ten, kur nebuvo miško, nebuvo ir to šiaudinio namelio, bet juos darė stiprius tai, kai jie buvo du ir jie buvo išvien. Dabar visa tai buvo tik laiko klausimas.

Ilgainiui į santykius pradėjo brautis nuovargis ir net aš, arbatos puodelis, primindavęs jiems dėl ko jie dirba, tapau varginančia rutina. Mačiau ne vieną tokią porą, kuri turėjo didelę svajonę ir labai tikslingai žingsnis po žingsnio ėjo link jos, tačiau kojas galų gale pakirsdavo atsiradusi rutina. Tai yra viena iš kliūčių, kurias praeiti santykiuose reikės kiekvienai porai. Aleksandra su Žilvinu pajutę tas dulkes, nusėdusias ant santykių, ėmėsi jas valyti su mažytėmis smulkmenomis, kurios santykius daro žaismingesnius. Rytais jis ją rūpestingai iškeldavo iš lovos, vienas kitą vadino meiliais mažybiniais žodžiais, sugalvodavo įvairiausių gudrybių nemalonius dalykius paversti žaidimo dalimi. Ir tai veikė, nes vienintelis būdas nepajusti rutinos, tai ir yra ją paversti linksmu žaidimu. Dažniausiai šio žaidimo iniciatorė buvo Aleksandra, bet ir Žilvinas noriai į jį įsijungdavo. Pagaliau jie vėl pradėjo mėgautis mano aromatu ir skoniu, pagaliau ir vėl akyse galėjau įžvelgti svajonę, pagaliau ir vėl patekusi į jų rankas jausdavau tas kibirkštėles šokinėjančias iš jų pirštų galiukų.

Kai ateina naktis ir laikas užmerkti akis, o aš labai laukiu šį to įvykstant, visada paguodžiu save mintimi, kad reikia tik užmigti ir po akimirkos prabusiu jau ryte. Taip ir šie du žmonės vieną vakarą užmerkė akis ir nespėjo nei akimirka praeiti kaip jie jau buvo tame rytiniame miške, kur jau stovėjo jų šiaudinis namelis, žaliavo susodinti žalumynai ir harmoningai sukosi vėjo malūnėlis. Taip ir jų pasaulis pagaliau sukosi ritmu, kurio jie taip siekė. Po to atėjo laikas surasti naujas kalnų viršūnes, į kurias jiedu ir vėl svajos įkopti, ir vėl leisis į vidinę kelionę. Kas žino ar ji bus mažytė ar didi, bet kol jie kartu ir šalia arbatos puodelis, visos problemos ir visi iššūkiai jiems įveikiami :) Tai štai ir antrasis sėkmingų santykių ingredientas – bendra svajonė. Kuriai esant, į namus atkeliaus ir jausmas, kad nebėra tik “tu” arba “aš”, dabar esate “jūs”.

Pasikalbam komentaruose? :)

 Arbata

Kiti įrašai apie moterų ir vyrų santykius:
Pirmas kokybiškų santykių ingredientas – individualumo išlaikymas
Kaip jis santykių ekspertu tapti norėjo
Tai, dėl ko santykius dar sunkiau suprasti – meilė, seksas ir hormonai
Kuo skiriasi moterų ir vyrų pasauliai?
Kaip labai skiriasi Jūsų ir Jūsų antrosios pusės smegenys? (testas)

3 komentarai

  1. Man šis įrašas sukėlė daug minčių viduje. Perskaičiau. Tada skaičiau dar kartą.
    Tai tikrai šiltų emocijų atnešantis pasakojimas. Tik turiu tokį pastebėjimą… kai perskaitai pasakojimą iš arbatos puodelio perspektyvos, perleidi sakinius per savo vertybių prizmę ir tada, rodos, pabaigoje norisi pamatyti bent kelis kalbintų žmonių dialogo sakinius. Norisi bent mintyse girdėti, kaip ši kalbinta pora natūraliai reiškia mintis apie savo bendrą svajonę.

    Bet čia tik menkutis pastebėjimas iš mano pusės. Įrašas tikrai kupinas gerų minčių. Ir iliustracijos dabar labai papildo tekstą! :)

    • Labas, Silvija :) Visas užmanymas ir yra rašyti arbatos kaip tam tikros asmenybės vardu, tačiau gal iš tiesų reikės pamąstyti apie dialogo ištraukų įkėlimą istorijose. Ačiū už mintį :)
      Ir labai smagu, kad patinka iliustracijos, nes man jas piešti irgi labai patinka!

  2. Atgalinis pranešimas: Kaip jis santykių ekspertu tapti norėjo | Įkrauk 15min.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *