Alytus – 539 padovanotos šypsenos!

Visos šios dienos reziumė galėtų būti keletas žodžių – neišpasakyta šiluma. Ir nežinau ar čia mūsų su Rita sentimentai Alytui, ar iš tikrųjų begalo draugiška šio miesto aplinka. Abi turim nemažai šaknų šiam mieste, todėl ir nusprendėme simboliškai į akciją įtraukti ir Alytų :) Pati 14 metų čia gyvenusi iki šiol čia jaučiuosi visai kaip namie.

Per pietus pajudėjome iš Vilniaus į Alytų. Šiandien visą dieną juokavau, kad jei ištvėrėm kelionę per Trakus, visus kaimus ir kaimelius be kondicionieriaus, tai ištverti akciją jau bus vieni juokai :) Bet pati kelionė praėjo labai greitai ir kas svarbiausia jos metu begalę dalykų aptarėme, nusprendėme ką būtų galima padaryti dar geriau, taigi visa tik į naudą.

 

Dar po praėjusios akcijos, visos kelionės ir lagaminų tampymo jautėsi nuovargis, todėl pirmiausia nuvykome papietauti. Ir išgirdus padavėjos klausimą „Nu, mergikės, ko norėsit?“ vėl pasijaučiau visai kaip namie. Nežinau kaip tai paaiškinti žmonėm, kurie niekada negyveno Alytuje, bet ta tokia familiari kalba, tokie draugiški žmonės – tai mano Alytus. Taigi oficialiai akciją Alytuje ir pradėjo pirmasis Šypsenos epidemijos lapelis, kuris buvo paliktas būtent šiai padavėjai.

Papietavus mus pasiėmė Ritos teta Janina, pas kurią šiąnakt ir turime nakvoti. Kai įėjome į tą jaukų namuką, kuriame viskas persipynę su kaimu ir su šiandiena, tada aš padėjau lagaminą ir Ritai pasakiau: „Kaip gera jausti, kad pagaliau sustojame ne valandžiukei, o visai dienai ir nakčiai ten, kur esam taip labai laukiamos“. Teta Janina rūpinosi mumis taip, kad patikėkit labiau ir nebūtų galima pasirūpinti! Parodėme visas nuotraukas iš Vilniaus, pripasakojom daugybę įspūdžių, plepėjom iki tol, kol atėjo laikas eiti link miesto Rotušės organizuoti akciją.

Einant link jos stebėjau tas gatveles, mačiau tą dailės mokyklą, į kurią kažkada įstojau ir tuomet už savaitės netikėtai išvykau gyventi į Vilnių, tą skverą, kurį puošia angelas. Man visa tai buvo lyg kokia oazė. Visas miestas dvelkia šiluma ir ramybe (Net man berašant Rita ką tik pasakė tetai Janinai: „Man čia tokia oazė“).

Atėjus į vietą jau buvome susitaikę su ta mintimi, kad greičiausiai bus labai labai mažai žmonių, todėl buvom pasiruošę daugiau lapelių iš savo pusės. Ši akcija turi dar vieną tradiciją – visi dalyviai vėluoja. Ir aš neperdedu – mes tai jau įtraukėm į akcijos programą! :D  Pradėjus rinktis žmonėms, kiekvienas jų buvo tarsi dar ir dar daugiau energijos ir nuotaikos mums.

Na, nenoriu labai daug pasakoti apie tai, ką veikėme, nes laukia dar du miestai, kuriem visai nenoriu to atskleisti, bet turiu pasakyti, kad skanduojant priesaiką Alytus tikrai pranoko Vilnių ir garsu, ir sinchoniškumu :)) Jūs šaunuoliai!

Tik baigus dalinti lapelius pradėjo pilti net ne kaip iš kibiro, ten greičiau visas krioklys šniokštė. Visi pasislėpę po miesto teatro stogu turėjome progą ir pasibendrauti. Tada ir vėl mane apėmė tas sentimentalumas stebint visą aplinką – šie žmonės patikėjo visa idėja, jie gyvena ja, kas gali būti geriau? Tą akimirką tai buvo geriausia, kas tik galėjo būti. O dar kai Donatas pradėjo groti gitara… Būna akimirkos vien jau, dėl kurių verta gyventi. Ji buvo viena iš tų :)

Galiausiai persikėlėm į kavinukę, kur dar pasisedėjom, apsikeitėm kontaktais. Net buvom palydėtos iki pat namų! Ir vėl po labai ilgo laiko išbandėm vaikščiojimą beveik basomis per balas :)

Turbūt nenuostabu, kad tas visas draugiškumas nepasibaigė grįžimu. Tik grįžus buvom pasodintos prie „Alytaus šaltibarščių“ ir kepsniuko. Tai ką jau čia ir besakyti? Įspūdžių daug, šilumos daug, o pati akcija atrodo, kad kuo toliau, tuo vis labiau pasiseka.

Post Scriptum
15 žmonių, dvi valandos ir 539 žmonės „užkrėsti“ šypsenomis :)

Iveta

2 komentarai

  1. kaip smagu, kad Alytaus žmonės taip šauniai padirbėjo! ;))
    paskaičiusi įrašą taip gailėtis pradėjau, kad nedalyvavau akcijoje. kirminėlis pradėjo širdutę graužti. bet nieko nepadarysi, lauksiu akcijos kitais metais, kuri tikiuosi tikrai įvyks! sėkmės likusiuose miestuose! : ))

  2. kaip gražiai parašei apie Alytų, net didžiuojuosi, kad esu alytiškis ;) pažiūrėjau tavo facebook’ą, ir pagalvojau, kad tu man labai labai kažkur matyta. gal mokeisi Alytaus Panemunės vidurinėj?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *