17 praktiškų patarimų kaip išvengti kasdienių trukdžių

Robin Sharma pateikia 17 praktiškų patarimų kaip išvengti trukdžių, su kuriais kiekvieną dieną susiduriame ir kurie labai dažnai sumažina mūsų produktyvumą, siurbia brangų laiką bei energiją. Galbūt surasite ir Jūs kokį vieną kitą atsakymą į sau aktualią problemą! :)

1. Išjunkite visas technologijas 60 minučių per dieną ir susikoncentruokite į padarymą tų darbų, kurie svarbiausi.

2. Dirbkite 90 minučių ciklais (Mokslas patvirtino, kad tai yra optimaliausias darbo laikas).

3. Pradėkite savo dieną nuo bent 30 minučių mankštos.

4. Ryte nepulkite pirmiausiai tikrinti savo elektroninio pašto ar FB.

5. Išjunkite visus elektroninius pranešimus mobiliajame.

6. Tegu viena savaitės diena būna visiška „savęs perkrovimo“ diena – atsigavimui, jėgų atsinaujinimui (tai reiškia jokio elektroninio pašto, nulis skambučių, nulis darbo). Žmogui yra būtina viena diena absoliutaus poilsio nuo visko.

7. Statistika rodo, kad dirbantys žmonės yra sutrukdomi kas 11 minučių. Trukdymai, pertraukimai naikina produktyvumą. Išmokite apsaugoti savo laiką ir pasakyti ne įvairiems trukdžiams.

8. Susiplanuokite ateinančios savaitės kiekvieną dieną Sekmadienio rytą. Planas išgelbėja nuo milžiniškos pasirinkimų galybės. Jis atkuria dėmesį ir užtikrina energiją.

9. Dirbkite dideliais laiko „blokais“. Visi kūrybingieji genijai turėjo 2 dalykus bendra: kai jie dirbdavo, tai dirbdavo pilnai įsilieję į atliekamą veiklą ir kai dirbdavo, tai dirbdavo stipriai susikoncentravę ilgais laiko periodais.

10. Išgerkite litrą vandens kiekvienos dienos rytą. Brangiausias turtas verslininkui yra ne laikas, o energija. Vanduo atkuria ją.

11. Nepulkite atsiliepti kiekvieną kartą kai mobilusis suskamba.
12. Investuokite į savo profesinį tobulėjimą, kad jūsų veikla atneštų jums dar daugiau vertės dirbant tą patį laiko tarpą.

13. Venkite paskalų ir laiko „vampyrų“.

14. Palieskite popierių tik kartą.

15. Susidarykite sustojusių darbų sąrašą.

16. Kelkitės 5 valandą ryto.

17. Pagaliau nuvykite į susitikimus, dėl kurių ilgai delsėte.

15 komentarų

  1. Aš irgi nemanau, kad verta laikytis visų šių patarimų ir savo dieną ar savaitę talpinti į kokius tai rėmus. Bet imti taikyti vieną, kitą kuris gali kai kada žmogui pagelbėti, kodėl ne? :)
    Aš, pavyzdžiui, iš jų paskutiniu metu pasiėmiau tik vieną – vieną savaitės dieną skirti visiškam poilsiui nuo visko. Ir labai gelbsti šis patarimas :)

  2. 14. Palieskite popierių tik kartą. Čia reikėjo suprasti, kad jei pasiryžai atlikti kažkokį darbą, tai iki galo, kad nereikėtų dar kartą? :))

  3. Aš supratau irgi taip :)Nes dažnai atidėliojam. Pradedam, nepabaigiam, po kiek laiko vėl sugrįžtam ir vėl nepabaigiam. Tai, kad paėmei kartą – imi ir padarai iki galo.

  4. Bet kartais taip įdomu po kiek metų atrasti ką nors neužbaigta. Neužbaigta – vadinasi, dar gyva, dar nesustabarėję. Kartas nuo karto paskaitinėju tavo blogą – kryptis teisinga ir daugeliui priimtina – pozityvumas. Bet, kita vertus, jei realiai toks pasaulio modelis būtų sukurtas, nebeliktų meno, jokio polėkio. Gal kai kurie žmonės ir gali susiplanuoti laiką minučių tikslumu, bet aš net neabejoju, kad vieną dieną jie sustos, nuveikę tiek daug, ir supras, kad nepadarė… nieko. Tas „tobulo pasaulio“ teigimas neturi jokio pagrindo nei ateities, lygiai taip pat kaip ir kūryba, kurią bandoma industrializuoti. No offence, bet aš netikiu ant tokio fundamento statomu kūrybingumu. Ir apskritai, visi tie tvarkaraščiai… jei man reikėtų taip gyventi, aš būčiau dar nelaimingesnė, nei su tik puse užbaigtų darbų, į kuriuos sudėta visa siela.

  5. Pradėjau gyventi pagal planus. Savaitės, dienų. Pabandžiau nebegyventi taip – neišeina! Mano supuvusi galva nuo darbų ir savęs talpinimo į rėmus šaukte šaukia: ateis laikas ir žmones pradės gydyti ir nuo šios priklausomybės, t.y. savęs talpinimo į rėmus ir noro padaryti daug daug. Labai blogai jaučiausi, bet va vėl susileidau sau dozę savaitės plano aiškaus ir vėl volia! :D Ar čia gyvenimas? Nežinau. Įdomus būtų įrašas apie tai kaip netapti priklausomu nuo savo planų…. Nes ne vienas žmogus jau prisipažįsta – aš priklausomas nuo savo paties susikurto tvarkaraščio. ;)

  6. Raminta, anksčiau kai pasakojau apie savo dienotvarkę, ji tikrai buvo sudarinėjama gan tiksliai, na, gal ne minučių, bet valandų tai tikrai tikslumu :) Bet tada, kai rašau tą įrašą, nebuvo antros pusės, nebuvo tokios artimos draugų kompanijos, kurią dabar turiu, nebuvo galimybės išvykti ekspromtu ten, kur akys veda. Tai tada ir stačiau viską ant dienotvarkės. Dabar tokios kaip dienotvarkės nebeturiu. Žinau darbus, kurie manęs laukia, žinau ką norėčiau daugmaž nuveikti dieną ir tiek. Šiuo metu man to pilnai užtenka ir džiaugiuosi, kad galiu sau leisti darbo dienomis pagulėti prie ežero ar ekspromtu susitikti su draugais. Tu teisi dėl to, kad nors dienotvarkė ir padės pasiekti užsibrėžtų tikslų, darbų greičiau, tačiau klausimas kiek su ja gyvendamas išties gyvensi :) O šis įrašas, kaip ir komentare aukščiau sakiau, ne tam, kad imtumėme dabar gyventi „tobulą“ gyvenimą be trukdžių, o tam, kad nors vienas iš tų patarimų galbūt pasitarnautų :) Man vienas iš jų pravertė, gal pravers ir kam kitam!

    M., labai geras pastebėjimas :) Nors dabar mano gyvenimo būdas labai pasikeitęs palyginus metai atgal, tačiau dar vis jaučiu dienotvarkės pasėkmes. Man, pavyzdžiui, dar vis labai sunku dieną per savaitę atsisakyti darbų, nes apima jausmas, kad diena nuėjo šuniui ant uodegos. Tačiau būtent paskaičiusi šiuos Robin Sharmos patarimus, nusprendžiau paskirti specialiai vieną dieną per savaitę poilsiui nuo visko, po truputį mokausi mėgautis ta diena ir nustoti iš savęs reikalauti idealumo, kurio nebuvo, nėra ir nebus. Tikrai negaliu kitiem patarinėti šiuo klausimu, bet man akis atvėrė antra pusė, jis atėjęs į mano gyvenimą parodė, kad nuo šiol laikas pradėti kitokį gyvenimo būdą, jeigu noriu būti ne tik sau, o ir jam. O su dienotvarke tas praktiškai neįmanoma. Teoriškai surasti laiko surasi, bet net tuo metu būnant su juo, vistiek gyvensi darbais, kurie lauks po to, sekančią dieną, kitą savaitę ir t.t. :)

  7. Man labiausia patiko vieną dieną skirti sau. Trečiadienį. Na, ne savaitgalį, jie ir taip mano. Įdomu, ką darbdavys į tai pasakys. Juokauju. O šiaip daug (daugiau kaip du, jau daug) iš jų aš laikausi. Tikrai padeda.

  8. Man tai labiausiai patinka,kad kai aš vengiu kažką daryt tai užtinku tokių patarimų :) Šiaip jau neblogi, bet aš neturiu valios tiek, kad nors dalį įvykdyt. Bet manau ta poilsio diena skamba viliojančiai :D

  9. Aš kategoriškai prieš kėlimasį 5 val. ryto. Tai tinka tik vyturiams, bet netinka pelėdoms. Tai genetiškai įgimta, jokie įpročiai čia nepakeis nieko. Nesveika po 4 val. į parą miegoti.

  10. Sistemu produktyvumui gerinti daug, taciau o kaip del gyventi? Juk galop manau, mes visi zinome ka darome blogai ir neteisingai. Reikia valios. O jokie brukalai valios zmogui nesuteiki. Valia ir „spyri i uzpakali“ suteikia aiskus zinojimas ko nori ir sieki. Pritariu Stukaitei, kad maziausiai diena reikia skirti sau….as bunu egoistas ir kartais skiriu sau savaites ar menesius. Tai tikrai padeda pernauja pavzvelgti i daugeli dalyku, zmoniu, ir daznai tas naujas poziuris padeda isspresti ilgametes bedas.

  11. Jurij aš taip pat leidau sau pabūti egoistu :) susirgau perfekcionizmu besilaikydamas dienotvarkės, tai pusę metų nieko nedariau ir viskas gavosi dar geriau ir produktyviau, nes galvos nespaudė žodis PRIVALAI, nes tiesiog darai ir tiek. Čia šiuo atveju pritariu Ivetai, nes tu turi galvoje tuos darbus ir tiesiog juos įvykdai, tai tiek ;)

  12. Iveta, kokiame sporto klube tu sportuoji? kaip tik noriu pradėti mankštintis, ir galbūt tu pasidomėjai, kur kainos kandžiojasi mažiausiai? :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *