120% tikslų dešimtukas – 4 savaitė

Šią savaitę pradedu labai prasmingais žodžiais. Ar jaučiate, jog dirbate tai, kas verčia jūsų širdį plakti greičiau? Ar esate su tais žmonėm, kurie glosto jūsų širdį, o karts nuo karto taip pat ją suvirpina? O ar kiekvieną rytą nubudus pirmiausia nusišypsot ir pagalvojat, kad išaušo dar viena įspūdingo Jūsų gyvenimo diena? O vertėtų.

„Iš tiesų, gyvenimas dosnus tiems, kurie gyvena savo Asmeninę Legendą“ – Paulo Coelho

1. Sąžiningai susiplanuoju kiekvieną dieną darbotvarkėje ir jos laikausi.

Super! Šią savaitę galiu užtikrintai pasakyti, kad padariau daugiausiai kiek tik leido jėgos. Matyt ne be reikalo 4 mano mėgstamas skaičius :) Įdėjau nežmoniškai daug jėgų (toliau paskaitysit apie to pasekmes), daug užsispyrimo ir širdies. Praėjusį sekmadienį nusprendžiau padaryti eksperimentą – susiplanavau trečdaliu daugiau darbų savaitei nei įprastai. Ir tik dar kartą įsitikinau tuo, kad užsibrėžus dar daugiau nei norime, atitinkamai ir pasiekiame daugiau. Taigi ši savaitė – stiprūs 90%.

 

2, 3, 4 tikslai – Aš duodu kitiems dukart daugiau, nei gaunu sau.

1. 120proc. BLOG’as.  Pastebėjote ar ne, tačiau iki šios savaitės nei karto nerašiau apie jokią teorinę medžiagą, neteikiau jokių teorinių patarimų. Iki šios savaitės visa apie ką rašiau – tai buvo gryniausia mano patirtis, mano požiūris, mano nuomonė. Tačiau atėjo laikas, kai pamačiau, kad skaitantieji pradėjo kiek labiau manimi pasitikėti, drąsiau klausti patarimo, ieškoti gilesnių atsakymų. Tad štai ir nusprendžiau – parašysiu pirmą įrašą, kuriame rekomenduoju tam tikrą metodiką. Iškart noriu pasakyti, kad šiame blog’e nerasit nei vieno įrašo, nei vienos kruopelės teorijos, kurios nebūčiau pritaikiusi pati. Nesijaučiu turinti teisę Jums duoti tai, ko pati neišgyvenau. Na na? Ir kokios išvados po pirmo tokio tipo įrašo? Nemaža dalis išbandžiusių šią metodiką, antplūdis laiškų su klausimais, prašymais patarimo. Spaudžiu ranką išbandžiusiems, atsakau į klausimus klausiantiems (tik turėkit kantrybės!). Ir noriu pasakyti tiems, kurie rašo išdėstydami savo asmeninio gyvenimo problemas ir sakydami „padėk man“: Aš nesu stebukladarė ar daug gyvenimo mačiusi, brangieji. Patarti galiu, tačiau už Jus Jūsų gyvenimus aš nesu pajėgi sutvarkyti.

2.Projektas „Aš su Tavimi“. Pirmasis filmavimas lapkričio 8d.! Galutinai sutariau dėl filmavimo įrangos, taip pat džiūgauju dėl to, kad M.Šatkus labai noriai pasidalino patarimais dėl filmavimų ir padės filmavimo išvakarėse viską sudėstyti taip, kaip priklauso. Bravo tokiems žmonėms! Šią savaitę turėjau ir daugiausiai problemų dėl šio projekto. Atrodo galybė pasikeitusių planų, iškilusių klausimų… Tačiau dabar jau atsikvėpiu – įveikiau :) Ačiū mane nuolat palaikantiems.

3. Mano mokinys. Aš taip didžiuojuosi Guoste! Turėjome pirmą jau rimtą paskaitą. Susipažinom su sėkmės psichologijos aspektais. Tą dieną buvau kiek peršalusi, tačiau vistiek stengiausi jai padovanoti kiek galima daugiau savęs, to ką žinau ir pabaigoje paprašiau jos man labai svarbaus dalyko – visa ką jai duodu turi būti taikoma praktikoje. Noriu išauginti veikiantį, „kalnus vartantį“ žmogų, o ne informacijos kolekcionierių. Po kelių dienų aš jaučiausi pasakiškai, kai sulaukiau jos skambučio su nežmoniškai daug laimės. Netikėtai atrado vienus aktorinio kursus ir į juos užsirašė. Ją mokys žinomas aktorius A.Bružas. Taip pat jau sutarė dėl interviu su dar vienu ne ką prastesniu aktoriumi – A.Žebrausku. Kai aš matau, jog mano žodžiai nenuėjo veltui – tai man didžiausias laimėjimas.

Turėjom pirmą paskaitėlę ir su Tomu. Šioje vietoje labai turiu lipti ir per save. Mokyti už save vyresnį žmogų – didelė atsakomybė ir iššūkis. Tačiau matant jo užsidegimą ir nuoširdų norą išmokti, man ir pačiai lengviau :) Taigi pasidalinau teorine dalimi apie laiko planavimą, dabar kartu stebėsim kaip jam sekasi, spręsim iškilusius klausimus ir tikiu, jog tiek jam, tiek man tas duos labai daug naudingos patirties.

 

5, 6 tikslai – aš aktyviai mokausi mokykloje ir ruošiuosi egzaminams.

1. Mokykla. Šioje vietoje atostogų tikrai nepavadinčiau atostogomis. Nebuvo tokios dienos, kad galėčiau palikti ramybėje vadovėlius ir sąsiuvinius. Taip, tai buvo viena iš sunkiausių dalių, bet prisiverčiau ir padariau tai, ką priklausė padaryti. Nors tikrai neslėpiu – man tai panašiau į prievolę ir savęs prievartavimą.

2. Kartojimas egzaminams. Šiokia tokia pažanga – ne tik anglų k. skyriau dėmesį, o ir lietuvių k.! :) Matematika dar vis už borto :))

  

7. Mano sveikata puiki: Kiekvieną dieną mankštinuosi, išgeriu 2l vandens ir valgau tik tai, kas mano organizmui geriausia.

Iki šeštadienio viskas buvo tikrai labai gerai: nepaisant atostogų kėliausi anksti ryte ir mano diena prasidėdavo 4-5val. ryto. Pasitaikius progai padarydavau mankštą, pajudėdavau. Vandenį kaip ir praėjusią savaitę geriu jau su malonumu :) Su maistu irgi gan smagiai – rytais dažniau renkuosi jogurtą, vaisius. Pietūs taip pat su kuo daugiau maistingų medžiagų ir valgiaraštyje vienintelė mėsa – vištiena. Vakarienė lengva, neapkraunanti organizmo. Susidomėjau maisto gaminimu pagal Ajurvedą, todėl pradėjau žvalgytis kursų, kur to būtų mokoma. Susisiekiau su Aiste rašančia puslapyje Jogos mityba. Turiu šiokių tokių planų susijusių ir su šiuo žmogum, bet apie tai ateityje. Atrodytų viskas tikrai puiku, tačiau nepaisant šio savęs kontroliavimo, pajutau, kad daug daugiau reiškia vidinė būsena, gyvenimo tempas ir tai kaip jautriai priimi sunkumus.

Šeštadienį kūnas tai absoliučiai man patvirtino. Jau nuo pat ryto jaučiau kažkokį silpnumą, tačiau nekreipiau dėmesio, negėriau jokių vaistų. Tik kiek nusivyliau, nes norėjau išbėgt į parką pabėgiot. Visa savaitė buvo labai įtempta. Ypač paskutinėmis dienomis iš vėžių išmušė kilę nesklandumai. Po pietų pasijaučiau dar blogiau. Priguliau, pamaniau, kad praeis. Viskas perėjo į tai, kad buvo kviečiama Greitoji pagalba. Pusę valandos turėjau kęsti didžiulius skausmus ir tikrai galutinai nusivyliau medikais, kai mano jaunesnėm sesėm operatorė telefonu pasakė, kad greitoji neatvyks, nebent „pasidarytų dar blogiau“. Tuo metu gulėjau, ašaros tekėjo upeliais ir tikrai negalėjau protu suvokti kas gali būti dar „blogiau“. Turbūt turi gulėti kraujo klane ar be sąmonės, kad būtų jau „pakankamai rimta“. Artimiausiu metu keliausiu tirtis kraujo, bet ir pati jaučiu, kad organizmą reikia stiprinti, todėl stengsiuosi dar atsakingiau stebėti savo gyvenimo būdą ir ritmą.

 

8. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.

Nebuvo tokios dienos, kad nepasimatyčiau su bent vienu man svarbiu žmogum! :) Didžiuojuosi šiuo pasiekimu, todėl kad vis bandžiau atrasti tą pusiausvyrą ir kievieną dieną nugyventi pilnavertiškai. Iki šiol niekaip nepavykdavo to suderinti. 4 savaitė yra ta, kai pagaliau aš galiu pasakyti, jog absoliučiai kiekvieną dieną aš atradau laiko mylimiausiems žmonėms. O svarbiausia – visas savaitgalis šeimai, giminaičiams ir  seniai matytiems draugams. Ir ši savaitė man nebūtų tokia miela, jei nebūčiau su visais šiais žmonėm pasimačius, jei būčiau šį laiką skyrus ne tokiems reikšmingiems dakykams kaip – darbas, reikalai, problemos ar žmonės neverti šio laiko. Labai svarbu yra suprasti, kad visi pasiekimai, visos pergalės  nublanksta be mylimiausiųjų. Galiu neturėt cento kišenėj, bet turėdama tokius žmones šalia aš jaučiuosi turtingiausiu žmogum pasaulyje.

 

9. Aš optimizuoju savo išlaidas.

Pasakysiu nuoširdžiai – net nežvilgtelėjau. Šioje vietoje man kyla labai daug klausimų sau pačiai. Kodėl turiu save taip varžyti? 4 savaitę stebėdama savo išlaidas jau matau, kad pinigėliai išeina tik svarbiems poreikiams. Na, kad ir ekspromtu sumąstytas sveiko maisto gaminimas vieną kartą savaitėje šeimai. Vakarienė su geriausia drauge. Manau, greitu laiku šį tikslą koreguosiu arba apskritai pašalinsiu, nes matau, jog šioje vietoje pas mane viskas ir taip tvarkoje :)

  

10. Aktyviai užsiimu saviugda.

Karjera.  Šią savaitę įvyko kažkoks lūžis. Pradėjau rimtai mąstyti apie žurnalistiką, viešuosius ryšius, komunikaciją, neformalų ugdymą. Juk man tai labiausiai patinka. Čia aš jaučiuosi esanti savo kelyje. Bet tas sukėlė tik dar daugiau dvejojimo. Visų pirma tai mokykloje esu pasirinkusi visai kitus dalykus, nei man reikėtų šioms sritims. Galų gale tai paaiškintų ir tą, kodėl tiek daug pastangų man reikalauja dabartinis mokymasis, pavyzdžiui, matematika, ir kodėl taip patinka rašymas čia, lietuvių k., anglų k. Bet manau, kad ir šį lūžį galiu jau laikyti pasiekimu. Atrandu. Tegu po mažą žingsnelį, bet, manau, padaryčiau didžiausią klaidą sukdama bet kur :)

Kitas Variantas. Šįkart turėjom paskaitą po kurios skaudėjo visus pilvo raumenukus :))) Daug nuotaikos, daug juoko, daug emocijų. Dar detaliau pasiaiškinome apie tai, kaip padaryti tikslą „užvedantį“ . Savaitę nuolat remiantis šia technika galiu tvirtai pasakyti – tai stebuklingai veikia. Viską šią savaitę dariau su daug didesne energija ir aistra :) Taip pat mokėmės apie efektyvų bendravimą. Per paskaitą visi pasižadėjom lektoriui šią savaitę darysią vieną dalyką. Tam, kad galėčiau nuoširdžiai to laikytis, neprasitarsiu ir papasakosiu kitą savaitę :)

 

SAVAITĖS IŠVADOS:

1. Sakau labai „iš širdies“ – ši savaitė buvo ta, kurią kartočiau ir kartočiau.  Daug ypatingų emocijų, daug atradimų.

2. Organizmas labai aiškiai parodė, kad dabar pats laikas susirūpinti savo sveikatėle ir savijauta.

3. Pati aplinka mums pateikia atsakymus į kylančius klausimus. Jau ilgą laiką nuolat girdėdavau kitus sakant apie tai, kur turėčiau sukti gyvenime, tačiau įsikandusi savų principų laikiausi savo. Kai išdrįsau atsimerkti ir apsižvalgyti, pamačiau, kad ne tik visa aplinka mane veda į tą pusę, bet ir pačią labiausiai traukė ten.

4. Savotiškai gili savaitė. Ji atnešė man didelius išbandymus, o su jais kartu – dar didesnę patirtį. Aš visada sakau: Didingi žygdarbiai reikalauja didelių iššūkių. Todėl vadovaujuosi tokia taisykle – jei jau gavau šitą milžinišką iššūkį, tai ženklas, kad laukia kai kas labai didingo.

Su Jumis ir Jūsų,
Iveta

Post Scriptum
Man tiesiog smalsu ir norėčiau išgirsti iš kiekvieno skaitančiojo, ar Jums įdomu tai, ką rašau 120% dešimtuke?

10 komentarų

  1. Žinai, ir aš perskaičiau šias knygas ir nepatikėsi, bet šią savaitę stengiausi taip gyventi. :) Iš pradžių maniau paskaitysiu knygą, patiks ir pamiršiu. Tačiau jau po to teko bendrauti su vienu žmogumi(o juk sakoma tik bendraudamas pažįsti save) pastebėjau pokyčių. Jau ne pirmą savaitę planuoju dienotvarkę-PADEDA. Pradėjau duoti kitiems, nelaukdama atlygio-tikiuosi pateisins, o jei ne, svarbiausia aš jausiuosi gerai padarius tai, ką mano nuomone turėjau padaryti dėl kitų gerovės.Kadangi buvo atostogos taip pat priverčiau save atsiversti vadovėlius ir pasimokyti papildomai(deja, per mažai).Mankšta- vėl užsiiminėju joga.Žinai, skaitau ir jaučiuosi taip, tarsi skaityčiau savo pačios įrašą. Be to mane irgi domina žurnalistika, tačiau kuo toliau ja domiuosi, tuo labiau suvokiu mokykloje mokausi ne tą, domiuosi ne tuo, tačiau nepaliauju tikėti, kad žurnalistika ir ateityje bus mano gyvenimo dalis. Sėkmės Tau .:)

  2. sveika Iveta:)
    Man tikrai labai idomu, nes pati sia savaite pradesiu gyventi su 10tikslu:)
    Seniai brandinau ta ideja, dabar pasirasiau tikslus ir rytoj startuoju:) Tai kad sekmes tau ir man:)))

  3. Jooo, ketvirtą ryto kėleisi kažkada?! :D
    Ei, klasiokai štai Jums pavyzdys! :)
    Tarp kitko labai geras dalykas – tik aš dažniausiai keldavausi taip anksti į žvejybą gamtoj :-)
    Tikrai tikiu, kad, taip save drausmindama, jauti visai kitą motyvaciją pradėti dieną, kibti į darbus, darai tai savo noru, be inercijos. Geros savaitės. ;)

  4. Vertinu tavo pasiryžimą ir pavydžiu to gyvenimo džiaugsmo, be to, mokėjimo planuoti laiką. Gaila neturiu aš tiek kantrybės.. Sėkmės!
    O man taip pat įdomūs tavo įrašai.

  5. Atsakau visiems bendrai, kad šnekos visada lieka šnekomis, o raitotis rankoves ir imtis veiksmų – čia yra svarbiausia, bet ir sunkiausia. Todėl tikrai džiaugiuosi kiekvienu atrandančiu ir labiausiai taikančiu bent kruopelytę to, apie ką kalbu :)

    Pamąstykite, kad didžiausia konkurencija yra tarp tų, kurie tik šneka, kurie pasiduoda gyvenimo srovei ir plaukia ten, kur ji nuneš. Nes tokių yra devynios galybės – „rinka“ perpildyta. O štai labiausiai neužpildyta „rinka“ yra toji, kai žmonės paima gyvenimą į savo rankas ir pasako: „O dabar bus taip, kaip pasakysiu aš“. Čia konkurencija tokia maža, kad tik spėk imti. Todėl kiekvienam linkiu veikti. Dabar pat.

  6. Nemanau, kad verta save prievartauti keliantis 4h ryte ir nusilpti taip, kad greitosios prireiktų. Kiekvienas turėtų taikyti savo sveikatinimosi metodus, ir galbūt nebūtinai(knyginius). Bet gėris yrat ame, kad skiri daug dėmesio sau :>

  7. To Tiltas per amžinybę

    Kėlimasis 4 valandą tikrai nėra savęs prievartavimas, nebent miegi tik 5 – 6 valandas.

    Yra vienas toks posakis, dėl to labai džiaugiuosi Iveta:

    Anksti kėlęs – nesigailėsi.

    Linkiu ir toliau tokios sėkmės Tau, Iveta!

Komentuoti: Nita Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *