120% tikslų dešimtukas – 3 savaitė

Kiekvienas savyje turim nustatytas ribas kiek galime sau leisti. Jei nedrįsti jų peržengti, ir po 10 metų būsi absoliučiai toks pats, koks dabar, turėsi tiek pat, jausi tą patį, gyvensi taip pat. Tik drįsęs peržengti galimybių ribas pajauti tikrąjį gyvenimo skonį. Vienas po kito įveikiami iššūkiai įrodo – mūsų galimybės neribotos. Leiskis į Gyvenimą plačiai ištiestomis rankomis ir atvira širdimi. Jei ne dabar, tai kada?

1. Sąžiningai susiplanuoju kiekvieną dieną darbotvarkėje ir jos laikausi.

Oj šios savaitės planavimas nenusisekęs. Bet ne todėl, kad būčiau nesiplanavusi ar nevykdžiusi. Daugybė nenumatytų darbų. Reikia būti tai šen, tai ten. Padaryti tai tą, tai aną. Kartais tikrai – nors persiplėšk. Tai buvo gera patirtis, vis dėlto, kad ir kaip norėčiau suspėti viską, būti visur, būti visiems, tačiau reikia rinktis, reikia klausyti širdies ir dėliotis prioritetus. Kitos tokios savaitės nebeleisiu sau. Iš noro padaryti geriau, į šalį nustūmiau man svarbius dalykus. Taigi šios savaitės tikslai buvo įvykdyti  50proc. (mažas procentėlis ir visai jis man ne prie širdies).

2, 3, 4 tikslai – Aš duodu kitiems dukart daugiau, nei gaunu sau.

1. 120proc. BLOG’as.  Labai noriu pasidžiaugti tuo, kad pagaliau skaitantys šį blog’ą pradėjo tikrai aktyviai reikšti savo nuomonę patys, kad ateina laiškai su pastebėjimais, nuomonėmis – tai man didelis paskatinimas judėti pirmyn :) Kai kurie žmonės nuoširdžiai dėkoja už tai, kad šis blogas egzistuoja ir prašo tik nesustoti. Taigi visiems bendrai atsakau, kol kas neįsivaizduoju kas galėtų mane sustabdyti nuo ėjimo pirmyn :)) Visada skatinu veikti, visada. Ir žinot, aš kaip koks mažas vaikiukas begalo džiaugiuos ir krykštauju žinodama, kad kai kurie žmonės paskatinti šio blog’o imasi realių veiksmų! Nieko mano širdelei nėra mieliau :)

2.Projektas „Aš su Tavimi. Jau turim galutinį scenarijų, storyboard‘ą – kas reiškia didelį žingsnį pirmyn! Šiuo metu ieškom šviesų filmavimams, todėl jei turit pasiūlymų, šaukit :) Taip pat turim įrašą apie geriausią komandą Pasaulyje.

3. Mano mokinys. Netikėtai mano mokinys iš vieno tapo trimis :))) Visų pirma mano oficiali mokinė. Žinokit jaučiuosi kaip mama, tokia rūpestinga ir griežta , bet teisinga. Kartu žengėm didelės mūsų kelionės pirmąjį žingsnį – išsiaiškinom galutinai ko viena iš kitos norim.

Naujas mokinys – Tomas. Šiuo žmogumi aš pati labai labai žaviuosi, pati lygiuojuosi į jį. Ne kiekvienas tuo metu, kai visi bėga iš Lietuvos, grįžta į ją ir dar imasi ją statyti ant kojų. Sutarėm, kad kartu išmoksim planuotis laiką. Jaučiuosi dedanti didelį indėlį ne vien į šį žmogų, bet ir į Lietuvą. Jei tik viskas klostysis taip ir toliau, jis nueis labai toli. Neabejoju.

Nauja mokinė – Jurgita. Mano anglų kalbos mokytoja, mokanti mane papildomai. Visa tai skaitydama imčiau ir pagalvočiau – neužtenka vieno mokinio? Kam to reikia? Pasakysiu paprastai – jei jau aš nusprendžiau žmogų mokyti, tai reiškia, kad aš tikiu juo. Žaviuosi kaip asmenybe. Širdis sako, kad tai tas, kuris nuveiks daug. Būtent todėl sutarėm dėl įdomaus varianto – mokysiu Jurgitą angliškai. Abiems pusėms tai bus labai naudinga.

5, 6 tikslai – aš aktyviai mokausi mokykloje ir ruošiuosi egzaminams.

1. Mokykla. Šiame fronte nieko naujo. Galbūt tik tai, jog ateina suvokimas, kad nėra reikalo žudyti savo nervų ląsteles dėl keleto dienų įvykių – egzaminų. Reikia tiesiog kryptingai judėti. Ką mokykloje ir darau.

2. Kartojimas egzaminams. Trečia savaitė, o čia vėl tas pats. Pykstu ant savęs. Leidžiu sau nustumti vienus dalykus į šoną – matematiką ir lietuvių k., o aktyviai kartoti tik anglų k. Atostogų metų (man atostogos!) sugalvosiu kaip spręsti šitą dalyką. Na, o kaip jau minėjau gera žinia su anglų k. – stipriai lavinsiu kalbėjimą angliškai mokydama anglų mokytoją  apie saviugdą.

  

7. Mano sveikata puiki: Kiekvieną dieną mankštinuosi, išgeriu 2l vandens ir valgau tik tai, kas mano organizmui geriausia.

Šį tikslą nusprendžiau pakoreguoti todėl, kad supratau jog šoku aukščiau galimybių. Mankšta. Neištaikau laiko kievieną dieną mankštintis ‘nors Tu ką‘. Taigi dar šiek tiek koreguosiu dienos planavimosi sistemą ir per pertraukėles skirsiu laiko mankštos pratimams. Taip pat bent vieną kartą per savaitę pabėgioti parke. Šeštadienio rytą bėgiojau ir „kaifavau“. Taip smegenys prasivalo. Diena visiškai kitokia :) Pabandykit!

Su vandenuku vis dar gerai. Ir kas maloniausia – organizmas jau pradeda pats reikalauti, jei jau užsimirštu išgerti kokią stiklinę. Gera save jausti. Nes paprastai nesusivokiam kada mūsų kūnui reikia daugiau vandens, kada daugiau tam tikro maisto. O štai vienas iš pastovaus vandens gėrimo pliusų ir yra tas, jog tai padeda dalinai pradėti save jausti. Labai padeda, užskaitau :)

Maistas. Nevalgiusi pusantros savaitės mėsos supratau padariusi kvailą žingsnį. Organizmui tas absoliučiai nepatiko. Kadangi nelabai atsakingai ir stengiausi pakeisti iš mėsos gaunamas medžiagas panašiomis, tas privedė prie to, jog pradėjau jausti silpnumą, energijos trūkumą, pasyvumą. Grįžau prie vištienos. Ir taip tik šią mėsą mėgstu, tačiau karts nuo karto suvalgydavau ir kiaulienos (iš mandagumo). Nemėgstu, netinka man kita mėsa – jaučiu. Taigi nusprendžiau, kad tik vištieną iš mėsos savam meniu paliksiu. Ir jėgos vėl sugrįžo! :)

8. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.

Na, kaip visada – šis tikslas vienas iš maloniausių. Tai tarsi prizas už visą triūsą, už visas pastangas ir skirtas jėgas. Kai laisvalaikį paverti atlygiu už darbą, pradedi daug labiau branginti laiką, kurį skiri kitiems, ypač mylimiausiems.Taigi šįkart beveik visą savaitgalį skyriau tik tiems žmonėms, su kuriais man gera. Ypač šeštadienis liks atminty ilgai. Rami diena, grožėjimasis naujomis vietomis, karšta arbata iš naujojo termoso, draugo fotoaparatas rankose ir „pyškinimas“ visko ir visur :)) Naktinis Vilnius, geriausia draugė, geriausias klubas Vilniuje, absoliutus atsipalaidavimas, leidimas sau leisti – tai žodžiai apibūdinantys tą dieną. Ir kiekvieną iš jų dievinu.

9. Aš optimizuoju savo išlaidas.

Šią savaitę nestačiau savęs į jokias ribas. Iš teorinės pusės – taip, blogai. Štai noriu optimizuoti išlaidas, o leidžiu sau viską. Bet iš praktinės pusės yra kiek kitaip, kaip visada. Žinodama, kad tie pinigėliai nuėjo tik geriems dalykams, naudingams man arba kitiems, aš nesikremtu. Pusiausvyrą atrasti niekada nėra lengva, tačiau šitaip save pastoviai stebint, manau, laikui bėgant atrasiu tą „aukso viduriuką“.   

10. Aktyviai užsiimu saviugda.

Karjeros planas.  Visiškai stovi vietoje. Šią savaitę nei karto neištaikiau progos prie jo atsisėsti. Pripažįstu – kalta. Na, bet guodžiuosi bent jau tuo, kad štai man prasideda savaitėlė atostogų ir per ją esu pasiryžusi šį darbą galutinai užbaigti.

Kitas Variantas. Lektorius sekmadienį visiems mums padovanojo po kompaktinį diską ant kurio užrašyti žodžiai „Jei abejosi…“. Kad jei jau užklups abejonės, būtų kas skatintų judėt pirmyn. Jame yra visos mūsų grupės nuotrauka su lektoriaus žodžiais ant jos „Aš esu įsitikinęs 120%, kad Jūs savo svajones paversite realybe“, o taip pat daina „Nickelback – If today was your last day „. Taip smagu buvo tai gauti… Jis tiki mumis 120% !

O pati paskaita buvo labai įdomi ir motyvuojanti. Iš pat pradžių drauge su grupioku dariau vieno filmo „Earthlings“ prezentaciją. Aš didžiuojuosi savimi. Tas filmas man buvo didelis iššūkis kaip žmogui. Darau išvadą, kad mesti sau iššūkius nėra lengva ir labai sunku juos pereiti, tačiau galutinai Tu tampi stipresne asmenybe, nei tas, kuris visą gyvenimą sėdi šiltai ir jaukiai. Po prezentacijos mokėmės kaip konstruktyviai kritikuoti. Neįsivaizduoju kaip išgyvenau be to anksčiau. Taip pat gavome dar geresnį tikslų formavimo modelį, kurį ateinančią savaitę pritaikysiu visiems pagrindiniams savo tikslams. Labai sparčiai judam pirmyn, tiesiog „šviesos greičiu“!

SAVAITĖS IŠVADOS:
1. Prieš pradedant rašyti graužė kirminiukas dėl to, jog suplanuotų darbų atlikta tik 50%. Tačiau pabaigus šį įrašą, aš dabar kuo aiškiausiai matau – tegu skyriau planuotiems darbams mažiau, bet užtat nenuginčijamai daug savęs atidaviau neplanuotiems, bet ne ką prastesniems :) Šaunu.

2. Gera ne vien stebinti, o ir būti nustebintai. Po ilgos dienos mokykloj, besėdint 8 pamokoj gavau sms žinutę: „Matei kas ant tavo spintelės?“. Nuėjau pasižiūrėt kas gi, manydama, kad bus kas jau negero. O čia ateinu ir visa spintelė apklijuota rudeniniais lapais, gėlėm ir įvairiom frazėm kaip: „O tu faina!“, „Reikalas už kurį kovoji vertas, kad dėl jo susiteptum renkas :)“, „Gerų atostogų!“, „p.s. O tu tikrai faina!“. Visą mano dieną praskaidrino! Stebinkit ir būkit stebinami.

3. Pats pastoviausias dalykas gyvenime – pokyčiai. Mokausi jais mėgautis, nes esu tikra, kad viskas mano gyvenime įvyksta ne be priežasties, viskas yra prasminga.

4. Labai svarbu kelti sau didelius iššūkius, plėsti savo galimybių ribas. Taip stiprėjam, taip tampam pačiais tvirčiausiais, kurie žiūri baimei į akis ir garsiai sako „Nothing is impossible!“

5. Pabaigai dovanoju Jums šią dainą:

Tiems, ką įkvėpia žodžiai:

Tiems, ką įkvėpia vaizdai:

Su Jumis ir Jūsų,

Iveta

4 komentarai

  1. arbatajuodoji, manau, čia tik įrodymas, kad vis dar esu žmogus :D Nes būtų keista, jei visada laikyčiuosi tik aukščiausių rezultatų. Taip nebūna :)
    Man pačiai šis įrašas vienas iš mielesnių, nes šioj savaitėj laimėjo ne tiek sunkus darbas ir ėjimas pirmyn nematant nieko aplink, kiek paprasčiausias išlikimas žmogumi :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *